SAKARTVELAS: Dar viena valdžios krizė

Vas 4, 2021 | Naujienos

Trumpai:

  • Šių metų vasario 23 d. Sakartvelo policija įsilaužė į opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ būstinę ir sulaikė jos lyderį Nikanorą Meliją. Opozicija teigia, kad šis veiksmas yra politiškai motyvuotas, o ją palaikantys šalies gyventojai rinkosi į protestus.
  • Šis įvykis svarbus ne tik todėl, kadjau kurį laiką politinių neramumų krečiamoje šalyje susidarė dar viena valdžios krizė, bet ir todėl, kad, jei ši krizė nebus greitai išspręsta per dialogą, ji gali neigiamai paveikti Sakartvelo siekius integruotis į Vakarų struktūras, pakenkti šalies demokratinėms institucijoms.

 

Nesutarimai tarp Sakartvelo valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė” ir opozicijos vyksta jau ne vienerius metus, tačiau po 2020 m. parlamento rinkimų jie dar labiau suintensyvėjo. Vasario 23 d. buvo suimtas opozicijos lyderis N. Melija.  Po šio sprendimo šalyje prasidėjo protestai, kuriuose reikalaujama paleisti N. Meliją, o Vakarų valstybių ir ekspertų dėmesį patraukė ne tik susidariusi valdžios krizė, bet ir kur kas gilesnės galimos šio įvykio politinės pasekmės.

Valdančiųjų teigimu, N. Melija, partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ lyderis, buvo suimtas dėl smurto kurstymo per 2019 m. protestus. Tačiau ši opozicijos partija laikosi nuomonės, kad tokie valdančiųjų veiksmai yra politinis susidorojimas, vykdomas dėl principingos N. Melijos pozicijos nepripažinti rinkimų rezultatų. Nepripažįstantys 2020 m. parlamento rinkimų rezultatų teigia, jog rinkimų metu būta grubių pažeidimų ir kad dalis balsų – suklastota. Valdančiųjų sprendimas suimti opozicijos lyderį naudojant ašarines dujas „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ būstinėje taip pat leidžia manyti, jog šis veiksmas yra politiškai motyvuotas.

Valdžios krizės ir negebėjimas susitarti nėra svetimas reiškinys demokratinėms valstybėms. Pavyzdžiui, JAV ir kitų Vakarų valstybių istorijoje valdžios krizės vyko ne kartą, tačiau tai šių šalių politinės ir ekonominės pozicijos stipriai nepakeitė. Vis dėlto Sakartvelo atvejis yra kitoks. Pastarųjų 2 metų politinė atmosfera ir N. Melijos sulaikymas apnuogina Sakartvelo politinės sistemos silpnybes: demokratijos nestabilumą, , susiskaldymą, nepasitikėjimą valdžia ir demokratinių institucijų trūkumą. Ši valdžios krizė dar pavojingiau atrodo tiems, kurie gerai išmano Kaukazo regiono geopolitiką ir Sakartvelo istoriją. Europos Sąjungos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos kol kas į situaciją reaguoja ramiai, tačiau, suprasdamos sudėtingą Sakartvelo politinį kontekstą, negali visiškai atsitraukti nuo Sakartvelo vidaus politikos.

Analizuojant pastarųjų dienų įvykius, natūraliai kyla klausimas – ar gali Sakartvelas tapti karštuoju Europos tašku, jei politinė krizė nebus išspręsta prie derybų stalo, ir kaip turėtų elgtis Vakarų valstybės?  Prieš pradedant nagrinėti šiuos klausimus, verta trumpai aptarti bendrą politinę situaciją Sakartvele.

Sakartvele vis dar jaučiamas 2008 m. karo su Rusija palikimas –tai daugybė iš Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų išvarytų kartvelų, Sakartvelo valdžios autoriteto šiuose regionuose de facto nebuvimas. Visa tai didina politinės sistemos nestabilumą ir kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui.. Derybos dėl galutinio 2008 m. konflikto išsprendimo vyksta, tačiau kol kas nėra vaisingos.  Taip pat poliarizaciją valdžioje ir visuomenėje gilina nuo 2012 m. valdančios partijos „Sakartvelo svajonė“ ir buvusio jos lyderio Bidzino Ivanišvilio ryšiai su Rusija – nei partija, nei jos lyderis aiškiai nedeklaruoja nei provakarietiškos, nei prorusiškos pozicijos. Šios partijos valdymo metu santykiai su Maskva atšilo, tačiau integracijos į ES procesai taip pat buvo vystomi[1].

Opozicijos kartojamus argumentus dėl 2020 m. parlamento rinkimų neteisėtumo palaiko ir faktas, jog partija „Sakartvelo svajonė“ laimi jau trečius rinkimus iš eilės (ankstesniuose rinkimuose rimtų pažeidimų nebuvo). Šios partijos sėkmė visuose parlamento rinkimuose nuo 2012 m. atrodo įspūdingai, ypač kai žinome, jog daugeliui buvusių Sovietų Sąjungos valstybių būdingas balsavimas švytuoklės principu. Balsavimas švytuoklės principu dažniau pastebimas šalyse, kuriose nėra susiformavusios aiškios socialinės tapatybės, kurias formuoja ir ideologinės nuostatos[2], o politinei sistemai trūksta institucinės atminties, tad ji gali būti neefektyvi.

