ANALITINIAI CENTRAI: Kokia jų svarba Lietuvai?

Vas 1, 2021 | Naujienos

Sausio 29 d. Rytų Europos studijų centras (RESC) organizavo diskusiją „Analitinių centrų (angl. think-tanks) indėlis krizės akivaizdoje”, kurioje savo patirtimi ir tyrimų išvadomis dalijosi Lietuvos ekspertai. 

Diskusijoje dalyvavo:

  • Vytis Jurkonis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, RESC valdybos pirmininkas ir „Freedom House“ Lietuvoje vadovas, 
  • Virginija Būdienė, Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vadovė, 
  • Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas,
  • Giedrė Biržytė, VU TSPMI lektorė. 

Diskusiją moderavo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. 

Sausio 28 dieną Pensilvanijos universitetas paskelbė 2020 m. pasaulinį analitinių centrų tyrimą bei reitingą „2020 Global Go To Think Tank Index Report“. Šis kasmet leidžiamas tyrimas pateikia bene kokybiškiausią analitinių centrų darbo analizę. Šiemet tyrime buvo pažymėta, jog visame pasaulyje egzistuoja apie 11 000 analitinių centrų. 

Rytų Europos studijų centras reitinge užima 117 vietą pasaulyje – aukščiausią iš Baltijos šalių (užsienio politikos ir tarptautinių santykių kategorijoje). Vidurio ir Rytų Europos regioninėje kategorijoje esame 76-i.

Šis renginys buvo visame pasaulyje tą pačią dieną rengtos diskusijos apie analitinių centrų vaidmenį dalis, prie kurios prisidėjo visa eilė didžiausių ir lyderiaujančių pasaulio analitinių centrų. Šią iniciatyvą kuravo Pensilvanijos universiteto analitinių centrų (angl. think-tanks) ir pilietinės visuomenės programos atstovai.

Diskusijoje panelistai pabrėžė analitinių centrų svarbą įvairių krizių akivaizdoje, aptarė ypatingą santykį tarp analitinių centrų ir universiteto bendruomenių ir sutiko, jog santykis tarp šių grupių turi būti plėtojamas kartu su švietimo reforma. Ekspertai aptarė ir šiandienines tokių centrų problemas Lietuvoje. 

Nors Lietuvos think-tankai kol kas dar negali pasigirti tokia patirtimi ir ekspertizės lygiu, kaip, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ar Vakarų Europoje įsikūrę centrai, tačiau jie tobulėja ir savo darbu prisideda prie skaidresnės, kokybiškesnės viešosios politikos bei didesnio pasitikėjimo tarp valstybės institucijų ir visuomenės.

Visi diskusijos dalyviai sutiko, jog esminės problemos analitiniams centrams Lietuvoje kyla iš finansinių resursų bei intelektinės ir politinės kultūros trūkumų. Tai nesunku įžvelgti ir prisiminus, jog lietuvių kalboje nėra termino think-tank atitikmens. Idėjiškai arčiausias terminas – analitinis centras, tačiau jis taip pat tiksliai nenusako to, ką think-tank reiškia anglosaksiškoje tradicijoje. Analitiniai centrai Lietuvoje dažnai finansavimo turi ieškoti svetur ir, kaip pabrėžė Vilniaus politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė, analitinių centrų būna įvairių tipų – nepriklausomų, pusiau priklausomų, siekiančių pelno ir t.t., tačiau tai vis vien nepadeda daugumai jų išvengti finansavimo problemų. 

Kad išties kurtų pridėtinę vertę, tokių centrų propaguojama įrodymais paremta politika (angl. evidence based policy) reikalauja nemažų struktūrinių resursų, grįžtamojo ryšio su visuomene ir analitikų išvadų realizavimo politikoje, o to šiandien daug kur vis dar trūksta.  Vis dėlto, palyginti su kitais Rytų Europos analitiniais centrais, Lietuvos think-tank‘ai dirba labai gerai ir kokybiškai.

Teoriniu lygiu vis dar nesutariama, ko reikalauja tvarus tokių centrų egzistavimas, kaip turėtų būti vertinamas analitinių centrų indėlis į viešąją politiką, kokia linkme turi būti vystomas santykis tarp analitinės ir akademinės sferų, ar analitinių centrų plėtojimas yra politinės valios išraiška. 

Kaip didelę problemą diskusijoje dalyvavę ekspertai pabrėžė silpną aukštojo mokslo politiką ir analitinių gebėjimų ugdymo trūkumą Lietuvos švietimo sistemoje. Mokslinių ir analitinių rekomendacijų paklausa Lietuvoje yra, tačiau intelektinės bazės joms realizuoti trūksta – analitikų ir akademinės bendruomenės funkcijos idėjiškai tarsi suplakamos į viena, nors turi šiek tiek skirtingus tikslus, skiriasi jų darbo metodika. Kadangi visuomenei nėra aiškinama (arba aiškinama labai mažai), kuo skiriasi ekspertų-analitikų ir mokslininkų darbas, sunku konceptualizuoti šių bendruomenių santykį ir kurti strategijas efektyvesniam šių grupių bendradarbiavimui.

Vis dėlto visi diskusijos dalyviai sutiko, jog analitiniai centrai šiandien yra tarsi viešosios politikos „idėjų katilai“ ir yra svarbi demokratinės visuomenės dedamoji, mat prisideda kuriant valstybės institucinę atmintį. Kitaip nei, pavyzdžiui, didelės valstybinės institucijos, kurios paprastai įgyvendina trumpalaikės perspektyvos politinius tikslus, sėkmingas nevyriausybinis sektorius orientuojasi į tvarų žinių judėjimą ratu bei ilgalaikius pokyčius viešojoje politikoje.

Analitiniai centrai paprastai yra mažos ir dinamiškos organizacijos, kurios atsiradus poreikiui gali sąlyginai greitai keisti darbo metodiką ar tikslus. Dėl šių priežasčių jie gali puikiai papildyti valstybinių institucijų darbą, tačiau bendradarbiavimo tarp šių dviejų grupių modelis Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išvystytas. Renginyje diskutavę ekspertai minėjo, jog valstybinės institucijos yra linkusios išklausyti ekspertų rekomendacijas, tačiau aktyvaus bendradarbiavimo iniciatyvų formuojant viešąją politiką stokojama.

Galima pasidžiaugti, jog think-tankai turi pozityvų poveikį – tai pasireiškia per augančią visuomenės netoleranciją korupcijai, geresnį hibridinių grėsmių iš Rytų kaimynių suvokimą ir kitus pozityvius pokyčius. 

Panelistai taip džiaugėsi, jog analitiniai centrai, kurių šiandien Lietuvoje yra apie 20, yra idėjiškai įvairialypiai, t.y. turi skirtingas veiklos sritis, skirtingas pamatines idėjas, ir tai rodo sėkmingą demokratinių principų įsitvirtinimą Lietuvos visuomenėje. 

Taigi analitinių centrų darbas yra neatsiejama demokratiškos ir efektyvios viešosios politikos dalis. Jie stebi tendencijas, atlieka tiek mažas, savivaldybių lygmens, tiek didelio masto nacionalines analizes, konsultuoja, veikia kaip monitoringo centrai, padeda realizuoti akademinės bendruomenės atliekamų tyrimų išvadas. Pasitelkdami naujausią mokslinę ir statistinę informaciją, ekspertai prisideda prie politinio ir ekonominio raštingumo augimo, žiniomis paremtų viešosios politikos sprendimų priėmimo.

Šios diskusijos įrašą galite rasti Rytų Europos studijų centro Facebook paskyroje.

 

« Grįžti atgal

Kategorijos