Adam Roževič. Nauji lenkų šarvai

Rgp 11, 2021 | Naujienos, Publikacijos

Liepos 14 d., likus mėnesiui iki karinių pratybų Baltarusijoje “Zapad 2021” pradžios, Jarosławas Kaczyńskis ir krašto apsaugos ministras Mariuszas Błaszczakas, kalbėdami priešais pirmosios „Varšuvos“ šarvuotos divizijos karius, pompastiškai pranešė žinią apie Lenkijos vyriausybės planus įsigyti 250 JAV pagrindinių kovos tankų „Abrams” M1A2 SEP V3 (t.y. naujausios, trečiosios kartos tankų).

Ši technika yra itin svarbi stiprinant ne tik Lenkijos gynybinį potencialą, bet ir visą NATO rytų flangą. Ši žinia reikšminga ir Lietuvai – tokio lygio ugnies galios buvimas visai šalia Suvalkų koridoriaus ir Lietuvos sienos stiprina NATO sąjungininkų galimybes konflikto metu atremti galimą Baltijos valstybių apsupimą.

Tačiau vis dar kyla nemažai klausimų ir girdėti pačių lenkų abejonių dėl „Abrams” galimybių veikti Rytų Europos lauko sąlygomis, jų suderinamumo su kitomis lenkų ginkluotės rūšimis bei logistiniais sprendimais. Kitas svarbus aspektas, keliantis susirūpinimą, – kaip lenkų vadovybė sugebės tinkamai inkorporuoti šią techniką į savo gynybos doktriną. Galiausiai – kodėl buvo priimtas sprendimas pirkti „Abrams”, o ne technologiniu lygiu panašius (o tam tikrais aspektais – pranašesnius) vokiečių „Leopard’, kuriuos lenkų kariuomenę jau naudoja ir puikiai pažįsta. 

Skelbiamas planas yra vienas didžiausių pirkimų Lenkijos ginkluotųjų pajėgų istorijoje – 23,3 mlrd. zlotų (apie 5,9 mlrd. JAV dolerių). Šiam pirkimui finansuoti bus skirta speciali Lenkijos vyriausybės programa, t.y. lėšos nebus skiriamos iš lenkų krašto apsaugos biudžeto. Kaip pranešama žiniasklaidoje, už šią sumą bus finansuojami ne tik tankai, bet ir logistika, infrastruktūra, mokymai, amunicijos paketai, simuliatoriai ir kita paramos technika. Tankų eksploatacija ir „gyvenimo ciklo” palaikymas dažniausiai kainuoja du tris kartus daugiau nei pats technikos vienetas, tad tikėtina, jog lenkų vadovybė tokią investiciją bandys padengti didindama gynybos išlaidas ateityje bei derindama su JAV finansine parama. 

Kaip teigė M. Błaszczakas, lenkų vyriausybė jau išsiuntė „Letter of Request” dokumentą, pradėtos formalios pirkimo Foreign Military Sales (FMS) procedūros. Šis pirkimas vyks pagal tarpvyriausybinį susitarimą, be „offset” (t.y. neįtraukiama lenkų pramonė) ir be esminių kainų didinimo / derinimo. Vykdydama pirkimus pagal FMS programą, Lenkija įsigis technikos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir JAV kariuomenė – su minimalia ir griežtai apibrėžta marža. 

Bet kuriuo atveju susidaro įspūdis, kad, net jei formalios procedūros prasideda tik dabar, derybos dėl potencialaus pirkimo su JAV administracija vyko ilgą laiką, nes apie susitarimo detales, pvz., preliminarią kainą, skaičius, modifikacijas, buvo skelbiama anksčiau. Esamasis sausumos pajėgų inspektorius, divizijos generolas Maciejus Jabłońskis prasitarė, jog prieš priimdami sprendimą lenkų kariuomenės ir krašto apsaugos ministerijos atstovai šiais metais lankėsi JAV specialiame „Abrams” tankų testavime. Tad galima numanyti, jog abi pusės jau kurį laiką žinojo ir buvo neoficialiai sutarusios dėl šio pirkimo.

Jau numatyti tolesni šio pirkimo žingsniai: Kongreso notifikavimas, tarpvyriausybinės derybos, kontrakto sudarymas su „General Dynamics Land Systems” gamintojais. Galiausiai šie tankai bus palaipsniui, keliais srautais pristatomi Lenkijos kariuomenei. 

Premjeras J. Kaczyńskis teigė, jog pirmieji tankai lenkų daliniuose turėtų pasirodyti jau 2022 m.. Toks teiginys atrodo pernelyg optimistiškas, turint omenyje COVID pandemijos sukeltus logistikos trikdžius, o biurokratiniai bei administraciniai procesai formaliai dar nėra pradėti. Jei Varšuvai pavyktų gauti pirmuosius technikos vienėtus 2022 m., tai taptų vienu sėkmingiausių ir greičiausių karinės technikos pirkimų pasaulyje.   

Kyla ir tam tikrų klausimų dėl šių tankų integravimo su kitomis ginklų sistemomis. Verta pažymėti, jog pagal šiuo metu turimą viešą informaciją šie tankai bus gaminami pagal JAV kariuomenės standartus. Taigi neaišku, ar /k aip vyks šios technikos „polonizacija”, kaip derės „Abrams” ir jau esami („Leopard”, „Twardy”) tankai bei kita lenkų naudojama technika. Kaip pranešė J. Kaczyńskis, tankai turės naujausias ginkluotės ir savigynos sistemas ir neturėtų nusileisti amerikiečių turimai technikai. Tačiau konkretūs technologiniai sprendimai vis dar lieka atviru klausimu – viešai nėra skelbiama apie tikslias šios eksportinės „Abrams” versijos specifikacijas ir diegiamas sistemas.

Buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas atsargos gen. Mirosławas Różańskis pabrėžė, jog lenkų kariuomenei bus sudėtinga išnaudoti „Abrams” potencialą Lenkijai būdingame reljefe. Lenkijoje yra vos keli tiltai, kurie atlaikytų tokios technikos svorį. M. Różańskis kritiškai vertina šių tankų dislokacijos vietą. Naujausi amerikiečių gamybos tankai atiteks 4 batalionams iš 18 mechanizuotos divizijos (šį divizija jau turi vokiečių „Leopard” tankų), kuri dislokiuota prie Sedlcų miesto, esančiame apie 100 km. nuo vakarinės Baltarusijos sienos.

Generolas teigia, jog „kilus realiam konfliktui šie tankai nebūtų naudojami sienų gynybai […] Ši technika skirta greitam kontrpuolimui ir atsako už smūgiavimą, o ne gynybą.” 

Amerikiečiai paprastai renkasi steigti savo bazės toliau nuo Rusijos ir Baltarusijos sienų, siekdami mažinti įtampą, taip užkirsdami kelią Maskvos ar Minsko netikėtoms interpretacijoms dėl NATO intencijų. Tad kyla klausimas: kuo grindžiamas lenkų vadovybes sprendimas dėl tokio dislokavimo – ar vien atgrasymo ir įbauginimo, ar kitokia strategine logika, siekiant didinti kaštus priešui, besiveržiančiam Varšuvos arba Suvalkų koridoriaus kryptimi. 

Divizijos generolas Maciejus Jabłońskis oponuoja M. Różanskio minčiai ir pabrėžia, jog bet kuriuo atveju šie „Abrams” tankai smarkiai prisidės prie bendro Lenkijos kariuomenės arsenalo atnaujinimo ir padidins ne tik šarvuotų, bet ir bendrų sausumos pajėgų kovinį potencialą, parengtį ir atgrasymo galimybės. Visgi generolas pabrėžia, jog lenkams pradėjus operuoti vokiečių technika buvo sukurta speciali infrastruktūrą, kurią būtina atitinkamai paruošti ir pritaikyti „Abrams” tankams – tai iš dalies reiškia didesnius finansinius ir laiko kaštus, kol „Abrams” gavę daliniai bus parengti operacijoms. 

Nepaisant techninių, administracinių ir biurokratinių detalių, natūraliai kyla klausimas – kodėl pasirinkti amerikiečių gamybos „Abrams” tankai? Lenkų kariuomenę jau gana ilgą laiką naudoja vokiečių gamybos skirtingų modifikacijų „Leopard”, o ne taip seniai buvo sutarta su vokiečiais dėl šių tankų modernizacijos ir pritaikymo lenkų kariuomenės poreikiams (modifikacijos pavadinimas – „Leopard” 2PL).

Atsakymo greičiausiai reikėtų ieškoti tiek politiniame lygmenyje, tiek lenkų pragmatiškume. Lenkams besidairant galimų pirkimo variantų, vokiečių pusė tiesiog negalėjo garantuoti tokio tankų kiekio pristatymo terminų, pasiūlyti panašią kainą ar paslaugų / aprūpinimo paketą, kaip amerikiečiai. Ne paslaptis, jog Joe Bidenui tapus JAV prezidentu, santykiai tarp Vašingtono ir Varšuvos nesiklostė ypač sėkmingai. Abi valstybės neturi paskirtų ambasadorių, JAV administracija pasmerkė Lenkijos vyriausybę dėl žmogaus teisių pažeidimų, medijų laisvės ir teisės viršenybės nepaisymo. Varšuva, savo ruožtu, ypač kritiškai vertino Vašingtono sprendimą netęsti ir negriežtinti sankcijų „Nord Stream 2” ginče, lenkų užsienio reikalų ministras gana griežtai vertino amerikiečių ir rusų lyderių susitikimą. Geriausiai šiuos komplikuotus santykius parodo J. Bideno ir Andrzejaus Dudos prasilenkimas koridoriuje per NATO viršūnių susitikimą ir trumpas, tik 4 minutės trukęs pokalbis.

Tačiau ir JAV, ir Lenkijos sprendimų priėmėjai, net ideologiškai ir vertybiškai nesutardami, supranta, jog dviejų valstybių strateginė partnerystė yra gyvybiškai svarbi Rytų Europos stabilumui ir apginamumui, Rusijos atgrasymui. Kol vertybiniai klausimai netapatinami su saugumo tikslais, ši partnerystė turi labai solidžius pamatus.

Didelio „Abrams” tankų kiekio įsigijimas iš esmės turi patvirtinti abiejų pusių norą toliau bendradarbiauti saugumo srityje. Amerikiečių leidimas parduoti lenkams tokią techniką byloja apie pasitikėjimą Varšuva, o Lenkijai tai – galimybė parodyti, kad geri santykiai su JAV yra prioritetas ir tvirtas įsipareigojimas. Šis susitarimas siunčia žinią ir partneriams, ir oponentams apie JAV dėmesį regionui ir glaudžius ryšius su Varšuva.

 

« Grįžti atgal

Kategorijos