Politines ir socialines problemas Sakartvele gilina ir sunki ekonominė padėtis – bendras ekonominis augimas nebėra toks spartus, koks buvo nuo 2000 m. iki 2014 m. (išskyrus 2008–2009 m. laikotarpį)[3], liras yra stipriai nuvertėjęs, aukštas nedarbingumo lygis šalyje jau kurį laiką nemažėja [4], o infliacijos kreivė šalies rinkoje yra labai nestabili[5]. Nors progresas santykiuose su ES vyksta, visi šie faktoriai netiesiogiai lemia ne tokį aktyvų, kaip norėtųsi, bendradarbiavimą su Vakarų partneriais.

Pavyzdžiui, nors ekonomikos srityje ES inicijuoja projektus, siekiančius gilesnio bendradarbiavimo tarp ES ir Rytų partnerystės šalių, 2018 m. duomenimis, didžiausių Sakartvelo ekonominių partnerių penketuke iš ES yra tik Bulgarija[6]. Taigi dažnos politinės krizės apsunkina pastangas modernizuoti šalį ir judėti ES kryptimi.

Vis dėlto Sakartvele yra teigiamų reformų. Šalyje įteisintas rinkiminės sistemos pasikeitimas iš prezidentinės į parlamentinę rinkimų sistemą, kuris įsigalios 2024 m.,  tačiau, kad ši sistema veiktų sklandžiai ir sąžiningai, valdžios atstovų tarpusavio santykiai ir santykiai su visuomene turi būti konstruktyvūs, paremti dialogu kaip pagrindine problemų sprendimo priemone.

Kol kas ir ES, ir JAV į Sakartvele kilusią valdžios krizę reaguoja ramiai – nors sutinka, jog rinkimuose netrūko pažeidimų[7], tačiau ragina abi puses krizę išspręsti prie derybų stalo. Žinoma, Vakarų valstybės nenori kištis į vienareikšmiškai Sakartvelo vidaus politikos reikalus ir šiuo metu diplomatinių priemonių pagalba stengiasi suvienyti konfliktuojančias valdžios puses. Gali būti, jog ES reakcija nėra stipri dar ir todėl, kad ji vengia eskaluoti naują politinį konfliktą nestabiliame Kaukazo regione, juolab kad Rusija N. Melijos sulaikymo klausimu kol kas aiškios pozicijos neišreiškė.

Ekspertų nuomonės yra įvairios. Nors visi sutinka, kad N. Melijos sulaikymas yra nedemokratiškas veiksmas, nuomonės dėl politinių krizių ir nestabilumo šaltinio išsiskiria. Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad politinių problemų šaltinis šalyje yra valdančiosios partijos pirmininkas, oligarchas B. Ivanišvilis, kuris bando sutelkti valstybės valdymą savo rankose ir taip užkerta kelią tinkamam demokratinių institucijų formavimuisi. Kai kas net siūlo B. Ivanišviliui įvesti sankcijas[8]. Kiti mano, jog nereikėtų stebėtis tokiais valdančiųjų veiksmais ir idealizuoti N. Melijos, julab kad dar M. Sakašvilio laikais „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ partijai nepavyko išvengti kontraversijų. Nino Evegenidzė, Ekonomikos politikos tyrimų centro vadovas, ir Thornikė Gordadzė, Paryžiaus politikos mokslų instituto profesorius, teigia, kad, jeigu ši krizė nebus išspręsta konsensuso būdu, tai atitolins Sakartvelą nuo integracijos į ES ir NATO bei didins jo politinę izoliaciją[9].

Neramumai šalies viduje yra patogi terpė Rusijos įtakos plėtrai, tačiau kol kas nėra daug nuomonių, bylojančių apie tolesnį Rusijos ir jos agentų vaidmenį, jeigu ši valdžios krizė eskaluotųsi. „Financial Times” rašo, kad tokiu atveju Rusijos įtaka Sakartvele tikriausiai nepadidėtų, kadangi valdančioji partija prioretizuoja Euroatlantinę integraciją.

 

[1] https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/eastern-partnership/georgia/

[2] https://www.jstor.org/stable/29737739?seq=1#metadata_info_tab_contents

[3] https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.CD?locations=GE

[4] https://www.statista.com/statistics/441436/unemployment-rate-in-georgia/

[5] https://www.statista.com/statistics/441482/inflation-rate-in-georgia/

[6] https://www.e-ir.info/2020/03/02/the-spectrum-of-georgias-policy-options-towards-abkhazia-and-south-ossetia/

[7] https://ge.usembassy.gov/u-s-embassy-statement-on-georgias-parliamentary-elections/

[8] https://intellinews.com/top-ruling-party-lawmaker-assesses-west-s-reaction-to-georgia-s-political-crisis-as-measured-and-soft-203915/

[9] https://iwpr.net/global-voices/georgias-political-crisis-intensifies

« Grįžti atgal

Kategorijos