BALTARUSIJA: Tarptautinė parama ir protestų ateitis

Vas 22, 2021 | Naujienos, Renginiai

Trumpai:

  • Per visą protestų Baltarusijoje laikotarpį suimta per 30 000 režimu nepatenkintų žmonių. Protestų apimtys sumažėjo žiemos laikotarpiu, tad šiuo metu viešojoje erdvėje vyksta diskusijos apie tolimesnes Baltarusijos pilietinės visuomenės galimybes daryti spaudimą režimui. Yra manančių, jog režimo žiaurumas gali neigiamai paveikti gyventojų mobilizaciją ateityje. 
  • Politinė ir ekonominė Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių parama būtina siekiant užbaigti politinės transformacijos procesą Baltarusijoje. Ši parama turi būti plataus masto, bet kartu tikslinga – orientuota į režimo nepalaikantį šalies verslą, nepriklausomą žiniasklaidą, jaunus žmones, politinius kalinius ir jų šeimas. 
  • Laikantis principingos politikos Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu, ES turi išplėsti egzistuojančių sankcijų paketą ir į jį įtraukti represijas prieš šalies gyventojus organizuojančias ir vykdančias šalies institucijas, jėgos struktūras bei režimą materialiai išlaikančius verslus. 

Siekdamas geriau įvertinti šiuo metu Baltarusijoje susiklosčiusią situaciją, Vakarų indėlį remiant demokratines reformas bei šalies pilietinės visuomenės ateitį, Rytų Europos studijų centras vasario 15 d. surengė diskusiją „Belarus: What‘s next?“ Diskusiją moderavo centro vadovas Linas Kojala, o joje dalyvavo: Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Pensilvanijos universiteto Joe Bideno centro Vykdantysis direktorius Michaelas Carpenteris, „German Marshall Fund of the US“ Vidurio ir Rytų Europos tyrimų direktorius Joergas Forbrigas bei vyriausiasis S. Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka

Po neteisėtų 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų prasidėjusiose protestuose dalyvavo šimtai tūkstančių baltarusių. Protestų metu buvo sulaikyta 30 000 žmonių. Nors oficialus politinių kalinių skaičius šalyje siekia 246, manoma, jog tikrasis politinių kalinių skaičius yra kur kas didesnis. 

Viešojoje erdvėje diskutuojama apie tai, ar po žiemos šalčių nulemto protestų nuoslūgio Baltarusijos pilietinei visuomenei pavasarį pavyks pasiekti vasarą ir rudenį vykusių protestų mastą. Protestų tęstinumas kritiškai svarbus Baltarusijos demokratizacijos procesams, tačiau jų ateitis ekspertų vertinima įvairiai – vieni laikosi optimistiškos pozicijos ir sako, jog protestai grįš su dar didesne jėga, o kiti teigia, jog žiaurus susidorojimas su protestuotojais gali daryti neigiamą poveikį tolesnei gyventojų mobilizacijai. Tiesa, visi diskusijos dalyviai sutiko, kad esminis politinis poslinkis – pokytis Baltarusijos žmonių savivokoje – jau įvyko. 

Diskusijos apie protestuotojų ir demokratinės Baltarusijos lyderių galimybes transformuoti politinę sistemą suintensyvėjo po praėjusią savaitę vykusios Baltarusijos nacionalinės asamblėjos, kurios metu A. Lukašenka viešai deklaravo režimo pergalę. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja pabrėžė, kad ši nacionalinė asamblėja tėra desperatiškas A. Lukašenkos šou ir kad Baltarusijos pilietinė visuomenė neketina nuleisti rankų – protestai ir kitos prieš režimą nukreiptos spaudimo priemonės tęsis. 

Diskusijos dalyviai sutiko, jog kovoje dėl laisvos Baltarusijos turi būti palaikomas dialogas tarp šalies opozicinių organizacijų, paprastų baltarusių ir Europos valstybių. Kaip gražus pavyzdys kitoms Europos valstybėms išskiriama Lietuva – ji priglaudė daugybę šalį palikusių baltarusių, surengė „Laisvės kelią“ bei ėmėsi lyderystės Baltarusijos demokratizacijos klausimu Vakaruose. 

Kaip svarbiausius aspektus sėkmingai Baltarusijos demokratizacijai diskusijos dalyviai išskyrė Rusijos ir Baltarusijos dvišalius santykius bei Vakarų pagalbą pilietinei visuomenei ir Baltarusijos ekonomikai. Kalbant apie Kremliaus ir Minsko santykius, pabrėžta, jog abiejų šalių lyderių vaizduojama draugystė nėra tikra – Vladimiras Putinas Baltarusijoje mieliau matytų dar nuolankesnį šalies vadovą. Nors pastaruosius keletą metų Rusijos ir Baltarusijos santykiai buvo įtempti, vis dėlto Kremliui, siekiančiam Baltarusiją išlaikyti savo įtakos zonoje,  A. Lukašenkos leninistinė politika yra kur kas patogesnė negu demokratinė sistema. 

