Sakartvelo parlamento rinkimų apžvalga

Lap 8, 2020 | Naujienos, Publikacijos

Pasaulyje siaučiant pandemijai ir vykstant konfliktui kaimyniniame Kalnų Karabache, Sakartvele buvo renkamas šios valstybės parlamentas. Spalio 31 d. vyko pirmasis rinkimų turas, kuriame laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“. Antrasis turas vyks lapkričio 21 d.

Rinkimų kontekstas

Tai buvo pirmieji rinkimai po birželio mėnesį patvirtintų rinkimų sistemos pakeitimų. Konstituciniai pakeitimai dėl rinkimų reformos buvo siūlyomi valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“, kuri vėliau pati balsavo „prieš”.

Reformų esmė – keisti Sakartvelo rinkimų sistemą iš mišrios (kai viena dalis mandatų paskirstoma proporciniu būdu, kita dalis – tose apygardose, kuriose laimėjo daugiausiai balsų surinkę kandidatai) į proporcinę sistemą. Šį siūlymą lydėjo protestai ir ilgos derybos tarp „Sakartvelo svajonės“ ir opozicijos, kol buvo pasiektas kompromisas – 30 vietų paskirstoma per vienmandates apygardas (anksčiau buvo 73), ir nuo šiol reikia perkopti 1 proc. slenkstį, kad partijai būtų atstovaujama parlamente. Svarstyta, kad šie pakeitimai užtikrina daugiau pliuralizmo parlamente ir palieka mažiau galimybių vienai partijai išlaikyti neproporcingą valdžią.

Buvo baiminamasi, kad pandemijos įtaka kels iššūkių demokratiniams rinkimams: laukta mažiau tarptautinių rinkimų stebėtojų, sudėtingėjant epidemiologinei situacijai buvo tikimasi mažo rinkėjų aktyvumo. Tačiau rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo netgi didesnis (56,11%) nei praėjusių rinkimų pirmajame ture (51,94%).

JAV ambasada sveikino Sakartvelo žmones dėl jų aktyvaus dalyvavimo, dėkojo rinkimų stebėtojams už jų darbą ir pritarė ESBO vertinimui, kad Sakartvelo rinkimai buvo konkurencingi, juose paisyta pagrindinių laisvių. Vis dėlto, kaip teigiama vertinime, visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu mažino įtarimai dėl spaudimo rinkėjams ir neryški skiramoji riba tarp valdančiosios partijos ir valstybės. JAV ambasada pabrėžia, kad, nors pažeidimų – balsų pirkimo, spaudimo rinkėjams, rinkimų stebėtojams ir žurnalistams – neužtenka tam, kad rinkimų rezultatai būtų nepatvirtinti, jie griauna Sakartvelo rinkimų procesą ir yra nepriimtini.

Rezultatai

Dar iki pandemijos pradžios valdančioji „Sakartvelo svajonė” neturėjo didelio palaikymo – ją palaikė tik apie 20% gyventojų. Nors pavasarį greitas atsakas į pirmąją COVID-19 bangą buvo veiksmingas ir tai kėlė gyventojų pasitikėjimą vyriausybe, šis efektas – laikinas, nes dabar situacija tik prastėja ir gyventojai abejoja, ar vyriausybė pasiruošusi su tuo tvarkytis.

Nepaisant to, rinkimai nepateikė staigmenos, ir pergalę iškovojo valdančioji partija “Sakartvelo svajonė”. Ji surinko 48,1%, tuo tarpu didžiausias opozicijos aliansas  UNM – 27,1%; “European Georgia” – 3, 78%. Džiaugsmo dėl pergalės neslėpė vienas įtakingiausių šalies politikų – Bidzina Ivanišvilis: „Tai buvo svarbus Sakartvelo pasirinkimas. Mano sukurta „Sakartvelo svajonė” yra jo verta. Rinkėjai šiandien apsisprendė teisingai ir išreiškė paramą jos nusipelniusiems žmonėms”.

