VU rektorius Rimvydas Petrauskas: pandemijos akivaizdoje universitetai turi stiprinti kritinį žmonių mąstymą

Lap 26, 2020 | Naujienos, Publikacijos

Itin sudėtingas globalaus pasaulio problemas padeda spręsti ekspertų žinios, į kurias ir turėtų investuoti tiek Lietuva, tiek Europa – tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas. Jis pabrėžia mokslo ir žinojimo svarbą priimant svarbius sprendimus.

– Konferencija „Mano Europa – kuriame ateitį kartu“ prasidėjo Lietuvos pasirengimas ES mastu vyksiančiai „Konferencijai dėl Europos ateities“. Kaip galėtumėte įvertinti pačią „Konferencijos dėl Europos ateities“ idėją? Ar realu, kad šalys gali rasti bendrą sutarimą dėl ateities, kai net dėl pačios konferencijos formato tartis sekasi sunkiai?

– Natūralu, kad derybos dėl visai Europai svarbių klausimų visada prasideda nuo skirtingų pozicijų, interesų. Bet mes jau turime pavyzdžių, kai Europos Unija (kaip esu linkęs ją vadinti vietoj „Sąjungos“) pademonstruoja unikalų gebėjimą susitarti ir suderinti net ir labai skirtingus požiūrius.

Visa Europos Unijos istorija pagrįsta nuolatiniu sutarimo ieškojimu ir sunkiai rengiamomis, bet apvienijančiomis sutartimis (kaip antai Lisabonos sutartis), ekonominiais, o vėliau ir kitokiais planais ar vizijomis. Europos istorija yra derybų, unijų, sutarčių, sąjungų, priešstatų ir jų įveikos grandinė. EU turi išties gerų patirčių, kaip nuo vizijų pereiti prie konkrečių sprendimų – Šengeno erdvė, mobilus ryšys, draudimo kortelė ir kt.

EU suvokiu kaip daugelio valstybių Respubliką – tų pačių vertybių siejamą vieningą politinį darinį ir vidinę šalių kultūrų, kalbų, patirčių įvairovę. Manau, kad iš universitetų turėtų ateiti nauji impulsai – išsaugoti ir gilinti kultūrinę ir akademinę Europos vienovę (respublica litterarum), kuri nuolat sugrąžintų prie politinės, ekonominės ir socialinės vienybės svarbos klausimo. Europos idėja nemaža dalimi laikosi ant universiteto, žinių perdavimo ir laisvo jų keliavimo, laisvos humanistinės kultūros pamatų.

– „Mano Europa – kuriame ateitį kartu“ konferencijos metu daug kalbėta apie tai, kad Lietuvos gyventojai ne visada jaučiasi girdimi, o jų nuomonė kartais skiriasi nuo sprendimų priėmėjų nuomonės. Jūsų požiūriu, kokiomis priemonėmis galėtume suartinti sprendimų priėmėjus ir plačiąją visuomenę? Koks šiame procese galėtų būti pilietinės visuomenės, universitetų vaidmuo?

– Valdžios ir visuomenės skirtį geriausiai įveikia apvienijantys institutai. Universitetas – vienas tokių. Todėl turime stiprinti ne tik universiteto įtaką politinėje darbotvarkėje, bet ir nuolat galvoti, kokią grąžą universitetas gali duoti visuomenei, kokius įsipareigojimus prisiimti.

Tai ryškiai pasimatė ir pandemijos akivaizdoje, kai universitetas ėmėsi ir tiesioginio darbo valstybės labui, ir edukacijos, skirtos platesnei visuomenei bei taip reikšmingai prisidėjusios prie jos informavimo ir nuraminimo.

– COVID-19, atsigavimas po pandemijos ir pasirengimas galimiems ateities ligų protrūkiams nebejotinai bus vienas svarbiausių klausimų diskutuojant apie Europos ateitį. Šiuo metu viešojoje erdvėje matome skepticizmą mokslo atžvilgiu, kai yra bandoma paneigti daugybę su virusų susijusių mokslinių tyrimų ir juos pakeisti sąmokslo teorijomis. Koks galėtų būti universitetų vaidmuo kovoje su netikromis naujienomis ir sąmokslo teorijomis?

– Universitetas šią problemą turi spręsti dvejopai. Trumpalaikiame periode turi reaguoti į antimokslinių pozicijų sklaidą, visuomenei suprantamais terminais aiškinti mokslininkų veiklą, pateikti mokslinę argumentaciją. Čia tikrai turime ką pasakyti ir pakomentuoti – nuo įvairių mitų istorijoje ar sąmokslo teorijų politikoje iki pseudomokslinių samprotavimų gyvybės moksluose ir medicinoje.

Ilgalaikėje perspektyvoje turime plėsti kritiškai, logiškai, analitiškai mąstančių žmonių, suprantančių ne tik tiksliojo mokslo kalbą, bet ir humanitarinius pasaulio interpretavimo kontekstus, gretas. Šiame edukacijos procese universiteto vaidmuo milžiniškas – tiek tiesiogiai ugdant savarankiškai bei kritiškai mąstančias asmenybes, tiek visuomenėje skleidžiant mokslu paremtą žinojimą.

– Paskutiniu metu vis garsiau kalbama apie tai, kad Lietuva turi tapti šalimi, kuri ne tik gauna naudą iš Europos, bet ir pati imasi atsakomybės daugiau investuodama. Ar mes esame tam pasirengę?

