Spalio 18-19 dienomis Vilniuje vyko Baltijos darbo forumas Kubos problematikai aptarti. Renginys buvo skirtas susieti Baltijos šalių pereinamojo laikotarpio demokratijos vystymo patirtį su būsima demokratija Kuboje. Kaip minėjo Vytautas Landsbergis, "daugelis žmonių nusprendė, kad gyvenimas po Kastro bus kitoks; ko gero, salą nuneš laisvės srovė ir tada Lietuva tikriausiai padės jai pakelti bures." Renginį organizavo ir finansavo Tarptautinis respublikonų institutas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (Vilniaus universitetas) bei Demokratinės politikos institutas. Parlamento nariai, valstybės pareigūnai, politikos analitikai, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai ir akademikai iš Europos bei JAV diskutavo su Kubos opozicijos aktyvistais tremtyje apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis siekiant tolesnės Kubos demokratizacijos.

Svarbiausi diskusijos klausimai buvo Kubos realybė valdant Fideliui Kastro, būdas, kaip mobilizuoti paramą iš partnerių Europoje ir Baltijos šalių politikos Kuboje reikšmės įvertinimas. Pagrindinė priežastis, dėl ko buvo dalijamasi Baltijos šalių pereinamojo laikotarpio patirtimi su Kuba, yra sėkminga jų transformacija iš komunistinio režimo į demokratinį. Perduodant patirtį ir derinant ją su vyriausybių, partijų, NVO, dirbančių su Kubos solidarumo programomis, patirtimi, forumo tikslas buvo ruoštis neišvengiamiems pokyčiams Kuboje. 

Pirmos diskusijos metu siekta sudaryti bendrą įspūdį apie situaciją Kuboje ir apie "Socialismo" tikrovę, ypač iš politinių kalinių, spaudos, darbuotojų teisių ir opozicinio judėjimo perspektyvų. Diskusiją vedė Kubos tremtiniai ir opozicijos nariai, veikiantys šalies viduje. Forumo dalyviams savo patirtį perdavė buvę sąžinės kaliniai Manuel Vázquez Portal ir Osvaldo Alfonso Valdes, Joel Brito iš Tarptautinės grupės bendrai socialinei atsakomybei Kuboje ir Carlosas Saladrigas iš Kubos studijų grupės. Jų pristatymas pabaigtas tiesiogine video konferencija su kubiečiais tremtyje - Majamyje.

Įdomi forumo dalis buvo nuomonių apklausos, atliktos Kuboje 2007 m. rugsėjį, pristatymas. Rasa Ališauskienė iš "Gallup" parodė, kiek dar Kuboje reikia nuveikti prieš įsteigiant demokratines institucijas.  Apklausos vykdytos asmeninių interviu būdu 14-oje iš 15-os Kubos sričių nuo 2007 rugsėjo 5 d. iki spalio 4 d. Apklausti 584 pilnamečiai žmonės, ir laikoma, jog paklaida yra apie 4 procentus. Apskritai apklausa parodė, jog kubiečiai visiškai tikri dėl to, kad esanti valdžia nesugebės išspręsti valstybės problemų (78.6 proc.). Jie taip pat pasisakė už tai, kad žmonėms turėtų būti leista balsuoti už naują vadovą po F. Kastro (73.9 proc.). Tačiau paklausti, koks režimas, jų nuomone, geriausiai išspręstų Kubos problemas, tik 32.1 proc. pasirinko demokratinę vyriausybę, o 42.7 proc. neatsakė nieko. Skaičiai atskleidžia pokyčių troškimą, bet kartu ir abejonę dėl to, kokie tie pokyčiai turėtų būti. 

Antroje diskusijoje koncentruotasi į paramos Kubai mobilizavimą tarp partnerių Europoje. Parlamento nariai, valstybės pareigūnai ir akademikai iš Ispanijos, Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Švedijos ir Slovakijos kalbėjo apie perėjimo iš komunizmo į demokratiją patirtį. Daugiausia dėmesio skirta patirties surinkimui į vieną tinklą, remiantį demokratiją Kuboje. Analizuota atskirų ES šalių politika, taip pat pabrėžtas NVO, remiančių pilietinę visuomenę, vaidmuo. Čekijos NVO "People in Need" ir Slovakijos "Pontis" fondo atstovai paaiškino, ką jie atliko skatindami pilietinės kultūros, būtinos demokratijai klestėti, kūrimą. Prieita prie išvados, kad pirmiausia reikia didesnės atskirų valstybių paramos, o antra - koordinuotos visos ES politikos.  

Trečios diskusijos akcentu tapo buvusio Estijos Ministro Pirmininko ir dabartinio parlamento nario Mart Laar žodžiai. Pasak jo, Baltijos šalių patirtis yra esminis dalykas demokratijos Kuboje skatinimui, kadangi Baltijos šalių gyventojai gerai supranta, ką reiškia ir kokias pasekmes sukelia komunizmas. Pabrėžta, jog ši patirtis ir sėkmingas perėjimas nuo vienpartinės komunistinės sistemos prie daugiapartinės demokratijos turėtų lemti Baltijos šalių paskatinimą kitoms valstybėms, ES bei NVO dalintis savo žiniomis.

Baltijos darbo forumas Kubos klausimais tapo galimybe parodyti demokratiškai mąstančiai Kubos opozicijai, kad ji ne viena. Šis renginys taip pat pasitarnavo kaip galimybė visiems veikėjams, bandantiems skatinti demokratiją Kuboje, susitikti, pabendrauti ir pasikeisti patirtimi. Daugumos perėjimų iš komunizmo į demokratiją pavyzdžiai parodė kylančias problemas ir kartu pasiūlė joms sprendimų. Tai turėtų padėti Kubai pasiruošti gyvenimui po F. Kastro. Vienybė tarp buvusių sovietinių respublikų, kalbant apie politiką, susijusią su Kuba, dar nepasiekta. Be to, ir pati ES kol kas stokoja vieningos pozicijos. Vis dėlto susitikimas tapo žingsniu pirmyn, įtraukiant Kubos klausimą į darbotvarkę, siūlant išeitis iš situacijos bei kelius į demokratiją.

Nico Rausch
EESC