Baltarusijos klausymų santrauka. Geopolitika

Lap 28, 2020 | Naujienos

Kviečiame skaityti kitas dalis apie ekonomiką ir istorija bei identitetą.

Diskusijos moderatorius: Rytų Europos studijų centro vyr. analitikas Vladimiras Laučius

Diskusijos dalyviai:

  • dr. Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktorė;
  • dr. Dovilė Jakniūnaitė, VU TSPMI dėstytoja.

Margaritos Šešelgytės įžvalgos

Žvelgiant į įvykius Baltarusijoje, nemanau, kad trumpuoju laikotarpiu tai yra geopolitika, nematome kovos tarp didžiųjų galių. Viena vertus, nematome aršios kovos tarp Rusijos ir Baltarusijos, visų pirma, dėl ekonomikos, prekybos, investicijų, energetikos, karinės srities saitų. Lukašenka sakė Putinui, kad esame broliška tauta. Rusija nėra matoma kaip priešas, o Vakarai nematomi kaip draugai.

Tačiau ilguoju laikotarpiu – tai kova dėl liberalios demokratijos vertybių: žmonės siekia laisvų rinkimų, žmogaus teisių ir laisvių. Šiuo atveju kalbame apie liberalią demokratiją prieš autokratiją, vakarietiškas vertybes prieš rytietiškas vertybes. Kai vyksta šių dviejų vertybių susidūrimas, ilguoju periodu jis virsta geopolitine kova. Putinas nerodo veiksmų todėl, kad jam neegzistuoja tinkamas scenarijus. Jeigu rems Lukašenką, visuomenė nusisuks, toks kišimasis nebus priimtinas. Jeigu parems rinkimų ir žodžio laisvę, tai gali atsisukti prieš pačią Rusiją.

Bandymas apjungti dvi valstybes sukėlė dvejonių baltarusių ir rusų galvose. Apklausos, nors ir ne iki galo patikimos, rodė, kad nė viena tauta nenori jas matyti kaip vieną valstybę. Kalbant apie visuomenės proeuropietiškumą, nebuvo ryškios tendencijos mūsų vykdytuose tyrimuose, bet čia galima būti giliau žvelgti į vertybinius pasirinkimus, nes jie kartais paviršutiniški. Kai kalbame apie demokratiją ir vakarietiškas vertybes, galima tiesiog prisidengti tomis demokratinėmis vertybėmis ir deklaruoti vieną, bet daryti kitą. Demokratinė transformacija visuomenėje yra gana ilgas procesas, tačiau jis gali tapti Lietuvos šansu. Baltarusija ES buvo ignoruota, todėl Lietuvos užsienio politikos tikslus galėtume įgyvendinti padedant baltarusių tautai ir atkreipiant į juos dėmesį. Mums tai neblogai sekasi, tačiau vis dar iki galo nesuprantame, koks viso to tikslas.

Ursula von der Leyen metinėje kalboje teigė, kad palaiko, žavisi baltarusių tautos drąsa. Tačiau toliau turi eiti veiksmai, kurių nėra, nes nėra svertų. Visuomenė nenori kalbėti su Vakarais, nes jie bus traktuojami kaip išorės veikėjai, rengiantys Spalvotąją revoliuciją. Vėliau, jei situacija keisis ir Putinas pradės įgyvendinti savo scenarijus, tada bus būtina imtis veiksmų. O jeigu visuomenė iškovos pergalę ir Lukašenka bus nušalintas, tada bus galima kalbėti apie paramą reformoms ir iniciatyvoms.

Dovilės Jakniūnaitės įžvalgos

Kai kalbame apie Baltarusiją, mąstome apie Rusiją prieš Vakarus be JAV. Europos kišimosi į Baltarusiją strategija sudėtinga, nes ES negali sau leisti būti aktyvia, kad nesuteiktų Lukašenkai prielaidų nuteikti visuomenę prieš Vakarus. Negalima perspausti ir kalbant apie Rusiją dėl Ukrainos šešėlio, siekiant išvengti panašus scenarijus pasikartojimo. Todėl ES neturi jokių svertų, nulemsiančių šių protestų virsmus į geopolitinius.

Kuo sankcijos platesnės, tuo efektyvesnės, tačiau jos tik siunčia žinutę, yra simbolinės. Jeigu sankcijų tikslas yra režimo pokytis, bus labai sudėtinga ta tikslą pasiekti.