– Mūsų lygiavertis veikimas mokslinių tyrimų laukuose ir bendradarbiavimas su įvairiomis užsienio mokslo institucijomis rodo, kad tikrai esame pribrendę ne tik patogiam laukimui, kada pas mus kažkas sugalvos ateiti ir atnešti greitus rezultatus, bet ir aktyviai dalyvauti ilgalaikėse investicijose ir projektuose. Vilniaus universitetas atskirose mokslo srityse jau priklauso stambiems tarptautinio mokslo tinklams.

Turime naikinti vis dar pasitaikančias biurokratines kliūtis, kurios neskatina mokslininkų ambicingoms tarptautinėms iniciatyvoms. Mažiau biurokratijos (viešieji pirkimai ar pan.), daugiau laisvės ir pasitikėjimo. Tai galėtų būti paskata valstybei investuoti į priešakinį mokslą, jo žmones ir infrastruktūrą, tikintis aiškios apčiuopiamos grąžos jau netolimoje ateityje.

– Europos ateities planuose – skaitmenizavimas, žalinimas ir kiti inovatyvūs sprendimai. Ar mūsų universitetai jau gali ruošti kartą, pasirengusią ateities naujovėms ir kartu su jomis kilsiantiems iššūkiams?

– Žalio ir skaitmeninio universiteto idėjos įgyvendinimas yra pačioje pirmoje mūsų universiteto darbotvarkės vietoje. Visi infrastruktūros sprendimai nuo šiol bus įvertinami ir atitikties šiems iššūkiams požiūriu.

Reikia pripažinti, kad šiuose klausimuose mes, kaip ir valstybė, dar vejamės užsienio partnerius. Bet atitinkamos mokslo šakos (gyvybės, fiziniai mokslai, informatika) yra tikrai europinio lygio, o nauji infrastruktūros projektai Saulėtekyje neabejotinai suteiks lemiamą postūmį šių sričių vystymui, turėsiantį reikšmės visos valstybės mastu.

– Kokių naujų idėjų ar iniciatyvų aukštojo mokslo klausimais „Konferencijoje dėl Europos ateities“ tikėtumėtės Jūs?

– Labai reikėtų, kad stiprėtų suvokimas, kad itin sudėtingas globalaus pasaulio problemas padeda spręsti ekspertų žinios, kurioms reikia resursų. Todėl EU turi dar labiau sutelkti dėmesį mokslo ir technologijų inovacijomis ir energiją nukreipti mokslo inovacijų bei verslo skatinimui.

Tikrai tikiu įsibėgėjančia Europos universitetų aljansų idėja, kuri skatina vienytis atskirus įvairių šalių universitetus. Viena vertus, tai yra instrumentas mokslo ir studijų integracijai europiniu lygmeniu – tik taip Europa bus pajėgi globalioje konkurencijoje. Kita vertus, tai svarbu bendrų europinių vertybių ir idėjų sklaidai. Fiziškai ar virtualiai po bendrą Europos erdvę judantys mokslininkai ir studentai gali įkūnyti naująją Europą.

Universitetai jau rodo bendro veikimo pavyzdį. „Universitetų Europa“ rodo kryptį kitoms Europos vienijamoms sritims – ne ginčytis dėl galios, o dalintis patirtimi, geranoriškai bendradarbiauti. Dabar metas sutarti, kaip įgalinti ir konkretizuoti universitetų aljansų idėją, suteikti aiškią plėtros kryptį (bendros programos, laipsniai, kompleksiniai mokslo projektai). Čia politinio palaikymo tikrai reikės.

– Kokias išskirtumėte pagrindines sritis, kuriose per artimiausią dešimtmetį Lietuva, bendradarbiaudama su ES partnerėmis, galėtų padaryti didžiausią pažangą?

– Turime įsivardinti, kur lyderystei esame pajėgūs jau dabar: žaliasis kursas su mūsų biochemija, biotechnologija, „Fintech“, energetinio saugumo ir hibridinių grėsmių klausimai, santykių su kaimyninėmis šalimis ekspertizė, pilietiniai, visuomeniniai, kultūros paveldo saugojimo ir įprasminimo klausimai.

Kartu turime stiprinti svarbias sritis, kur mokslinio potencialo dar nepakanka, kaip antai edukologija. Noriu tikėti, kad tiek Europos Unijos, tiek nacionaliniu lygmeniu stiprėja suvokimas, kad bet kurioje srityje pažanga pasiekiama tik tada, kai sprendimai remiasi svariu moksliniu žinojimu.

Lietuva neseniai pradėjo ruoštis „Konferencijai dėl Europos ateities“. Siekdami išgryninti, kokia yra Lietuvos vizija Europos Sąjungos ateities atžvilgiu, susibūrė Lietuvos ekspertai ir visuomenės veikėjai. Diskusijų dėl „Konferencijos dėl Europos ateities“ pradžia tapo Rytų Europos studijų centro (RESC) ir Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas renginys „Mano Europa – ateitį kuriame kartu“, kurio metu aukšti šalies pareigūnai, politikai, kultūros atstovai, visuomenininkai, verslininkai dalijosi idėjomis, kokia linkme turėtų judėti Europa.

„Konferencijos dėl Europos ateities“ idėją iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Ši idėja įtvirtinta Europos Komisijos programoje – tai būtų du metus truksiantis procesas. Įvairūs renginiai vyktų ES valstybių narių bendrose iniciatyvose.

« Grįžti atgal

Kategorijos

  • Uncategorized @lt (1)