Agnė Zakaravičiūtė, Kristyna Kovalevska. COVID-19 aktualijos Rusijoje. Kaip jas pristato Lietuvos žiniasklaida?

Lap 13, 2021 | Naujienos

Pasaulis jau ilgiau nei metus bando kovoti ne tik su nauju virusu, tačiau ir su didžiuliu dezinformacijos kiekiu. COVID-19 pandemija Rusijai tapo ne tik erdve, kurioje galima kurti įvairias sąmokslo teorijas, orientuotas į Vakarus (viruso ir 5G ryšys, mikroschemos skiepuose ir pan.), bet ir puikiu politiniu įrankiu, kuriuo bandoma pasėti nepasitikėjimą tarp Vakarų šalių, įbauginti žiniasklaidą, diskredituoti NATO ar pan., o tam yra naudojami dezinformaciniai naratyvai, kuriami prokremliškos žiniasklaidos.

Dar 2020 m. rugpjūčio 11 d. V. Putinas paskelbė apie pirmos pasaulyje vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ registraciją. Be „Sputnik V“, šiai dienai Rusijoje yra užregistruotos dar penkios vakcinos: „Sputnik Light“, „EpiVacCorona“, „EpiVacCorona-N“, „CoviVac“ ir „Sputnik M“. Nepaisant to, kad Rusijos valdžia teigdavo, kad puikiai tvarkosi su pandemija, vakcinacijos tempai atsilieka nuo Vakarų valstybių. Š. m. lapkričio 26 d. duomenimis, pilnai yra paskiepyta 38,03 proc. Rusijos gyventojų, bent viena doze – 7,10 proc. Lietuvoje pilnai pasiskiepijusių procentas sudaro 66 proc., viena doze – 3,31 proc. Visoje Europos Sąjungoje yra pilnai paskiepyti beveik 67 proc. gyventojų ir vieną dozę gavę – 3,49 proc.

„Levados“ tyrimų centro atliktos apklausos „Kodėl Rusijos visuomenė nenori skiepytis“ rezultatai parodė, kad tą lemia įvairūs rodikliai. Sociologo, centro direktoriaus pavaduotojo. D. Volkovo teigimu, tyrimas parodė, kad dalis rusų nepasitiki nauja vakcina, kuri per greitai išrasta Rusijoje, pasaulyje ir kuri nėra dar pilnai išbandyta, bijoma šalutinių poveikių. Taip pat kolektyvinėje sąmonėje yra įsišaknijusi sąmokslo teorija, kad „koronavirusas yra masinio naikinimo ginklas“. Tuo tarpu kita dalis rusų išreiškė nepasitikėjimą skelbiama statistika, t . y.  pusė jų mano, kad Rusijos valdžia mažina atvejų skaičių, kita pusė mano, kad didina vien tam, kad visi būtų suvaldomi, išgąsdinti, pirktų kaukes ir pirštines. Taip pat buvo teigiama, kad Rusijoje nėra vieningos vakcinacijos kampanijos, patys valdžios atstovai nesiskiepija ir pan. Be to, net remiantis gydytojų atsakymais, matyti, kad nėra 100 proc. už vakcinaciją, nors tarp jų yra žymiai daugiau pasisakančių „už“ negu „prieš“. D. Volkovo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl rusai nesiskiepija, yra ta, kad nėra vienareikšmiškos informacijos, nėra tinkamos žinutės iš valdžios, kad reikia skiepytis, kad tai yra liga, kad tai pavojinga ir pan.

