Baltarusijos klausymų santrauka. Istorija ir identitetas

Lap 18, 2020 | Naujienos, Publikacijos

Pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijoje tapo ryškiu įrodymu, kad bandant perprasti kaimyninėje valstybėje vykstančius sociopolitinius procesus, būtina pasitelkti holistinį požiūrį ir nagrinėti situaciją iš įvairių pusių. Rytų Europos studijų centras (RESC), Baltarusijos ekspertizę vystydamas nuo pat 2006 m. ir siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į visapusiško požiūrio būtinybę, spalio 9, 16 ir 23 dienomis organizavo diskusijų apie Baltarusiją ciklą „Baltarusijos klausymai“. Renginių metu buvo siekiama geriau suprasti kaimyninėje valstybėje vykstančius procesus ir jų poveikį Lietuvai, nagrinėjant Baltarusijos situaciją iš trijų skirtingų, bet viena kitą papildančių pusių.

Pirmiausia nagrinėti Baltarusijos istorijos ir identiteto klausimai, ieškant naratyvo sąlyčio taškų su Lietuva bei stebint jo kaitą. Antrosios diskusijos metu į kaimyninę valstybę buvo žvelgiama per jos ekonominę prizmę. Galiausiai paskutiniosios „Baltarusijos klausymų“ dalies metu Baltarusijos analizė buvo papildyta įžvalgomis apie geopolitinę šalies situaciją.

Šiame dokumente pateikiamos diskusijų metu gimusios pagrindinės pranešėjų įžvalgos, leidžiančios geriau suprasti kaimyninę valstybę, joje vykstančius procesus bei jų poveikį Lietuvai.

Diskusijos moderatorius: RESC direktorius Linas Kojala

Diskusijos dalyviai:

  • Rimvydas Petrauskas, VU rektorius;
  • Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos istorijos instituto direktorius.

Prof. Rimvydas Petrauskas

Siūlyčiau kaimyninę valstybę vadinti Baltarusia. Kartais galėdavo pasirodyti, kad Baltarusija savinasi mūsų valstybės istorinius simbolius, tačiau į tai žvelgdami kaip į grėsmę, nepastebėjome pokyčių, vykusių išsilavinusioje Baltarusijos visuomenėje – šis susidomėjimas savo praeitimi, LDK istorija yra reikšmingas.

Iš tiesų, LDK praeities Baltarusijos dabartinėje teritorijoje yra daug. Stalino sienų politika nulėmė, kad dalis istorinės Lietuvos valstybės, jos teritorinis branduolys, besiformavęs nuo XIII a., bei svarbūs simboliai (Goštautų giminės pilis, Krėvos, Lydos pilys) atsidūrė dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Todėl natūralu, kad toje teritorijoje gyvenantys žmonės ima domėtis ir atsigręžia į istoriją.

LDK formavosi kaip gana dualistinė valstybė, kurioje šalia politiškai dominuojančios pagonių, o vėliau katalikų kultūros, plečiantis į rytus, atsidūrė Rusia. Iš to ilgainiui formavosi Baltarusiška samprata. Iš pradžių Baltarusios terminas indikavo tik geografinę vietovę, o nuo XVII a. įgijo politinę reikšmę, tad žmonių, save vadinančių baltarusiais, vis daugėjo. Vis dėlto, po padalijimų ši tradicija nutrūko, o naratyvas pakito. Carinėje Rusijoje Baltarusia tapo Baltarusija, o pertrauktos vieningos istorijos naratyvas dominavo du šimtus metų. Po 1990 m. su dar didesne jėga baltarusiai atsigręžė į savo praeitį, o antirusiška inteligentijos dalis ėmė žvelgti į LDK istoriją, kaip siejančią juos su Lietuva ir Lenkija, bet ne su Rusija.

