Diskusija – Rusija, Navalnas ir Putino režimo ateitis

Vas 28, 2021 | Naujienos, Renginiai

Pastaruoju metu Baltijos šalių didžiąją Rytų kaimynę Rusiją krečia režimu nepatenkintų žmonių protestai. Šie protestai nėra tiesiog dar vienas beviltiškas rusų bandymas kažką pakeisti, kadangi krentančio Vladimiro Putino reitingo kontekste matomas ryškus pokytis žmonių suvokime apie politinį autoritetą. Vis dėlto negalima būti ir užtikrintiems, kad esminis pokytis Rusijoje įvyks netolimoje ateityje, nes neaišku, kaip Rusijos politinei opozicijai seksis mobilizuoti žmones ir organizuoti demokratinį režimo pasikeitimą.

Šiems protestams, Rusijos politinės opozicijos svoriui ir Putino režimo ateičiai aptarti Rytų Europos studijų centras vasario 24 d. organizavo diskusiją ′′Rusija, Navalnas ir Putino režimo ateitis”. Diskusijoje dalyvavo Aleksejaus Navalno štabo koordinatorius Leonidas Volkovas, Europos parlamento narys Andrius Kubilius, Chatham House analitinio centro ekspertas Nikolai Petrovas ir žurnalistas bei analitikas Konstantinas Eggertas, o ją moderavo centro analitikas Vladimiras Laučius. Kviečiame susipažinti su diskusijos įrašais rusų ir anglų kalbomis.

Manoma, jog prezidento V. Putino autoritarinio režimo atrama – nedidelis labai turtingų, lojalių ir korumpuotų žmonių tinklas ne tik Rusijoje, bet ir kitose valstybėse. Režimo stiprinimui V. Putinas šį tinklą  išnaudoja nuo atėjimo į valdžią 2000 m. Tai padėjo jam konsoliduoti valdžią savo rankose, o korupciją jis padarė struktūrine politines sistemos dalimi. Greito demokratinio pokyčio šalyje viltį atitolina ir praėjusiais metais įvestos konstitucijos pataisos, kurios leistų V. Putinui likti valdžioje iki 2036 m., jei jis laimės 2024 m. prezidento rinkimus. Analizuojantiems šiuos reiškinius kyla klausimas – ar Rusijos opozicija ir pilietinė visuomenė gali sukelti didelius pokyčius Rusijoje, net jei jos politinė sistema juda vis griežtesnio autoritarizmo link?

Viešojoje erdvėje vyrauja nuomonė, kad minėti V. Putino veiksmai yra tipinė režimo saugumo (ang. regime security) teorijos išraiška. Tai reišikia, jog žmonių vis labiau nemėgstamas, daugumos problemų – korupcinių skandalų, ekonomikos nuosmukio, visuomenės pasipriešinimo – krečiamas režimas imasi represyvių priemonių, kad išlaikytų status quo šalies politinėje sistemoje. Diskusijos pašnekovai teigė, jog V. Putinui Kremliaus režimo stabilumas yra ir asmeninio saugumo klausimas, nes šiandien Rusijoje jis yra nepopuliarus dėl pensinio amžiaus reformos, daugybės neištesėtų pažadų ir korupcijos skandalų. Tačiau nors yra nusilpęs, bijantis ir nestabilus, Kremliaus režimas vis dar turi pakankamai finansinių ir politinių resursų išsilaikyti.

Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad režimas Rusijoje žlugs, tačiau pateikė skirtingas nuomones apie tai, kaip ir kada tai įvyks. Pasak kai kurių pašnekovų, į šiuo metu vyraujančio režimo žlugimą veda du keliai – arba režimas gali keistis iš vidaus, arba gali įvykti perversmas. Šiuo metu Rusijoje inicijuojami pokyčiai yra ne demokratiški, tad politinėje sistemoje pasiekus lūžio tašką, bus labai svarbus stiprios ir didelį gyventojų palaikymą turinčios opozicijos veikimas. L. Volkovo teigimu, Rusijos opozicija nespėlioja, kada galėtų žlugti režimas, bet mobilizuoja vis daugiau žmonių, dirba su kitomis režimą kritikuojančiomis organizacijomis, kad tokio kritinio lūžio metu galėtų tapti stipriausia politine jėga Rusijoje. Jau ir dabar A. Navalno opozicinė kampanija kelia rimtą iššūkį V. Putinui ir „Vieningosios Rusijos“ partijai, o A. Navalnui Kremlius atsako uždrausdamas dalyvauti rinkimuose.

