LIETUVA IR KINIJA: RESC Kinijos tyrimų programos darbai 2020 metais

Vas 5, 2021 | Naujienos, Renginiai

Trumpai:

  • Vasario 6 d. Rytų Europos studijų centras organizavo diskusiją Kinijos ir Rusijos santykių tema. Joje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas bei RESC Kinijos tyrimų programos asocijuoti ekspertai dr. Konstantinas Andrijauskas ir Raigirdas Boruta. Diskusiją moderavo centro vadovas Linas Kojala.
  • Tarp Kinijos ir Rusijos vyksta bendradarbiavimas ekonomikos, technologijų, karybos ir diplomatijos srityse, tačiau auganti Kinijos galia lemia įtampą tarp valstybių. Abi šalys šnipinėja viena kitą, ekonomikos susitarimai taip ir lieka neįgyvendinti, o abiejų šalių kultūros ir visuomenės yra gan skirtingos.
  • Augantis bendradarbiavimas tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos bei stiprėjanti Kinijos įtaka Europoje ir kituose regionuose verčia Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, permąstyti savo užsienio ir vidaus politikos principus.

2019 m. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas pirmą kartą išskyrė Kinijos šnipinėjimo veiklą kaip vieną pagrindinių grėsmių Lietuvos saugumui. Prisiminus kontraversiškai vertinamą Kinijos vidaus ir užsienio politikos kontekstą, tokia Lietuvos žvalgybos išvada verčia susimąstyti ne tik apie tai, kuo grįsta Kinijos įtaka Lietuvoje, bet ir apie šios šalies planus siekiant ją plėtoti ateityje. Vis dėlto pagrindine grėsme Lietuvos saugumui ir toliau išlieka Rusijos skleidžiama dezinformacija ir kibernetinės atakos. Stebint šias tendencijas, natūraliai iškyla vienas svarbus klausimas – kaip Rytų Europos saugumą ir stabilumą lemia Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiai?

Šiai temai aptarti ir Rytų Europos studijų centro Kinijos tyrimų programos asocijuotų ekspertų publikacijoms pristatyti šių metų vasario 6 d. buvo surengta speciali diskusija, kurią moderavo centro vadovas Linas Kojala. Diskusijoje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas bei RESC asocijuoti ekspertai dr. Konstantinas Andrijauskas ir Raigirdas Boruta. Remdamiesi savo tyrimų apie augančią Kinijos įtaką regione išvadomis ir tarptautinės politikos tendencijomis, diskusijos dalyviai įvertino Kinijos santykius su Rusija ir jų poveikį visai Europai.

Auganti tyrimų ir straipsnių apie Lietuvos ir Kinijos santykius gausa rodo aiškų gilesnių diskusijų šia tema poreikį tiek sprendimų priėmėjų, tiek plačiosios visuomenės lygmeniu. Kinijos Liaudies Respublikos įtaka, siekiant įsiskverbti į kitų regionų politiką, yra daugiamatė ir labiausiai pastebima ekonomikos, kibernetikos, technologijų bei infrastruktūrinių projektų srityse. 

Verta paminėti, jog  stebėti Kinijos fenomeno augimą būtina ne tik regioniniu mastu, bet ir globaliai – ši valstybė savo poziciją tarptautinėje arenoje, be kita ko, stiprina investuodama į infrastruktūrinius projektus besivystančiose šalyse ar geopolitiškai Vakarams svarbiuose regionuose. Kinijos ir Suomijos inicijuotas kabelių tiesimo per Arkties vandenyną projektas yra puikus to pavyzdys. Pasak diskusijos dalyvių, jis tam tikra prasme iliustruoja įtemptą politinę atmosferą tarp Rusijos ir Kinijos.

Lietuvos atsparumas Kinijos minkštajai galiai vertinamas gerai; pašnekovai pabrėžė, kad Kinijos investicinių ir infrastruktūrinių projektų Europoje, tokių, kaip investicijos į didelius sporto klubus, negalima atsieti nuo minkštosios galios plėtros. Tad dvišaliuose santykiuose Lietuva turėtų laikytis vertybinės pozicijos Kinijos atžvilgiu. Lietuvos pasirinkimą į „17 + 1” bendradarbiavimo tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių bei Kinijos susitikimą nesiųsti aukščiausio rango diplomatų diskusijos dalyviai įvertino pozityviai. 