Prof. Alvydas Nikžentaitis

Keli įdomūs pastebėjimai iš protestų Baltarusijoje: mes matome nacionalinius simbolius, raudonai baltas vėliavas, Vytį, tačiau protestuose nematome politinių lozungų, politinių lyderių. Tad klausimas, kur juda Baltarusija, lieka neatsakytas. Siekdami suprasti, kodėl šis klausimas lieka neatsakytas, galime atsigręžti į tapatybę, kuri remiasi patirtimi. Drįsčiau teigti, kad dabartinė Baltarusija iki šiol nesuformavo savo politinio identiteto, tačiau turi aiškią etninę tapatybę. To priežastis – vis dar tebesitęsiantis transformacijos tapatybės formavimo prasme procesas. Baltarusija nėra atsisakiusi sovietinės, bet nėra suformavusi ir nacionalinės tapatybės.

Atgavusi nepriklausomybę Baltarusija bando formuoti savo tapatybę tradiciniais kanonais. Pastebimas aiškus vertybinis pagrindas – noras būti Vakarų dalimi. Dėl to stiprinama baltarusių kalba.

Tačiau norint suvokti dabartinę, istorinę baltarusių tapatybę, reikia atsižvelgti ir į slavų vienybės mitą, ypač svarbų Baltarusijai, Rusijai ir Ukrainai. Lukašenkos pasisakymai LDK klausimu yra dviprasmiški. Jis teigia, kad Baltarusija jau buvo Vakaruose (referuodamas į sudėtį LDK) ir ji ten nėra laukiama, nes yra stačiatikiška. Toks slavų vienybės mitas griauna vertybinį LDK pagrindą, pasiimdamas tik tam tikrus istorinius LDK elementus. Baltarusija nesisavina LDK istorijos. Baltarusija savinasi tik tam tikrus istorijos epizodus, atskirdama juos nuo LDK kultūros. Lukašenkai iš tiesų pavyko neutralizuoti praeitį bei ją paversti etninės tapatybės dalimi.

Klausimų ir atsakymų sesija

Kokia Vyčio simbolio reikšmė šiame kontekste? Ar įžvelgiate bandymą perimti šį simbolį?

Prof. Rimvydas Petrauskas

Politinė tapatybė racionaliai renkasi, kokį simbolį naudoti. Didžiojoje dalyje Baltarusijos muziejų iš esmės pamatytumėte du istorijos etapus: Antrąjį pasaulinį karą ir LDK istoriją. Tad kiekvienas žino apie LDK egzistavimą bei Vytį. Tačiau klausimas aktualus – net Normanas Daviesas rašo knygą apie bendrą istoriją, ją iliustruodamas Lukašenkos portretu.

Žvelgiant iš šono, žmonėms atrodo, jog Lietuva ir Baltarusia daug metų buvo viename politiniame darinyje. Iš tiesų, lietuvių, rusėnų, vėliau pradėjusių save vadinti baltarusiais, miestiečiai gyveno šalia. Natūralu, jog baltarusiai turi pagrindą pretenduoti į simboliką, dalyvauti istorijos rašyme. Tad nematau problemos, jei jie savaip interpretuoja Vytį bei jį naudoja. Šia simbolika galime dalintis.

Prof. Alvydas Nikžentaitis

Lietuviškas Vytis yra heraldinis, su pakelta uodega, o Baltarusijos Vytis yra su nuleista uodega. Tai esminis šių dviejų simbolių skirtumas.

Tačiau apie kovas dėl LDK istorijos reikėjo šnekėti dar XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Tada sprendimai, kaip turi atrodyti baltarusiškas Vytis, buvo priimti neoficialiu susitarimu, kuriame dalyvavo Lietuvos heraldikos komisija ir Baltarusijos ekspertai. Tuo „karštuoju“ metu, kai Baltarusiją užvaldė nacionalistinės emocijos ir kai ji galvojo vien apie nacionalinės idėjos susigrąžinimą, gimė baltarusiškas Vytis.

Vis dėlto, Vyčio naudojimo protestų metu nesiūlyčiau labai sureikšminti. Vyčio, kaip ir tautinės Baltarusijos vėliavos naudojimas, yra ženklas, protesto išraiška, pabrėžimas, jog nesutinkame su rinkimų falsifikacija, valdžios pozicija.