Šiais metais Rusijoje šoktelėjus COVID-19 sergamumo ir mirtingumo antirekordams, D. Peskovas pirmą kartą viešai pripažino, kad „valdžios institucijos klydo dėl pandemijos prognozės, manydamos, kad ji pasibaigs per šešis mėnesius“. Taip pat ir Žemųjų parlamento rūmų vicepirmininkas P. Tolstojus yra pareiškęs, jog valdžia „visiškai pralaimėjo“ informacijos kampaniją (Gazeta, RBC, IZ, Kommersant). Didėjant užsikrėtusiųjų skaičiui, valdžios institucijos grąžino QR kodus (Galimybių paso Lietuvoje atitikmuo), taip pat spalio 30–lapkričio 7 d. buvo paskelbta nedarbo savaitė. Apskritai tam, kad Rusijoje spartėtų vakcinacijos tempai, jau nuo anksčiau pradėta siūlyti 1 tūkst. rublių vertės kuponus žmonėms, kuriems daugiau nei 60 metų, taip pat galima laimėti butus, mašinas ir pan. (Interfax, Vedomosti, RBC ir kt.). Be to, nuo lapkričio 1 d. „Roszdravnadzor“ nurodė regionų skyriams nustatyti piliečius, viešai skleidžiančius melagingą informaciją apie COVID-19, vakcinaciją ir kt. Už melagienas apie vakcinas grasina net penkerių metų kalėjimo bausme.

Socialinėje medijoje įvairūs nuomonės formuotojai, visuomenės veikėjai, politologai pradėjo dar aktyviau kalbėti apie situaciją šalyje, apie tai, kad COVID-19 yra rimta problema, ragindami gyventojus skiepytis, pažymėdami, kad situacija tik blogės, jeigu visuomenė nepradės skiepytis. Pavyzdžiui, š. m. spalio pabaigoje, Sveikatos apsaugos ministras M. Muraško buvo pareiškęs, kad „šiuo metu laisvų lovų Rusijoje – 12 proc.“, kitaip sakant, jeigu visuomenė ir toliau nesiskiepys, patekti į ligoninę praktiškai nebus šansų. Pavyzdžiui, pasak „Dossier“ atstovo M. Dbaro, štabo duomenis dėl mirčių skaičiaus reikėtų dauginti iš 2. Jo teigimu, jeigu kiekvieną dieną ir toliau mirs daugiau nei 1100 žmonių (pasak jo, realus skaičius siekia 3500 mirčių į parą), tai kas 145 rusas mirs nuo COVID-19. Pasipiktinimą išreiškė ir politologas S. Medvedevas, kad „Rusija yra tarp trijų pasaulio lyderių pagal mirtingumą. Šis pralaimėjimas yra visiškai ant mūsų disfunkcinės valstybės sąžinės, kuri negalėjo užtikrinti nei informacinio režimo, nei izoliacijos režimo, nei vakcinacijos režimo“. Pasak jo, „Kremlius užsidarė bunkeryje, kaip panikuojantis Stalinas savo vasarnamyje 1941 m. birželį, viršininkai pabijojo įvesti karantiną be įsakymo iš viršaus (išskyrus S. Sobianino 2020 m. balandžio mėn.), gydytojai arba didvyriškai aukoja savo gyvybes pirmose fronto linijose, arba skleidžia melagienas prieš skiepus, o vakcinos arba siunčiamos į užsienį su neaiškiais geopolitiniais tikslais, arba tyliai pilamos į kriaukles medicinos kabinetuose, bandant išsiderėti dėl netikrų skiepų pažymėjimų. Negatyvų vertinimą turi ir vyriausybę palaikantys komentatoriai: S. Markovas, E. Popovas ir kiti. (Svoboda).

