Data: 2007 m. birželis 20 d. 16 val.
Vieta: VU TSPMI (Vokiečių g. 10)
Partneriai: Pontis Foundation (Slovakija)
Renginys: Susitikimas su Kubos opozicijos lyderiu

Susitikimas su Kubos opozicijos lyderiu

Birželio 20 dieną Rytų Europos studijų centras kartu su Pontis Foundation (Slovakija) Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) surengė susitikimą - diskusiją su buvusiu opozicinės Kubos liberalų partijos prezidentu, vėliau politiniu kaliniu Kuboje Osvaldo Alfonso Valdes.

Renginyje dalyvavę VU TSPMI dėstytojai bei studentai, o taip pat žiniasklaidos atstovai susitikimo metu diskutavo demokratijos, žmogaus teisių ir opozicijos padėties Kuboje klausimais bei apie šalies ateitį po F. Kastro.

Ponas O.A.Valdes pradėjo susitikimą pabrėždamas, kad tarptautinė žiniasklaida pateikia tik oficialų situacijos Kuboje vaizdą, o reali situacija yra žymiai blogesnė.

Kubos režimas

F. Kastro režimas, kuris Kuboje trunka 48 metus, įgyja ir monarchijai būdingų bruožų - valdžia, neturint įpėdinių, perduodama šalies vadovo broliui Rauliui Kastro. Pastarasis, pranešėjo manymu, nėra toks charizmatiškas lyderis kaip jo brolis. Dėl šios priežasties represijos Kuboje, priešingai nei tikėtasi, sustiprėjo - R. Kastro suprasdamas, jog neturi lyderio savybių, jaučiasi nesaugus, todėl dar labiau sugriežtino režimą.

Kubos režimo stiprybė, pranešėjo nuomone, yra susijusi su diktatoriaus fenomenu - akivaizdu, kad F. Kastro sugebėjo pasiekti bei išlaikyti valdžią ir dėl savo charizmatiškos asmenybės bruožų, tačiau stipri režimo kontrolė bei masinės žmonių represijos buvo kur kas didesnis galios šaltinis. Maža to, O.A.Valdes nuomone, F.Kastro gerai išstudijavo SSRS žlugimo priežastis bei sekė permainas Rytų Europoje. Natūralu, kad išmoktos pamokos bei griežtesnė Kubos valdžios pozicija iki šiol padeda išlaikyti valdžią saloje.

Žiniasklaidos padėtis Kuboje apgailėtina - visa žiniasklaida kontroliuojama, žurnalistai neturi teisės rašyti to, ką galvoja, jei tai prieštarauja režimo politikai. Šiandien daugiau nei 20 žurnalistų yra įkalinti už valdžios kritiką. Kuboje yra trys pagrindiniai laikraščiai - Komunistų partijos laikraštis, Darbininkų laikraštis (kuriame perspausdinama tai, kad rašoma Komunistų partijos laikraštyje), bei Jaunimo laikraštis, kuris remiasi abiejų prieš tai minėtų leidinių informacija. Šalyje yra 5 televizijos kanalai, kurie taip pat visada transliuoja tą patį. Tiesa, egzistuoja kabelinė televizija, tačiau ją galima žiūrėti tik pogrindyje, naudojant savadarbius įrenginius ar iš JAV slaptai gaunamą įrangą. Kabelinės televizijos žiūrėjimas kriminalizuojamas, vertinamas kaip priešo (dažniausiai - JAV) politikos propagavimas, net baudžiamas  kalėjimu.

O.A.Valdes išreiškė nuomonę, jog F.Kastro režimas Kuboje - sociologinis fenomenas, kadangi diktatorius vienas turi visą valdžią ir su niekuo jos nesidalijo nuo pat pradžių. Karinės pajėgos ir kitos jėgos struktūros yra pagrindinis F. Kastro ginklas. Pono Valdes nuomone, F.Kastro - gudrus  manipuliatorius, visada žinojęs, ko nori. Pradžioje jis žudė žmones kaltindamas juos esant komunistais, šiandien jis sodina į kalėjimą visus, kurie pasisako prieš komunizmą.