Kaip vertinate slavų vienybės naratyvą? Ar slavų vienybė, kuriai įtaką padarė Baltarusijos apsisprendimas, gali pereiti iš Putino kuriamo naratyvo į Vakarų pusę?

Prof. Alvydas Nikžentaitis

Slavų vienybės mitas ypač svarbus Rusijai, Baltarusijai, Ukrainai ir iš dalies Serbijai. Šiuo metu pastebime svarbius pokyčius šiame bloke. Turbūt tik pirmą kartą per 30 metų politiniame lygmenyje pastebime nesutarimus tarp Ukrainos ir Baltarusijos politinių vadovybių. Tad Ukraina, o ne Lenkija galėtų būti esminis žaidėjas slavų mito klausime.

Antilenkiškos nuotaikos yra juntamos ne tik baltarusiškame, iki galo nesusiformavusiame nacionaliniame flange, bet ir prolukašenkinėje aplinkoje. Baltarusijoje buvo gana intensyviai diskutuojamas Tautinės atminties instituto kūrimo klausimas. Jo ideologas, istorikas Marzaliukas matė instituto idėją kaip galimybę atstumti tam tikras istorines lenkų pretenzijas. Jei su Lietuva jis matė nemažai sąlyčio taškų, tai su Lenkija įžvelgė daugiau konfliktinių linijų. Ukrainiečiai šiame kontekste buvo interpretuojami neutraliai. Tad slavų vienybės mito neutralizavimas, jo transformavimas yra daugiausia ukrainiečių rankose.

Prof. Rimvydas Petrauskas

Žvelgiant į dabartį, netikiu bendraslaviška idėja – ja yra žaidžiama, bet ji neturi ateities. Tai yra sugalvotas konstruktas. Alternatyvus kelias yra rusėniškas mitas – santykis tarp Rusios ir Ukrainos, bendros praeities atpažinimas LDK, vėliau ATR. Tai ne anachronistiška, o istorinė linija, kuria galima plėtoti savo istorinį naratyvą bei politinę tapatybę, kryptį.

Tautos virsmo į politinį kūną eigoje reikšmingą vaidmenį atlieka kalba. Baltarusių kalba Baltarusijoje nėra taip plačiai vartojama kaip rusų. Tad kaip kalba galėtų sąlygoti tolesnę įvykių Baltarusijoje raidą?

Prof. Rimvydas Petrauskas

Remiantis įvairiais pavyzdžiais, tarkime, airių istorija, galime pamatyti, kad pati kalba negali išspręsti šių klausimų. Šiuo atveju svarbesnis yra politinės tapatybės pasirinkimas. O čia svarbus yra ir Lietuvos angažavimasis. Skiriant stipendijas baltarusių studentams, paramą sulaikytiesiems, įsitraukiant, turime unikalią galimybę pakreipti šiuos procesus.

Prof. Alvydas Nikžentaitis

Ukrainizacijos procesai Ukrainoje iki paskutinio Maidano buvo pažengę gerokai toliau nei baltarusizacijos procesai Baltarusijoje. Sociologinės apklausos parodė, kad kalba šiuo atveju nėra pats svarbiausias vertybinis dalykas. Įdomu, kad baltarusiškasis valstybingumas yra svarbesnis tam tikrai rusakalbei baltarusių daliai nei baltarusakalbei. Tad galutinis atsakymas, kuria linkme pasuks Baltarusija, priklausys nuo to, ar bus rimtesnis konfliktas su Rusija. Jei taip, vidinė jėga paskatins baltarusizacijos procesus, o baltarusiai ims rinktis baltarusių kalbą. Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti šiuo klausimu, yra bandyti įtraukti baltarusius į minkštuosius infrastruktūrinius projektus, komisijas, parodyti, kad jie gali bendrauti ne tik su Maskva, bei leisti jiems patiems pasirinkti kryptį.

Video įrašą galite rasti ČIA.

« Grįžti atgal

Kategorijos