Europos Sąjungos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykiai po Brexit

Vas 24, 2021 | Naujienos, Renginiai

Trumpai:

  • Praėjusiųjų metų gruodį pristatytas Brexit susitarimas reglamentuoja tolesnius Jungtinės Karalystės ir ES santykius. Abiejų pusių prioritetas – gili ir visapusiška partnerystė ekonominiais ir komerciniais, sveikatos, mokslo ir švietimo, žmogaus teisių ir demokratijos gynimo klausimais.
  • Vyrauja nuomonė, jog Jungtinės Karalystės užsienio politikos orientavimas į Azijos regioną bei bendradarbiavimo gynybos srityje tarp Jungtinės Karalystės ir ES susitarimo nebuvimas gali pakenkti Europos saugumui. Vis dėlto abejoti dėl tolesnio įsipareigojimų laikymosi nereikėtų, nes esminis Europos šalių bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta NATO formate. 

Vasario 19 d. Rytų Europos studijų centras organizavo diskusiją, skirtą aptarti Jungtinės Karalystės ir ES atsiskyrimo susitarimą bei tolesnį santykių formavimo procesą tarp Jungtinės Karalystės ir ES bei Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Diskusijoje buvo aptartos ir kitos svarbios, su Brexit susijusios sritys – Europos saugumas ir gynyba, Škotijos valstybingumo klausimas, ES gyventojų migracijos problemos, prekyba su Europos Sąjungos šalimis. Diskusiją moderavo centro vadovas Linas Kojala, joje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius ir „Council on Geostrategy“ bendraįkūrėjas Jamesas Rogersas. 

Paskutinius 4 metus Europos politinę areną formavęs Brexit procesas baigėsi, praėjusių metų gruodžio pabaigoje pasirašius susitarimą, numatantį Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo gaires, Londonui palikus Bendriją. Jungtinės Karalystės partneriai Europos Sąjungoje šią šalį išlydi su liūdesiu ir pagarba, nes ES prarado išties svarbų partnerį daugybėje sričių – prekyboje, gynyboje, energetikoje, transatlantiniame bendradarbiavime, kovoje prieš dezinformaciją ir t.t. Tačiau susitarti pavyko, susitarimas atspindi abiejų šalių interesus – Jungtinė Karalystė paliko bendrą ES rinką, muitų sąjungą ir ES teisingumo teismą, o ES pavyko išlaikyti vidaus rinkos stabilumą, Didžiojo penktadienio susitarimą. 

J. Rogersas pažymėjo, jog neigiama konotacija, dažnai priskiriama Brexit fenomenui, pavyzdžiui, kai jis lyginamas su Donaldo Trumpo populistine politika, yra neteisinga, nes pati Jungtinė Karalystė nėra atsisakiusi nemažos dalies svarbių įsipareigojimų Europos partneriams, o gilus ir įvairialypis bendradarbiavimas su Europos šalimis ir toliau išlieka prioritetu. 

Abiejų pašnekovų teigimu, bendradarbiavimas saugumo srityje tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalsytės bus dar stipresnis – Jungtinė Karalystė išliks Baltijos regiono saugumą garantuojančia jėga, o tai įrodo 2019 m. išrinktos konservatorių vyriausybės sprendimas padidinti gynybos biudžetą, kuris 2025 m. bus 7 milijardais didesnis nei numatyta anksčiau. 

Tiesa, atidžiai stebintiems Brexit procesą ir Jungtinės Karalystės vidaus politiką gali pasirodyti, kad ji planuoja skirti mažiau dėmesio Europos gynybai, kadangi šalies užsienio politika vis labiau skverbiasi į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Rogersas pabrėžė, jog Europa tikrai nebus užmiršta, nes Azija ir Europa yra stipriai susiję regionai, o Kinijos ekonominis ir karinis augimas bei Rusijos veiksmai Juodosios jūros regione gali turėti neigiamų pasekmių Rytų Europos saugumui. 

Pažvelgus į Brexit susitarimą, gali kilti abejonių dėl Jungtinės Karalystės įsipareigojimo Europos gynybai – susitarime atsisakyta formalaus bendradarbiavimo tarp ES ir Jungtinės Karalystės gynybos srityje. Tai galima paaiškinti tuo, jog sudarydama tokį bendradarbiavimą su ES Jungtinė Karalystė prisiimtų naujus įsipareigojimus, tačiau netektų sprendimų priėmimo galios, nes nėra ES narė. Vis dėlto abejoti dėl tolesnio įsipareigojimų laikymosi nereikėtų, nes esminis Europos šalių bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta per NATO.