Kalbėdami apie ekonominius santykius tarp Rusijos ir Kinijos, pašnekovai pabrėžė, jog jie yra nevienalyčiai ir kiek įtempti. Tarp šių šalių vyksta bendradarbiavimas, tačiau panašu, kad jis yra grįstas išskaičiavimu, o ne vertybiniais principais. Taip pat, nors valstybinė žiniasklaida Kinijoje ir Rusijoje šalių tarpusavio santykius apibūdina kaip labai sėkmingus, realybėje tarpvalstybiai memorandumai dažnai nevirsta realiais ekonominės integracijos projektais. Išimtimi galime laikyti anksčiau minėtą Arkties kabelių projektą, tačiau dauguma analitikų teigia, jog Kinijai šis projektas teikia daugiau naudos nei Rusijai ir, kaip minėjo. Raigirdas Boruta, Rusiją gali paversti „Kinijos resursų kasykla“.

Ryškiausiai Kinijos bandymus stiprinti savo politinę įtaką Lietuvoje ir Europoje galime matyti kibernetikos ir technologijų srityje.  Diskusijos dalyviai aptarė ir neigiamus ekonominės ir politinės globalizacijos padarinius, kurie leido didelėms Kinijos įmonėms įsitvirtinti pasaulio rinkoje, tačiau nesukuria galimybių tarptautinėms organizacijoms sustabdyti vidinių Kinijos valdžios sprendimų, kurie šias įmones vis labiau artina prie Kinijos koministų partijos (KKP) programos. 

Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad Lietuva siekia didesnės nepriklausomybės nuo Kinijos technologijų sektoriaus – dar praėjusiais metais Lietuva su JAV pasirašė 5G saugumo supratimo memorandumą, o šiuo metu Seime šiam tikslui pasiekti rengiamas naujas įstatymų paketas. Kibernetikos ir karybos srityse Rusijos ir Kinijos tarpusavio santykiai yra glaudūs, vyksta tam tikras darbų pasidalijimas. Tiesa, valstybės viena kitos atžvilgiu vykdo šnipinėjimo programas. Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, jog politikams ir analitikams būtina atidžiai sekti Kinijos veiksmus technologijų srityje, nes Kinijos monopolis 5G srityje kitų šalių saugumui ateityje galėtų kelti rimtus iššūkius.

Kinijos ir Rusijos pozicijos dėl Rytų Europos politinių ir informacinių laukų yra panašios. Tai aiškiai matoma apžvelgiant įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų 2020 m. rugpjūtį. Abi valstybės pasveikino Aliaksandrą Lukašenką su pergale rinkimuose, tačiau palaikymas oficialiai Baltarusijos valdžiai yra neryškus, ypač iš Kinijos. Oficiali žiniasklaida tiek Rusijoje, tiek Kinijoje propaguoja prokremlišką naratyvą apie protestuotojus ir jų tikslus, tačiau Kinija elgiasi kur kas atsargiau, nes stengiasi išlikti neutrali. Abi šalys siekia didinti savo įtaką Baltarusijoje, bet kartu stengiasi išlaikyti geopolitinį status quo.

Politiniai ir kultūriniai nesutarimai tarp Kinijos ir Rusijos išryškėja Vladivostoko miesto klausimu. Praėjusiais metais Rusijos valdžia pasveikino miestą su 160-osiomis įkūrimo metinėmis, nepaminėdama kiniškosios Vladivostoko istorijos. Prieš išaugant Rusijos galiai XIX a., šis miestas ilgą laiką buvo Kinijos dalimi, tad nenuostabu, jog toks Rusijos veiksmas supykdė Pekiną. Manoma, jog Kinijos karinei, ekonominei ir technologinei galiai augant ir pranašumui prieš Rusiją didėjant, bendradarbiavimas tarp šių šalių ateityje gali būti sudėtingas. Situaciją apsunkina ir kultūrinė bei ideologinė dimensijos – reikia pripažinti, jog kultūriškai Rusijos visuomenė kur kas artimesnė Europai nei Kinijai, o Rusijai pagiežą kelti gali ir tai, jog jau dabar Kinijos Liaudies Respublika yra ilgiausiai egzistuojanti komunistinė valstybė pasaulyje.

 

« Grįžti atgal

Kategorijos