2020 m. prezidento rinkimai Moldovoje: kandidatai ir geopolitika

Spa 27, 2020 | Naujienos, Publikacijos

Specialiai Rytų Europos studijų centrui: 

Denis Cenusa

Justus-Liebig universiteto (Vokietija) doktorantas ir mokslo darbuotojas, Rytų partnerystės valstybių ir Rusijos politikos analitikas, „Expert-Grup“ (Moldova) energetinio saugumo programos direktorius 

Rinkimų eiga

2020 m. lapkričio 1 d. Moldovoje vyks ketvirtieji tiesioginiai prezidento rinkimai nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. rugpjūčio mėn. Rinkimų datą Parlamentas paskyrė gegužės 21 d., kai tik šalis atšaukė du mėnesius trukusią nepaprastąją padėtį dėl COVID-19. Reikėtų paminėti, kad tiesioginiai prezidento rinkimai vyksta dėl 2016 m. Konstitucinio Teismo sprendimo[1], kuriuo buvo panaikintas prezidento skyrimas Parlamento sprendimu ir sugrąžintas tiesioginis piliečių balsavimas, kaip buvo iki 2000 m.

Rinkimų laikotarpis prasidėjo rugpjūčio 25 d., kai Centrinis rinkimų komitetas (CRK) paskelbė 48 politinių partijų, galinčių siūlyti kandidatus, sąrašą. Spalio pradžioje, prasidėjus rinkimų kampanijai, CRK užregistravo 8 kandidatus tokia chronologine tvarka: 1) Renato Usatîi; 2) Andrei Năstase; 3) Tudor Deliu; 4) Igoris Dodonas (ID); 5) Violeta Ivanov; 6) Maia Sandu; 7) Octavianas Țîcu; 8) Dorinas Chirtoacă. 1/4 kandidatų yra moterys (Violeta Ivanov ir Maia Sandu), 2/3  kandidatų amžius yra nuo 40 iki 50 metų.

Remiantis atnaujintu Valstybiniu rinkėjų registru, rinkėjų skaičius sudaro 3,29 mln. žmonių, iš jų 7,5 % yra rinkėjai iš atsiskyrusio regiono (249 tūkst. asmenų), 7 % – oficialiai emigravę gyventojai (230 tūkst.). Moldovos rinkėjai galės balsuoti 2004 šalies rinkimų apylinkėse (37 rinkimų apygardose), o užsienyje – 139 balsavimo skyriuose.[2] [3] Be to, yra dar 42 rinkimų apylinkės, kuriose balsuoti galės rinkėjai iš nekontroliuojamų rytinių rajonų (Padniestrės regiono). Patvirtintos rinkimų organizavimo išlaidos siekia 21,6 mln. MDL (apie 1,1 mln. EUR)[4]. Rugpjūtį už epidemiologinę situaciją atsakinga nacionalinė institucija patvirtino rekomendacijas dėl apsaugos priemonių (veido kaukių ir pan.) rinkimuose pandemijos metu.

Pagrindinių rinkimų kampanijų tendencijos

Kandidatų rinkimų kampanijos yra skirtingos. Keli kandidatai užsitikrino reikšmingą paramą – R. Usatîi (0,3 mln. EUR); M. Sandu (0,08 mln. EUR) ir A. Năstase (0,06 mln. EUR), du kandidatai negavo jokios paramos. Taip pat šie trys kandidatai nurodė didžiausias išlaidas reklamai – atitinkamai 0,2 mln. EUR, 0,04 mln. EUR ir 0,03 mln. EUR. Be to, M. Sandu ir A. Năstase komandos savo kampanijoms išleido daugiausiai – kiekviena po 3–5 tūkst. EUR  Rinkimų kampanijos metu 50 % kandidatų pabrėžė teisinės valstybės stiprinimo svarbą; 3 kandidatai vardijo įvairias politikos sritis, neatsižvelgdami į prezidento institucijos kompetencijos ribotumą; 50 % kandidatų bankuose laikomas turtas svyruoja nuo 11 tūkst. EUR iki 26 tūkst. EUR; 3 kandidatai nurodė savo sąskaitose neturintys pinigų, nors tuo galima abejoti. Oficialiai turtingiausias kandidatas yra Renato Usatîi, turintis beveik 1 mln. EUR. Iš 8 kandidatų dviejų (T. Deliu, M. Sandu) šūkiai orientuoti į žmonių gerovę, dviejų (O. Țîcu ir D. Chirtoacă) šūkiuose pabrėžiamas vienijimasis su kaimynine Rumunija. Dabartinis prezidentas naudoja šūkį, kurio siekis – suvienyti visuomenę (rinkėjus) (daugiau žr. 1 lentelėje).

Iki spalio 20 d. paskelbtų apklausų rezultatai rodo, kad realias galimybes varžytis antrajame ture turi I. Dodonas ir M. Sandu. Kiti kandidatai per laiką, likusį iki rinkimų, jų pasivyti beveik neturi galimybių (žr. toliau pateiktą paveikslėlį).

Naujausios apklausos rodo, kad M. Sandu ir R. Usatîi populiarumas šiek tiek išaugo, o parama dabartinio prezidento I. Dodono kandidatūrai išlieka stabili. Pirmojo turo rezultatui ir galutiniam rinkimų rezultatui įtakos turės du veiksniai – I. Dodono priešininkų mobilizavimas ir I. Dodoną kompromituojančios informacijos apie jo politinės partijos (socialistų) dalyvavimą su korupcija susijusioje veikloje ir bendradarbiavimą su Rusijos valdžia nutekėjimas.