Diplomatijos srityje esminės kryptys nesikeis ir dvišaliuose santykiuose tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos, ir daugiašaliuose santykiuose su kitomis Europos valstybėmis. Tai bendradarbiavimas masinėse vakcinavimo programose bei dalinimasis vakcinomis su kitomis demokratinėmis šalimis, demokratinių principų bei žmogaus teisių gynimas Rusijoje, Baltarusijoje, Mianmare, Hong Konge ir panaši strategija reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus šiose šalyse. Jungtinė Karalystė, ES ir Lietuva laikosi praktiškai identiškų, europietiškų politinių idealų.  

A. Pranckevičius diskusijos metu kaip svarbų aspektą išskyrė naujai suformuotą bendradarbiavimo tarybą, kuri, veiks kaip problemų sprendimo institucija tarp Jungtinės Karalystės ir ES Brexit susitarimo įgyvendinimo procese. Vienas šios institucijos sėkmingo veikimo pavyzdžių – sprendžiant sudėtingą darbo vizų situaciją, kuomet 5 ES šalių piliečiams, tarp kurių – ir Lietuva, buvo atsisakyta suteikti 90 dienų bevizį režimą, nes Lietuva yra pasirašiusi 1996 m., o ne 1991 m. Europos socialinės chartijos dokumentą, kurį pripažįsta Jungtinė Karalystė. Šiuo metu šis klausimas svarstomas Jungtinės Karalystės vyriausybėje. Kaip diskusijos metu sakė A. Pranckevičius: „Europos komisija turi užtikrinti, kad visų ES narių piliečiai būtų vertinami vienodai.“ 

Diskusijos metu buvo aptarti ir kiti du labai svarbūs Brexit proceso aspektai – migracija ir Škotijos nepriklausomybė. Kylantis migrantų skaičius buvo viena esminių „Leave“ kampanijos temų Brexit referendumo kampanijos metu. Ši tema vis dar išlieka aktuali. Tiesa, J. Rogerso manymu, Jungtinė Karalystė nesitikėjo, kad, nukritus migrantų iš Europos Sąjungos valstybių skaičiui, padaugės migrantų iš trečiųjų šalių. Žinoma, tai galima matyti ir kaip teigiamą reiškinį, kadangi tai rodo, jog prieš pandemiją Jungtinės Karalystės ekonomika buvo išties stipri nepaisant pasitraukimo iš ES. Susitarimo dėl Brexit derybų metu Jungtinei Karalystei pavyko susitarti dėl išėjimo iš gyventojų laisvo judėjimo zonos, o tai, žinoma, turės neigiamų pasekmių europiečių judėjimui.

Po Brexit referendumo 2016 m. vasarą Europos viešojoje erdvėje vyravo daug diskusijų dėl galimo Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės. Reikia prisiminti, jog referendumas dėl šio krašto nepriklausomybės vyko jau 2014 m.– tuomet palaikymas Jungtinės Karalystės vientisumui buvo didesnis negu Škotijos nepriklausomybei. 

Šiuo metu tikimybė, kad referendumas įvyks, yra reali, kadangi škotai yra nepatenkinti Brexit referendumo rezultatu, jo įgyvendinimu ir pandemijos suvaldymu. Be to, referendumo siekiančiai SNP (angl. Scottish National Party) puikiai sekasi ir Škotijos, ir nacionaliniuose rinkimuose. Kad referendumas galėtų būti organizuojamas, jam turi pritarti centrinė valdžia Londone, o tai ji padarytų tik jausdama didelį visuomenės spaudimą. Tiesa, pasak J. Rogerso, net jei toks referendumas įvyktų, egzistuoja didelė tikimybė, jog škotai nubalsuotų likti Jungtinės Karalystės teritorinėje sudėtyje, nes Anglija, o ne ES yra didžiausia Škotijos prekybos partnerė, ir būtų išvengta naujų biurokratinių ir politinių rūpesčių. 

ES ir Jungtinės Karalystės prioritetas ateityje yra gili ir visapusiška partnerystė ekonominiais ir komerciniais, sveikatos, mokslo ir švietimo, žmogaus teisių ir demokratijos gynimo klausimais. Dvišalių Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykių srityje niekas neturėtų stipriai kist, o kai kuriose srityse, tokiose, kaip Baltijos regiono gynyba, bendradarbiavimas galėtų net ir stiprėti. Abiejų pašnekovų manymu, kadangi artimiausioje ateityje Jungtinėje Karalystė į Europos Sąjungą tikrai negrįš, visos valstybės turėtų koncentruotis į tvirtų santykių su Jungtine Karalyste palaikymą.

Diskusijos įrašą (anglų kalba) galite rasti Rytų Europos studijų centro Facebook paskyroje

 

« Grįžti atgal

Kategorijos