Kandidatai į JAV prezidentus, Respublikonų atstovas Donaldas Trumpas ir Demokratų partijos kandidatė Kamala Harris, retokai savo rinkimų kampanijose imasi detalizuoti užsienio ir saugumo politikos planus. Šios temos nėra tarp pagrindinių rinkimų kampanijos klausimų. Tačiau net ir retokai praslystančios tezės, kaip vienas ar kitas kandidatas spręstų kokią tarptautinę krizę ar keistų santykius su konkrečia valstybe, neleidžia atskleisti nuoseklios užsienio ir saugumo politikos.
Publikacijos
75 metus skaičiuojančio NATO aljanso vadovai ir svečiai liepos 10-11 dienomis susitiko Vašingtone. Vadovų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama sustiprinta kolektyvinė gynyba, nauji instrumentai koordinuoti pagalbą ir mokymus Ukrainai bei pažadėta reikšminga, tačiau neapibrėžta ilgalaikė parama, siejant ją su negrįžtamu Ukrainos keliu į NATO narystę. NATO viršūnių rezultatų vertinimus aptaria Rytų Europos studijų centro ekspertai Henrik Larsen ir prof. Tomas Janeliūnas.
Įšaldytų konfliktų transformacija bendroje ES ir Rusijos kaimynystėje aplink Juodosios jūros regioną kai kuriais atvejais yra įgavusi pagreitį, o kai kuriais – beveik nepakitusi. Pagrindinis besikeičiančios geopolitinės aplinkos, susijusios su posovietiniais teritoriniais konfliktais, veiksnys tebėra 2022 m. Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą.
Siekiant atgaivinti sulėtėjusį ekonomikos augimą, Pekinas didelį dėmesį skiria pramonės politikai, nukreipiant milžiniškas investicijas į aukštųjų technologijų ir naujos energijos sektorius. Tačiau šiuose sektoriuose Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema.
Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.
Sakartvele jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai, kuriais kartvelai kovoja dėl savo ateities Europoje. Matant, kad Sakartvelo Europinė ateitis atsidūrė pavojuje, visuomenės protestai kilo jau pernai, kai buvo pateiktas panašus įstatymo projektas. Reaguodama į tuometinius protestus, „Sakartvelo svajonė“ viešai įsipareigojo negrąžinti įstatymo projekto – tačiau savo pažadą sulaužė.
Rytų Europos studijų centras (RESC), siekdamas prisidėti prie Lietuvos demokratijos tradicijų stiprinimo, organizavo pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Ciklo tikslas buvo aptarti svarbiausias kandidatų nuostatas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Kandidatai prieš pokalbį užpildė RESC paruoštą klausimyną, pagal kurį Lietuvos piliečiai gali susipažinti su kandidatų nuostatomis bei požiūriu į užsienio ir saugumo politiką.
Balandžio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo planinis šauktinių pavasarinis siuntimas į karinę tarnybą. Iš viso pašaukta apie 10 tūkst. jaunuolių – šis rodiklis išlieka beveik nekintantis jau apie 10 metų. Dar keli tūkstančiai asmenų kasmet ateina tarnauti savo noru.
NATO 2023
NATO viešąjį forumą bendrai organizavo NATO, Rytų Europos studijų centras, Atlantic Council, The German Marshall Fund of the United States ir Munich Security Conference.
Kalbėtojai pabrėžė būtinybę toliau stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Ramiojo vandenyno regione, ypač informacijos ir žvalgybos srityje.
Šiandien Rytų Europos studijų centre vyko uždara diskusija „NATO Viršūnių susitikimui artėjant: gynybos stiprinimas ir parama Ukrainai”, kurios metu neformaliai aptartas artėjantis NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje.
Mediateka
Gruodžio 12 d. RESC, kartu su Konrado Adenauerio fondu ir Baltijos-Amerikos Laisvės fondu, organizavo devintąją metinę konferenciją apie Lietuvos užsienio politiką, kuri skirta „Diplomatijos šefui“ Stasiui Lozoraičiui atminti. Konferencija vyko Grand Hotel Kempinski Vilnius viešbutyje, jos metu aptarėme Ukrainos kovą už laisvę, dirbtinio intelekto rolę tarptautiniuose santykiuose, Vokietijos vaidmenį Lietuvos ir Europos saugumo infrastruktūroje ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
Rytų Europos studijų centro tyrimų programos
Tyrimų programų tikslas – analizuoti svarbiausius tarptautinės politikos, saugumo, ekonomikos procesus, suvokti jų poveikį Lietuvai, teikti rekomendacijas sprendimų priėmėjams, informuoti plačiąją visuomenę. Programų turinį sudaro analitinių studijų ir publikacijų rengimas, konferencijų organizavimas, taip pat vaizdinės medžiagos kūrimas. Analitinį darbą atlieka ryškiausi Lietuvos ir užsienio ekspertai.