Geopolitinis kandidatų profiliavimas. Diskursas ir programos

Pusė kandidatų yra linkę vykdyti daugiašalę užsienio politiką. Tik I. Dodonas siekia derinti Europos vektorių su bendradarbiavimo su Eurazijos sąjunga ir Rusija stiprinimu. Opozicijos atstovai M. Sandu ir A. Năstase ketina laikytis į išorę orientuotos daugiašalės politikos, tačiau daugiausia dėmesio skiria santykių su kaimynėmis – Rumunija ir Ukraina – stiprinimui ir integracijos į Europą tąsai. Vienas ketvirtadalis kandidatų (ne)tiesiogiai palaiko vienijimąsi su Rumunija, ypač fizinės infrastruktūros (kelių, energetikos ir kt.) srityje. (Žr. 2 lentelę)

Rusijos įtaka rinkimams

Rusijos galimybės daryti įtaką rinkimams nederėtų nei perdėti, nei nuvertinti. Vienintelis kandidatas, kurį atvirai remia Rusija, yra dabartinis prezidentas I. Dodonas. Jis dažnai vykdavo į Maskvą 2016–2019 m.

Šiuose prezidento rinkimuose I. Dodonas gauna Rusijos paramą keliais būdais. Pirma, jis netiesiogiai gauna naudos iš žiniasklaidos dėmesio, kurį užtikrina du Moldovoje pertransliuojami televizijos kanalai („Pervij“ ir NTV). Šių dviejų televizijos kanalų licencijas valdo I. Dodono atstovas iš Socialistų partijos[5]. Rinkimus nušviečiančių žiniasklaidos priemonių stebėjimas[6] parodė, kad šie du kanalai palankiai vertina I. Dodoną ir ignoruoja arba kritikuoja jo oponentus. Antra, bandoma siūlyti ar žadėti Rusijos valstybės pagalbą asmeniškai I. Dodonui (valstybės kreditas, degalai žemdirbiams), o tai primena savotišką geopolitinį kyšininkavimą ir įvaizdžio perkėlimą.

Galiausiai, kaip rodo naujausi žurnalistų tyrimai, įtariama, kad I. Dodonas naudojasi Rusijos slaptųjų tarnybų politinių technologijų pagalba. Pasak Michailo Chodorkovskio „Dossier“ centro, I. Dodonas bendradarbiauja su įvairiais Rusijos valstybinių institucijų ir bendrovių, tarp kurių yra Išorės žvalgybos tarnyba (CBP), Užsienio reikalų ministerija, „Vnešekonombank“ ir „Sberbank“, atstovais. Kiti tyrimai rodo, kad NVS šalių federalinė agentūra („Rossotrudničestvo“) ir specialiosios tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su I. Dodonu taikydamos švelniosios galios įtakos priemones. Rusijos valdžia netgi rašydavo kalbas ir rengė iniciatyvas, su kuriomis I. Dodonas pasirodydavo tarptautinėse konferencijose.

Pavyzdžiui, per 2019 m. Saugumo konferenciją Miunchene I. Dodonas pristatė „didžiojo paketo“ idėją separatistų konfliktui Moldovoje spręsti. Ši idėja buvo gauta iš Maskvos per Rusijos ambasadą Kišiniove, kaip parodė Chodorkovskio centras ir tyrimą atliekantys žurnalistai iš „Rise Moldova“. Panašaus Rusijos specialiųjų tarnybų kišimosi galima tikėtis ir dabartinių prezidento rinkimų metu. Toks Rusijos kišimosi atskleidimas gali padėti paaiškinti naujausius Sergejaus Lavrovo (Užsienio reikalų ministerija) ir Sergejaus Nariškino (Išorės žvalgybos tarnyba) kaltinimus dėl JAV dalyvavimo Moldovos rinkimuose siekiant surengti „spalvotąją revoliuciją“, panašiai kaip Baltarusijoje ir Kirgizijoje. Jei šis kolaboravimas bus įrodytas, tai pažeidžia nacionalinės teisės aktus dėl išorinio šnipinėjimo ir išdavimo.

Išvados

Realias galimybes susirungti antrajame rinkimų ture turi du kandidatai – I. Dodonas ir M. Sandu. Naujausios apklausos rodo, kad atotrūkis tarp šių dviejų kandidatų mažėja. Nors I. Dodonas nurodė kai kuriai su rinkimais susijusiai veiklai išleidęs mažiau pinigų nei M. Sandu, jį palaiko žiniasklaida, be to, jis naudojasi administraciniais ištekliais. Atrodo, kad didžiausią įtaką rinkimams turi Rusijos valdžia, palaikanti I. Dodoną, o ne M. Sandu ar kitus kandidatus.

Cituojant tekstą būtina nuoroda į Rytų Europos studijų centrą.

[1] 2016 m. kovo 4 d. Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas.
[2] Daugiausia sankcijų paskelbta Italijoje (30), Rusijoje (17), Rumunijoje (13) ir JAV (12).
[3] Iš anksto užsiregistravusių Moldovos rinkėjų iš užsienio skaičius siekė apie 60 tūkst.
[4] Lėšos, kurias iniciatyvinės grupės ir patys kandidatai gali naudoti per rinkimus, neturėtų viršyti atitinkamai 994 225 MDL (apie 50 tūkst. EUR) ir 18,9 mln. MDL (apie 946 tūkst. EUR).
[5] Nuo 2019 m. rugpjūčio iki spalio televizijos kanalai „Pervij“ ir NTV buvo perimti Igoriui Dodonui priklausančių įmonių, kurios yra siejamos su Socialistų partija.
[6] Buvo paskelbtos trys Nepriklausomos žurnalistikos centro ataskaitos: rugsėjo 14–28 d., rugsėjo 29–spalio 6 d. ir spalio 7–14 d.

« Grįžti atgal

Kategorijos