Pirmoji Lietuvos užsienio politikos akiračių ciklo diskusija. Svečiuose – LR Prezidentas Gitanas Nausėda

Geg 11, 2021 | Renginiai

Šiandien Rytų Europos studijų centre vyko pirmoji Lietuvos užsienio politikos akiračių ciklo diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Diskusiją moderavo RESC direktorius Linas Kojala. Renginyje kalbėta apie pagrindines užsienio politikos tendencijas – Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamiką, demokratinės Baltarusijos perspektyvas, Rytų partnerystę bei Europos poziciją Rusijos atžvilgiu.

Paklaustas apie Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį prezidentas pripažino, jog šiame kontekste neįmanoma nepastebėti teigiamų pokyčių. Tai rodo abiejų šalių sutarimas geopolitikos, santykių su Rytų partnerių šalimis bei požiūrio į Rusiją klausimais.

Tai šalys, kurios yra šalia viena kitos ir vieną kitą supranta, – svarstė Prezidentas, pabrėždamas kaimynystės saitų svarbą, tačiau, jo nuomone, Lietuvos ir Lenkijos santykius verta vertinti dinamikoje.

RESC direktoriui Linui Kojalui paklausus apie tai, ar Lenkijos nesutarimai

su ES tam tikrais klausimais netrukdo Lietuvai plėtoti bendradarbiavimo su kaimyne, prezidentas pažymėjo sutarimo svarbą: Po visų prieštaravimų pasiekiamas kompromisas – Lenkija savo pavyzdžiu demonstruoja, kad ES yra tautų sąjunga, kurioje gerbiamas kiekvienos valstybės suverenitetas”. Nepaisant to, jog Europos Sąjunga dažnai yra sudėtingas, polemiškas procesas, kartais – prieštaravimų kova ir kompromiso paieška”, Prezidentas pažymėjo, jog bendra europietiška tapatybė galų gale ima viršų.

Vieningos Europos motyvas laimi tada, kai, atrodo, nesutarimai yra neįveikiami, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Prisimindamas savo paskutinį vizitą Lenkijoje minint 230-ąsias Gegužės 3 Konstitucijos pasirašymo metines Nausėda pastebėjo, jog silpnėja istorinis naratyvas, teigiantis, jog šis dokumentas sutrypė Lietuvos suverenumą dabar manoma, jog Konstitucija, net jei ir neišgelbėjo valstybės XVIII amžiuje, nutiesė tiltus į ateitį. Šie tiltai” yra ypatingai svarbūs dabar, Lenkijai ir Lietuvai įsitraukiant į Rytų partnerystės politiką. Šiai temai buvo skirta daug dėmesio regiono šalių lyderiams viešint Varšuvoje – prezidento teigimu, Rytų partnerystės idėja tomis dienomis buvo girdima.

Prezidentas sutiko su RESC direktoriaus L. Kojalos išsakyta mintimi, jog, nepaisant Baltarusijoje įvykusio mentalinio lūžio, Lukašenkos režimas vis dar išlaiko savo pozicijas ir kontroliuoja šalį bei jos represines struktūras. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, jog demokratiniai pokyčiai šalyje gali pareikalauti daug laiko, bet juos paspartinti gali Vakarų valstybių parama. Valstybės vadovas pripažino, jog, deja, tam tikri ES šalių namų darbai“ liko nepadaryti, tame tarpe ir ketvirtasis Lukašenkos režimui skirtų sankcijų paketas.

Lietuva turi būti stipriu Baltarusijos klausimo advokatu ir parodyti solidarumą su kaimynine valstybe”, – teigė Nausėda. Prezidentas pabrėžė, jog Europos Sąjungos mastu Lietuva yra matoma kaip baltarusių reikalų ekspertė“, be to, lietuviškoje darbotvarkėje Astravo atominės elektrinės, Baltarusijos ir Rusijos santykių, Rytų partnerystės klausimai yra dominuojantys.

Komentuodamas Rytų partnerystės politiką Prezidentas G. Nausėda palygino ją su Lietuvos įstojimo į ES procesu, tačiau pripažino, jog Rytų šalių padėtis yra daug komplikuotesnė – išoriniai veiksniai trukdo šalies konsolidacijai, trūksta visuomenės vieningumo integracijos su Europa klausimu.

Pasak Nausėdos, ES šalių užduotis – parodyti joms žalią šviesą”, kad valstybėmis-narėmis norinčios tapti šalys būtų užtikrintos, jog įgyvendinusios atitinkamas reformas jos bus priimtos į ES. Prezidentas sutiko, jog svarbiau yra neprarasti strateginės kantrybės” nei keisti įrankius, kuriais yra vykdoma Rytų partnerystės politika.

L. Kojalai paklausus, ar Europos politika santykių su Rusijos prasme netapo rutiniška, Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog lūžiniam momentui įvykti yra būtinas lūžinio kompromisas tarp visų ES šalių. Kol kas yra kalbamasi „skirtingais balsais”, o sutariama tik kritiniais atvejais, pavyzdžiui, reaguojant į 2014 m. įvykusį sprogimą Čekijos ginklų sandėlyje. Prezidentas prisipažino matysiantis dialogo galimybę su Rusija, tačiau „didžiaimperiškos šios šalies ambicijos” kol kas tam trukdo. Visos ES įvestos sankcijos buvo pagrįstos ir taikomos atsakant į tai, ko, pasak prezidento, „neturėtų vykti XXI amžiuje“.

Džiaugiamės, kad diskusiją transliavo net keturi didžiausi Lietuvos naujienų portalai: DELFI.lt, LRT, 15min, lrytas.lt ir dėkojame visiems stebėjusiems diskusiją bei aktyviai uždavusiems klausimus. Diskusijos vaizdo įrašą taip pat galite rasti ir RESC Facebook paskyroje.

 

 

« Grįžti atgal

Kategorijos