Diskusijos metu buvo paminėti kiti svarbūs įvykiai, vedantys į režimo žlugimą. Tai besikeičianti Baltarusija, artėjantys Dūmos rinkimai, A. Navalno bylos tvarkymas ir Europos Sąjungos vyr. įgaliotinio užsienio reikalams Josepo Borello vizitas į Maksvą. Rusijos ir Baltarusijos atvejais galima rasti paralelę – abejose vasltybėse vyksta panašūs įvykiai, abu vadovai reaguoja panašiai, tačiau Kremlius apie protestus ir A. Navalną kalba vangiai, matyt, siekdamas neeskaluoti aukščiau minėto lūžio taško.  Šių metų rugsėjį vyksiantys Rusijos parlamento rinkimai taip pat gali paspartinti žmonių mobilizaciją protestuose ir pokyčius šalyje, nes Rusijos regionuose daug žmonių palaiko A.Navalną, o šiemet didelį ažiotažą gali sukelti balsų pirkimo ir klastojimo kampanija. A. Kubiliaus nuomone, viena iš J. Borellio vizito į Maskvą pasekmių yra tai, kad pagaliau Europos Sąjungoje nebeliko iliuzijų apie tikrąjį Kremliaus veidą, įsitvirtino supratimas, jog ES narės negali bendrauti su Rusija taip, kaip iki šiol, ir kad demokratija Rusijoje yra įmanoma.

Tačiau reikia įvertinti galimybę, jog po režimo žlugimo arba V. Putino valdymo pabaigos įsitvirtinusi nauja valdžia nebūtinai bus demokratiška. V. Petrovas pabrėžė, kad suformuoti stiprią demokratiją Rusijoje bus itin sunku ir tai užtruks labai ilgai, nes Rusija niekada nebuvo demokratinė vakstybė ir neturi tam reikalingos institucinės atminties. Jo manymu, Rusijoje reikia siekti ne režimo revoliucijos, o evoliucijos, nes vykstant staigiam valdžios pasiektimui, V. Putino aparatą gali pakeisti kitas autoritarinis režimas.

Kalbėdami A. Navalno tema, diskusijos dalyviai sutiko, jog šiuo metu jis yra stipriausias ir didžiausią nerimą Putinui keliantis politinis veikėjas Rusijoje. Nors Putinas ir Kremlius įvairiomis priemonėmis bando sumenkinti šio opozicionieriaus svorį Rusijos visuomenėje, pavyzdžiui, neminėdami jo vardu, Kremliui A. Navalno opozicinės kampanijos veiksmai kelia egzistencines problemas. Valstybinė Rusijos žiniasklaida visomis išgalėmis stengiasi diskredituoti A. Navalną ir šalies viduje, ir užsienyje. Manoma, jog skandalingas didžiausios žmogaus teises ginančios organizacijos „Amnesty International“ sprendimas nepripažinti A. Navalno sąžinės kaliniu (ang. prisoner of consciene) yra Kremliaus organizuojamos A. Navalno ir Rusijos opozicijos diskreditavimo kampanijos dalis.

Kaip ir Baltarusijos atveju, įgyvendinant demokratinį valdžios pasikeitimą Rusijoje, reikalingi aktyvūs Europos Sąjungos veiksmai ir palaikymas Rusijos pilietinei visuomenei. Europos Sąjungos atžvilgiu Kremlius elgiasi laisvai, demonstruoja savo galią. Tai įrodo tokie Rusijos veiksmai, kaip ES diplomatų išvarymas iš Rusijos J. Borellio vizito metu ir reguliarūs propagandiniai pareiškimai apie tautinių mažumų padėtį buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Po 2014 m. įvykių Ukrainoje įvestas sankcijų režimas yra geras, tačiau turi būti tobulinamas. A. Kubiliaus manymu, ES neužtenka įvesti sankcijas su A. Navalno nuodijimu susijusiems asmenims: sankcijos turi būti horizontalios, įvestos, pavyzdžiui, su balsų klastojimu susijusiems asmenims. ES valstybių veiksmai Rusijos atžvilgiu turi būti koordinuoti – tai liečia ne tik dvišalius santykius, bet ir bendradarbiavimo su Rytų Partnerystės šalimis stiprinimą ir demokratinių reformų skatinimą.

Taigi po Aleksejaus Navalno sugrįžimo į Rusiją prasidėję protestai byloja apie neišvengiamą, tačiau sunkiai prognozuojamą Kremliaus režimo pabaigą. Neteisėtas A. Navalno įkalinimas, masiniai protestai, korupcijos skandalai ir rugsėjį vyksiantys Dūmos rinkimai gali nulemti lūžio tašką Rusijos politinėje sistemoje, tačiau negali užtikrinti demokratijos tęstinumo po Kremliaus saulėlydžio. Kad demokratinė transformacija šalyje būtų užtikrinta, reikalingas ne tik Rusijos žmonių atkaklumas, bet ir užsienio veikėjų aktyvus įsitraukimas kovojant su režimu, pagalba opozicijai Rusijoje.

« Grįžti atgal

Kategorijos