Stereotipiškas pavydaus ir besiskundžiančio lietuvio įvaizdis pašaipiai minimas kasdieniuose pokalbiuose bei žiniasklaidoje. Kritikuojami valdžios sprendimai, socialinė kultūrinė aplinka. Tačiau ar iš tiesų Lietuvoje viskas yra tik blogai - gal tie patys niūrūs lietuviai gali ne tik imti, bet ir kažką duoti, padėti tiems, kuriems pagalbos iš tiesų reikia?

Gruodžio 4 d. 13 val. Rytų Europos studijų centre (Poškos g. 59, Vilnius) prasidės apskritojo stalo diskusija "Baltarusija ir Kaliningradas planuoja statyti savo atomines elektrines. Ar reikia dar ir Lietuvai atominės elektrinės?".

Diskusiją rengia Rytų Europos studijų centras. Ekspertų ir sprendimų priėmėjų diskusijos metu bus siekiama įvertinti Lietuvos ir jos kaimyninių valstybių branduolinės energetikos plėtros perspektyvas Lietuvos energetinio saugumo kontekste: ar ir kaip naujos branduolinės jėgainės statybos Lietuvoje keičia Lietuvos energetinio saugumo situaciją? Kokį poveikį Lietuvos energetiniam saugumui turi branduolinės energetikos plėtra kaimynystėje? Ar verta Lietuvai toliau plėtoti branduolinę energetiką?  Diskusijoje dalyvaus Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos energetinio saugumo ir branduolinės energetikos ekspertai, vyriausybės atstovai. Renginys atviras visiems besidomintiems Lietuvos branduolinės energetikos perspektyvomis ir energetiniu saugumu.

Renginio programą rasite čia.

Rugsėjo 17 d. 15 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI, Vokiečių 10, Vilnius) prasidės tarptautinis seminaras "Rytų partnerystė - galimybės ir iššūkiai sustiprintam Europos Sąjungos ir Rytų kaimynių bendradarbiavimui".

Seminarą rengia Švedijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, VU TSPMI, Rytų Europos studijų centras ir Rytų geopolitikos studijų centras. Dviejų dienų renginyje, kurį pradės Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, dalyviai diskutuos, kokiu mastu galėtų ir turėtų veikti Rytų partnerystė, aptars jos sėkmės prielaidas ir galimas kliūtis, taip pat pristatys bei vertins Rytų partnerystės politikos poveikio priemones. Diskusijų metu bus nagrinėjamos tiek oficialių valstybių pareigūnų pozicijos, tiek ir regiono ekspertų įžvalgos, kaip paspartinti ES ir Rytų kaimynių integraciją bei sėkmingai vykdyti reformas.

Siekiant darnesnio ES ir Rytų kaimynių - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - bendradarbiavimo bei glaudesnės šių valstybių integracijos 2009 m. kovą buvo pradėta Rytų partnerystės programa. Švedijai perėmus pirmininkavimą ES, Rytų partnerystės programos įgyvendinimas yra viena iš prioritetinių ES užsienio politikos sričių. Aktyvus Lietuvos dalyvavimas įgyvendinant ES Rytų partnerystės programą yra reikšmingas siekiant stiprinti šalies įtaką regione ir aktyviai dalyvauti ES užsienio politikos formavime.

Seminare diskutuos ES ir Rytų kaimynių diplomatai, politikai, akademikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žurnalistai bei politikos mokslų studentai. Renginys viešas visiems besidomintiems ES Rytų partnerystės programa.

Seminaro programa skelbiama VU TSPMI interneto svetainėje www.tspmi.vu.lt

Rugsėjo 10 d. 16 val. Rytų Europos studijų centre (RESC, D.Poškos 59, Vilnius) prasidės tarptautinė apskrito stalo diskusija "Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione - artimesnių ES ir Rusijos santykių pavyzdys?".

Lygiai prieš metus Rusija pradėjo karinius veiksmus Gruzijoje, šalyje, kuri vystymuisi pasirinko demokratijos kelią, kurioje sparčiai augo rinkos ekonomika, didėjo užsienio investicijos, žmonių akys degė troškimu padėti savo šaliai tapti stipria, demokratiška ir europietiška valstybe. Po karinio konflikto Rusijos kariuomenė atsitraukdama paliko sugriautą infrastruktūrą, tūkstančius pabėgėlių, netekusių savo šeimų, namų bei viso turto.