Pono Valdes manymu, F. Kastro režimas taiko specialią taktiką, bandydamas sukurti konfrontaciją tarp Kubos gyventojų ir amerikiečių. O.A.Valdes pareiškė nemanantis, kad JAV sankcijos neigiamai veikia ir taip blogą ekonominę situaciją Kuboje, kadangi pagrindinės probleminės (maisto ir medikamentų trūkumas) Kubos sritys nesusiję su JAV sankcijomis. "Įvaizdis, jog mūsų šalis nusistačiusi prieš imperializmą - valdžios skleidžiama propaganda, kadangi Kubos tauta niekada nekonfliktavo su amerikiečiais", teigia buvęs Kubos liberalų partijos prezidentas. Konfliktai su JAV prasidėjo dėl F.Kastro sprendimo prisijungti prie SSRS, ir leisti rusams dislokuoti atominį ginklą Kubos teritorijoje.

Nors pagal Žmogaus vystimosi indeksą (Human development index) Kuba vertinama gana aukštai (kur kas geriau nei kitos regiono šalys), ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, ponas Valdes atkreipia dėmesį, jog jis sudaromas remiantis valstybės pateiktais duomenimis. Maža to, į šalį negali laisvai įvažiuoti žmogaus teisių gynėjai, Raudonojo Kryžiaus organizacijos atstovai ir pan.

Opozicijos padėtis

Nepaisant to, jog Kuboje draudžiama kritikuoti valdžią, O.A. Valdes pabrėžė, kad šalyje egzistuoja opozicinės partijos ir organizacijos, tokios kaip socialdemokratai, krikščionys demokratai, liberalai. Šios partijos, nepaisant ideologinių skirtumų, sugebėjo pristatyti vieningą programą, kurioje buvo numatytas politinio režimo kaitos scenarijus. Programoje buvo keliamos tokios vertybės kaip žmogaus teisės, spaudos laisvė, demokratinės reformos šalyje. Projektas rėmėsi tuo metu egzistavusia Kubos Konstitucija. Valdžia į tai reagavo ne tik represijomis, bet ir pakeitė Konstituciją, įtraukdama punktą, jog socializmas Kuboje yra amžinas.

Po 2002 m. paskelbto šio opozicinio projekto 2003 m. balandį buvo įkalinta apie 300 žmonių (tarp jų ir O.A.Valdes) tik dėl taikaus nuomonių išreiškimo. "Buvome kalinami be nusikaltimo", sakė O.A.Valdes. Panašaus pobūdžio sankcijos taikomos režimą kritikuojantiems žurnalistams. Disidentai patiria smurtą, kankinimus kalinimo vietose. Politinių kalinių klausimas turėtų būti bet kokios demokratinės valstybės dėmesio centre bendraujant su Kubos valdžia.

Kalbėdamas apie jaunimo situaciją ir organizacijas Kuboje, O.A.Valdes sakė, jog jaunimas vis daugiau prisijungia prie opozicijos, atsiranda tokios jaunimo organizacijos kaip "Liberalų Jaunimas", "Už Kubos demokratiją".

Kubos ateitis

Pablogėjus F.Kastro sveikatai, imta kalbėti apie galimus demokratizacijos procesus socialistinėje Kuboje. Pono Valdes manymu, kai F.Kastro nebebus, režimas taps ne toks populiarus, ir taip atsiras režimo silpnėjimo prielaidos. "Jei F.Kastro mirs, daugelis mano, kad režimas dings. Vis dėlto, prognozuoti, kada įvyks režimo kaita, yra labai sudėtinga", sakė O.A.Valdes. Diskusijos metu taip pat buvo pabrėžta, kad revoliucijos galimybė yra labai nedidelė - revoliucingos nuotaikos jau senokai išblėso, juo labiau, kad opozicija vengia imtis aktyvesnių mitingų bei akcijų, siekdama nekelti sumaišties ir suirutės šalyje. Opozicija siekia keisti valdžią palaipsniui ir pasisako už demokratinį režimo kaitos kelią.

Į klausimą, ką mano paprasti Kubos piliečiai apie šalies valdžią, O.A. Valdes teigė, jog kubiečiai yra neabejotinai nepatenkinti esama valdžia. Tai, pasak jo, įrodo ir milžiniška 2 mln. Kubos piliečių bendruomenė Majamyje (JAV), į kurią siekiama patekti bet kokiomis priemonėmis - netgi rizikuojant savo gyvybe. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad žmonės labai bijo kalbėti apie valdžią, nes bet kokia kritika yra ne tik draudžiama, bet ir baudžiama. "Žmonės bijo, bet nori pasikeitimų", sakė O. A.Valdes.