Tuo metu opozicija pareiškė, kad rezultatai neatspinti realybės. Tūkstančiai protestuotojų susirinko prie parlamento pastato, opozicijos lyderiai teigė, kad rinkimai suklastoti, ir reikalavo naujų rinkimų. Didžiausia opozicijos partija UNM vedė derybas su kitomis opozicijos partijomis dėl naujų rinkimų rengimo, o jos lyderė Tina Bokuchava teigė, kad, „jei vyriausybė atsisakys rengti naujus rinkimus, opozicija nedirbs parlamente, kuris išrinktas klastojant rinkimus, o ne pagal išreikštą laisvą kartvelų piliečių valią“. Tokia pat nuomonė ir kito partijos nario, kuris apsaugininkų buvo išvestas iš salės, kai bandė įsiterpti rinkimų komisijai skelbiant preliminarius rezultatus.

Sakartvelo partijų susipriešinimas akivaizdus: krašto apsaugos ministras Iraklis Garibašvilis, seniau ėjęs ministro pirmininko pareigas, pareiškė, kad pagrindinė opozicinė partija UNM turėtų būti „panaikinta“, Mikheilą Saakashivilį pavadinęs išdaviku ir žmonių engėju. „Saakašvilis ir jo klastinga minia po rinkimų nebegali likti politikoje. Klastinga jėga turi būti panaikinta!“ Taip Iraklis Garibashvilis trečiadienį rašė savo Facebook puslapyje.

Buvęs Sakartvelo prezidentas Mikheilas Saakašvilis rezultatus vertino kaip savo bloko triumfą ir žadėjo sudaryti koalicijos vyriausybę su kitomis opozicijos partijomis. Priešingai nei kiti opozicijos atstovai, jis teigė, kad dabartinėmis sąlygomis United National Movement (UNM) partijai svarbiausia sudaryti koaliciją. 2004-2013 prezidento poste buvęs ir pasibaigus kadencijoms persikėlęs į užsienį Mikheilas Saakašvilis jau seniai žada patraukti „Sakartvelo svajonę“ iš valdžios. Prieš rinkimus jis net buvo išrinktas koalicijos kandidatu į ministrus pirmininkus. Šie rinkimai Mikheilui Saakašviliui – ne tokia sėkminga, kaip tikėjosi, bet  – sugrįžimo į valdžią pradžia.

Taigi rinkimai Sakartvele ir vėl nepraėjo sklandžiai – be pažeidimų, įtarinėjimų bei protestų. Rinkimų skaidriais nepripažįsta ne tik opozicija – juos kritikavo ir tarptautiniai stebėtojai. Kaip minėta, ESBO išvardijo trūkumus, kurie kelia rinkėjų nepasitikėjimą, o Transparency International Tbilisyje skelbė, jog Sakartvelo vyriausybė nesugebėjo užtikrinti, kad rinkimai atitiktų demokratinius standartus. Šiuo vertinimu 2020 m. parlamento rinkimai buvo labiausiai nedemokratiški ir nelaisvi iš visų rinkimų, vykusių valdant “Sakartvelo svajonei”.

“Sakartvelo svajonė” iš viso naujajame parlamente turės 92 iš 150 vietų ateinančius ketverius metus, jei niekas nesikeis. Tačiau opozicijos boikoto atveju likusios parlamento vietos bus tuščios. Pagal Sakartvelo konstituciją, tam, kad naujai išrinktas parlamentas taptų teisėtas, reikia daugiau nei pusės parlamentarų, tačiau kai kuriems įstatymams – pavyzdžiui, konstituciniams pakeitimams – priimti reikia dviejų trečdalių visų parlamentarų balsų.

Lapkričio 8 d. planuojamas opozicijos protestas prie Sakartvelo parlamento. Mikheilas Saakašvilis kviečia visuomenę jungtis, nepaisant epidemiologinės situacijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė viltį, kad po antrojo rinkimų turo suformuota valdančioji dauguma neatidėliodama imsis tolesnių reformų, ypač įgyvendindama Europos Sąjungos ir Sakartvelo Asociacijos susitarimą. Lietuva toliau nuosekliai pasisakys už Sakartvelo nepriklausomybės stiprinimą bei teritorinio vientisumo atkūrimą ir teiks paramą Sakartvelui siekiant integruotis į ES ir NATO.

Galutinė 150 vietų parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo rinkimų turo lapkričio 21 d.

« Grįžti atgal

Kategorijos