Diskusijos metu daug dėmesio buvo skirta ES ir kitų užsienio valstybių pagalbos priemonių įvertinimui. Diskutantų teigimu, šiuo metu egzistuojančios sankcijos, nukreiptos į Baltarusijos režimą remiančius ir jam dirbančius asmenis, turi būti išplėstos, o naujasis sankcijų paketas turi būti nukreiptas prieš kitus politines represijas ir smurtą gatvėse, kalėjimuose ir teismuose organizuojančius ir atliekančius asmenis – OMON vadovus, KGB agentus bei teisėjus. 

Šiuo metu veikiančios sankcijos nedaro didelio neigiamo poveikio A. Lukašenkai priklausančioms kompanijoms. F. Vačiorkos teigimu, A. Lukašenkos lobistams sėkmingai pavyksta susitarti dėl tam tikrų asmenų išbraukimo iš sankcijų sąrašų. Diskusijos dalyviai sutarė, jog griežtos ir teisingos sankcijos, t.y. tokios, kurios nepadarytų žalos paprastiems baltarusiams, yra labai svarbi pagalbos priemonė, tačiau ji negali išspręsti visų demokratizacijos proceso problemų. Kai kurie ekspertai kaip ideologiškai ir ekonomiškai teisingą žingsnį mato Nord Stream 2 projekto nutraukimą. 

Demokratinei Baltarusijai reikia didelės ekonominės paramos – Maršalo plano. Pagalba formuluojant ir įgyvendinant plataus ekonominio atsigavimo ir investicijų planą yra proga Europos Sąjungos valstybėms parodyti paramą demokratijos principams. Finansinė parama turi būti skirta nepriklausomoms ir režimo nepalaikančioms smulkioms Baltarusijos įmonėms bei talentingiems šalies specialistams. Šiuo metu taip pat labai reikalinga pagalba užtikrinant COVID-19 vakcinų tiekimą. Taip pat būtina užtikrinti, jog politinė ir ekonominė transformacija Baltarusijoje vyktų sklandžiai ir neblogintų paprastų žmonių gyvenimo kokybės. 

Itin skaudžias represijas patiria nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida. Per pastaruosius šešis mėnesius Baltarusijos valdžia sulaikė bent 400 žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų. Protestų metu šalyje ne vieną kartą buvo ribojama interneto prieiga. Diskusijos dalyviai sutiko, kad Europos valstybės jau rodo iniciatyvą kalbėti šia tema ir stiprinti Baltarusijos pilietinę visuomenę – Varšuvoje, Rygoje ir kituose miestuose buvo surengta daug projektų, skirtų Baltarusijos politinėms problemoms spręsti, tačiau vien tokių priemonių neužtenka. Tikėtina, kad prieš nepriklausomą žiniasklaidą nukreiptos represijos nesibaigs tol, kol šalyje neįvyks režimo pasikeitimas, tad Europos valstybės, kuriose žodžio laisvė yra gerbiama ir saugoma, turi ne tik žodžiais, bet ir veiksmais suteikti paramą žurnalistams, jų šeimoms ir nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms. 

Kaip labai svarbi pilietinės visuomenės stiprinimo priemonė buvo išskirta Vakarų valstybių finansinė ir politinė parama baltarusių diasporai. Baltarusių diaspora labai svarbi nepriklausomos baltarusiškos žiniasklaidos stiprinimui ir informacijos apie neramumus ir represijas šalies viduje perdavimui. Kita svarbi diasporos užduotis – palaikyti pastovų ir produktyvų dialogą su Vakarų valstybių vadovais ir pilietinės visuomenės atstovais. Tarp Baltarusijos opozicijos ir Vakarų valstybių jau vyksta bendradarbiavimas įvairiais ekonominiais ir politiniais klausimais, tačiau, kaip diskusijos metu pabrėžė J. Forbrigas, Europos valstybės turi skirti dar daugiau dėmesio baltarusių problemoms – imtis principingesnės politikos politinių kalinių klausimu ar suteikti daugiau galimybių Baltarusijos jaunuoliams studijuoti Vakarų šalyse.

Politinė šalies opozicija glaudžiai bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis Baltarusijoje bei yra pradėjusi ruošti nacionalinio susitaikymo strategiją, pagal kurią bus bandoma integruoti buvusius valstybinio aparato darbuotojus į demokratinę Baltarusijos sistemą ir skatinti tolimesnį politinį dialogą šalies viduje. 

Diskusijos įrašą (anglų kalba) galite rasti Rytų Europos studijų centro Facebook paskyroje

 

« Grįžti atgal

Kategorijos