Vyko aukšto lygio virtualus seminaras „Lūžio taškas Rytų partnerystei“

Bir 14, 2020 | 2020

Birželio 12 dieną RESC surengė virtualią diskusiją Rytų partnerystės tematika: „Lūžio taškas Rytų partnerystei“ (A Turning Point for the Eastern Partnership). Seminaro dalyvius pasveikino J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, savo požiūrį į Rytų partnerystę pristatė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, buvęs Švedijos Ministras pirmininkas Carl Bildt, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė, europarlamentarė Anna Fotyga, Lietuvos europarlamentarai Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius.

LR Prezidentas pasveikino virtualios diskusijos dalyvius ir teigė, kad Rytų partnerystės politiką reikia pakelti į naują lygmenį, nes jai reikalinga kur kas stipresnė varomoji jėga ir entuziazmas nei yra šiuo metu. Tai ypatingai svarbu ir dėl to, jog Europos Sąjunga Rytų partnerystės programą laiko vienu iš savo strateginių tikslų. „Tai neatsitiks rytoj ar ateinančiais metais, tačiau turime visi sutarti, kad šių valstybių kryptis yra ES. Geopolitiniai pokyčiai neįvyksta per naktį“ – teigė J.E. G. Nausėda.

Buvęs Švedijos premjeras, užsienio reikalų ministras ir vienas iš programos iniciatorių Carlas Bildtas kalbėdamas apie programos dabartį ir ateitį nebuvo toks optimistiškas – jo teigimu, šiuo metu ES šalys yra susikoncentravusios į kitus klausimus. Tačiau, tai nereiškia, jog Rytų partnerystės programa yra krizėje, tiesiog Senasis žemynas yra priverstas spręsti įvairias nuolat kylančias krizes. Kalbėdamas apie artėjančių metų darbotvarkę Bildtas išskyrė prezidento rinkimus Baltarusijoje; Ukrainos derybas su Tarptautiniu valiutos fondu ir ES pinigų įsisavinimą; buvusio prezidento Petro Porošenkos teisminį procesą. Pasak jo, šie procesai yra labai svarbūs šių šalių raidai, todėl ES turi stebėti jų vystymąsi ir matydama problemas nebijoti jas įgarsinti.

Lenkijos europarlamentarės, buvusios užsienio reikalų ministrės, Annos Fotygos teigimu per pastarąjį dešimtmetį regione matėme Rusijos agresiją prieš Sakartvelą, šliaužiančias sienas, karą Ukrainoje, įvairių etninių ir religinių mažumų bei grupių žmogaus teisių pažeidimus, gyventojų gerovės pažeidimus, prieš taikius protestuotojus naudojamą jėgą. Jos teigimu, tai reiškia, kad dar kartą turime iškelti saugumo ir stabilumo regione klausimą. Europos Parlamentas šioje srityje buvo labai aktyvus, veikdamas visų ES valstybių narių sostinėse, stengėsi informuoti apie tai, kad reikia ginti savo Rytų partnerius stengiantis sulaikyti Rusijos agresiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, Rytų partnerystę išlaikyti ES darbotvarkėje darosi vis sunkiau. Rytų partnerystė buvo šiek tiek stumiama „už paraščių“, o tai yra nepriimtina. Nepasitenkinimą tokia padėtimi prieš viršūnių susitikimą vykusiuose susitikimuose aiškiai išreiškė ir Lietuva. Rytų partnerystė yra ne tik ekonominė sąveika, bet ir geopolitinė programa. Pastebėta, kad kartais turime kovoti už Rytų šalių teisę nuspręsti rinktis vieną ar kitą politinį kursą.

Buvusio premjero, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, žvelgdami į Rytų partnerystę, turime apsvarstyti, kokia yra Kremliaus strategija. Putinas siekia labai paprasto tikslo – užkirsti kelią regionui ir ypatingai Ukrainai tapti sėkmingomis šalimis. Taip yra todėl, kad sėkminga Ukraina gali tapti pavojinga Rusijai, priversdama jos žmones abejoti, kodėl jų šalis atsilieka. Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigė, kad kaimynystės politika yra viena svarbiausių sričių ES siekiant būti sėkminga geopolitikos žaidėja. Jo teigimu, mes negalime būti sėkmingi globalios politikos arenoje, jei negalėsime būti transformuojantys ir konstruktyvūs savo artimiausioje aplinkoje.

Seminarą besiruošiant birželio 18 dieną vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui organizavo Rytų Europos studijų centras (RESC) ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra.

« Grįžti atgal

Kategorijos