Apie situaciją dėl COVID-19 bei vakcinacijos procesus Rusijoje rašoma ir lietuviškos žiniasklaidos1 portaluose, tačiau naujienų šia tematika nėra gausu, ypač pastaruoju metu. Jų vietą dažniausiai užima kitos užsienio politikos aktualijos – šiuo metu vyrauja Baltarusijos ir migrantų krizės klausimai, galima konflikto su Rusija eskalacija Ukrainoje, Nord Stream 2 ir kt. Su COVID-19 pandemija bei vakcinacijos situacija susijusios naujienos dažnai informacinio pobūdžio, pristatančios įvykius, V. Putino ar kitų Rusijos politikų ar mokslo institutų atstovų išsakytas mintis, taip pat gali būti cituojami opozicijos atstovai ar nepriklausomi Rusijos žurnalistai. Pagrindiniai Lietuvos žiniasklaidos kanalai (LRT, 15min.lt) pateikia ir nuolat atnaujina statistinius duomenis dėl pandemijos situacijos kaimyninėje šalyje – šiuo metu tai rekordiniai užsikrėtimo bei mirties atvejų skaičiai, Rusija minima kaip viena iš šalių, labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos. Jeigu pristatoma ne tik statistika, straipsniuose paprastai vartojami trumpi vertinamieji sakiniai ar žodžiai, referuojantys į galimai netikslią ar neteisingą Rusijos atstovų skelbiamą informaciją, pavyzdžiui, paminima, kad Rusijoje sukurta „Sputnik“ vakcina sveikatos specialistų ir ekspertų yra vertinama kontraversiškai. Kaip pagrindinės priežastys pandemijos situacijos blogėjimui pateikiami prasti gyventojų skiepijimosi rodikliai ir atsainus visuomenės požiūris į apsaugos priemones. Vis dėlto, vertinamojo ar analitinio pobūdžio straipsnių žurnalistiniu lygmeniu apie situaciją Rusijoje trūksta.

Kalbant apie konkrečius naratyvus, jų esama įvairių, tačiau dauguma gana gerai atspindi šios apžvalgos pradžioje pristatytą situaciją Rusijoje. Lietuviškuose straipsniuose pristatomas Kremliaus noras itin reklamuoti savąją „Sputnik“ vakciną – informuojama apie V. Putiną, paskelbusį, jog pasiskiepijo trečiąja COVID-19 vakcinos doze ar apie V. Putiną, skelbiantį apie sėkmingai ir be jokių šalutinių poveikių išbandytą eksperimentinę vakciną nuo COVID-19 (LRT), taip pat apie užregistruotą vakciną nuo COVID-19 12–17 metų amžiaus vaikams (DELFI, 15min.lt, LRT). Šios ir panašios Rusijos politikų žinutės liudija plėtojamą pažangios mokslo šalies, taip pat ir kuriant vakcinas nuo COVID-19, įvaizdį, nuo pat rusiškų vakcinų sukūrimo pabrėžiant didesnį jų efektyvumą lyginant su vakarietiškomis (Kauno diena) ar pristatant jas kaip neturinčias analogų pasaulyje (TV3). Vis dėlto, Lietuvos žiniasklaidos priemonių straipsniuose pabrėžiama, kad rusų nesiskiepijimo mastas bei nepasitikėjimas vakcinomis, o dar labiau būtent rusiškomis vakcinomis yra ypač didelis, taip pat daugeliui kyla abejonių dėl „Sputnik“ vakcinos veiksmingumo ir nerimas dėl šalutinio poveikio.  Be to, pasirodo, būna atvejų, kai Rusijos gyventojai užregistruojami skiepui viena rusiškąja vakcina, o paskiepijami kita (DELFI), kas taip pat nedidina gyventojų pasitikėjimo Rusijos valdžios koordinuojamais vakcinavimo procesais.

Lietuviškoje žiniasklaidoje taip pat pranešama apie Rusijos naujienų agentūrų skleidžiamas melagienas, susijusias su COVID-19 bei vakcinacija, kurios socialiniais tinklais pasiekia ir lietuvius (15min.lt). Melagienos pateikiamos kaip faktai ar naujienos, kad sukeltų didesnį patikimumo poveikį. Taigi, žiniasklaida Lietuvoje siekia taip pat ir informuoti lietuvius ir pateikti esminius faktus demaskuojant Rusijoje kuriamas sąmokslo teorijas.