Svarbus akcentas dėl vertybių paviršutiniškumo yra Ukrainos situacija po Maidano. Porošenko aiškiai deklaravo provakarietiškas vertybes, bet teismų reformos ir kova su korupcija nėjo į priekį. Zelenskiui taip pat sunkiai sekasi įgyvendinti demokratizacijos procesus. Ar atėjo laikas reikalauti griežtesnės ES pozicijos? Žiūrint iš užsienio politikos analizės perspektyvos, turime suvokti, kad yra skirtumas tarp „norėti“ ir „galėti“, o Europa to negali dėl apribojimų bei pagrįstų baimių dėl Rusijos. Kartu kyla klausimas, ar reikia dar kartą erzinti Rusiją? Vieni sakys, kad reikia, bet iš principo svarbu suvokti, kad egzistuoja daug baimių. Mano įsitikinimu, sankcijų skyrimas šiame kontekste buvo labiau reikalingas pačiai ES, nes jos padeda formuoti save kaip patikimą užsienio politikos žaidėją.

Man atrodo, kad didžiausia Lietuvos bėda yra ta, kad ji nori atrodyti palaikanti, bet jeigu iš tiesų nori telkti, negali kalbėti taip kategoriškai. Taip bus daug sunkiau vienyti žaidėjus. Lietuva ES kontekste yra aiškiai kraštutinė savo požiūriu į Rusiją. Norime telkti, bet mūsų retorika kartais pati mums trukdo.

Rusija suvokia, kad jie bet kokiu atveju laimi. Lukašenka rusams yra toksiškas, nepatikimas partneris, bet reikia laukti, nes nėra kuo jo pakeisti. Rusijai šie protestai yra svarbūs dėl geopolitikos – bet koks protestas jiems reiškia, kad toks liberalizacijos ir demokratizacijos reiškinys turi potencialą išsivystyti į Ukrainos įvykius.

Maksimo Miltos, RESC asocijuoto analitiko įžvalgos

Jeigu ieškotume priežasčių, kodėl Baltarusijoje įvyko tokia mobilizacija, kokią matome dabar, reikėtų žiūrėti toliau negu 2­020 metai ir COVID-19 krizė. 2019 metų gruodį, kai vyko diskusijos dėl integracinių žemėlapių tarp Rusijos ir Baltarusijos, per nepriklausomą žiniasklaidą ir socialinius tinklus kilo pirminė mobilizacija. Šis vykstantis negeopolitinis protestas ir buvo reakcija į geopolitinius susitarimus ir derybas.

Patikimi tyrimai parodė, kad nuo 2014 metų baltarusiai vis labiau simpatizuoja ES vertybių sistemai: teisei į skaidrius rinkimus, nepriklausomiems informaciniams šaltiniams ir pan. Vis dėlto, Vakarai pernelyg ilgai pasidavė Minsko skleidžiamam naratyvui, esą Lukašenka yra Baltarusijos saugumo užtikrinimo garantas ir patogus partneris. Šis „patogumas“ buvo paskatintas tam tikro nuovargio po ES plėtros ir yra gana svarbus veiksnys status quo su Baltarusija palaikymui.

Ko galime laukti? Šią savaitę buvo pranešta apie naujų politinių partijų kūrimą, kuriose netrūksta šovinizmo ideologiją palaikančių asmenybių, pasisakysiančių apie glaudesnius ryšius su Rusija. Juntama baimė, jog Kremlius įgis tam tikrus svertus ir įtaką Baltarusijoje per parlamentinės „demokratijos“ modelį.

Ką mes, artimiausi kaimynai, galime pasiūlyti? ES ir NATO aljansas turi 1000 km bendros sienos su Baltarusija, jos negalima ignoruoti. Suprasdami, kad esame maža valstybė, galime burti koalicijas arba įgalinti kitus turimus išteklius bei įtakos instrumentus savo naudai. Šiuo požiūriu tai nėra vien ambicijos, bet ir saugumo klausimas, nes dabartinis režimas, bandęs manipuliuoti stabilumu ir saugumo užtikrinimu, blėsta ir gali kelti tiesioginę grėsmę savo kaimynystei.

Video įrašą galite rasti ČIA.

« Grįžti atgal

Kategorijos

  • Uncategorized @lt (1)