Apie tai, kad tam tikrais Rusijos kanalais skleidžiama propagandinė su pandemija ir vakcinacijos procesu susijusi informacija, nukreipta į užsienio šalių auditoriją, galimai atsisuko prieš pačią Rusiją, šiuo metu susiduriančią su ypatingai sudėtinga ir sunkiai valdoma pandemijos situacija, neseniai parodė leidinio „Meduza“ žurnalistų atliktas tyrimas, apie kurį paskelbė ir lietuvos žiniasklaida (bernardinai.lt2). Kaip teigia tyrimo autoriai, nors oficialioji Rusijos pozicija yra palanki vakcinacijai, o valstybinė žiniasklaida yra paskelbusi karą vakcinacijos oponentams, greta kuriama, nors ir į užsienio šalių skaitytojus nukreipta dezinformacija, gausiai naudojama taip vadinamųjų antivakserių Rusijoje kaip įrodymas.

Lietuviškuose straipsniuose pateikiama informacijos ir apie Rusijos gydytojų požiūrį į pandemijos situaciją bei vakcinas. Pavyzdžiui, rašoma apie Rusijos gydytojus, laišku kvietusius žymius antivakserius (lyginančius apribojimus neskiepytiems maskviečiams su nacistinės Vokietijos elgesiu su žydais ar gyvenimu skaitmeninėje koncentracijos stovykloje) apsilankyti COVID-19 skyriuose ir įsitikinti esamos situacijos rimtumu (LRT, DELFI). Tačiau kitame straipsnyje teigiama, kad net trečdalis Rusijos medikų patys atsisako vakcinos esant net ir ypatingai dideliems užsikrėtimų ir mirčių skaičiams (LRT). Kaip teigiama straipsnyje, toks dalies medikų požiūris tiesiogiai neigiamai veikia ir visos visuomenės vakcinacijos procesą, tačiau greta pristatomi bei cituojami gydytojai, kurie supranta vakcinacijos naudą, organizuoja informacines kampanijas, skaito paskaitas apie vakcinų naudą ir šalyje vyraujančias sąmokslo teorijas. Iš šių straipsnių matyti egzistuojantis dvejopas Rusijos gydytojų požiūris į vakcinacijos procesą. Vis dėlto, pastarojo straipsnio antraštei buvo pasirinkta informacija apie abejojančius ir Rusijos visuomenę klaidinančius medikus. Įdomu paminėti, kad abiejuose straipsniuose cituojami Rusijos gydytojai kovą su virusu vadina karu.

Straipsniuose ir pačiose straipsnių antraštėse gali būti vartojami žodžiai, išreiškiantys vertinimą, turintys emocinį atspalvį. Štai informuojant apie rusų, norinčių laisvai keliauti Europos Sąjungos šalyse, vykimą skiepytis vakarietiškomis vakcinomis į Kroatiją (kelionų agentūros organizuoja specialias keliones) ir siekiant pabrėžti  didelį šio reiškinio mastą, rašoma, kad rusai plūsta skiepytis į Kroatiją (LRT). Lietuvos žiniasklaida prieš daugiau nei mėnesį yra pranešusi apie ES ir Rusijos derybas dėl abipusio COVID pažymėjimų pripažinimo (15min.lt). O kalbant apie tikėtiną pokytį pačioje Rusijoje sušvelninti vakcinų importo taisykles ir taip potencialiai leisti savo piliečiams skiepytis kitomis vakcinomis, toks galimas sprendimas vertinamas  kaip nenorimas, tačiau reikalingas sakant, kad Ministerija Rusijoje neiškentė (15min.lt) esant tokiai prastai pandemijos situacijai bei gyventojų nenorui skiepytis rusiškąja vakcina. Straipsnyje cituojamas nepriklausomas rusų žurnalistas Leonidas Ragozinas tikina, kad didžiulį Rusijos gyventojų nenorą skiepytis lemia faktas, jog rusiškąja vakcina neskiepijama Vakaruose (kitame Verslo žinių straipsnyje cituojamas D. Peskovas tikina, kad vakcinų įvežimas į šalį nepaspartintų vangių vakcinacijos tempų), taip pat jis akcentuoja bendrą putinizmo formuojamą nepasitikėjimo atmosferą. Taigi, straipsnyje aptariamas ir pabrėžiamas nepasitikėjimo tiek vakcinomis, tiek dabartine valdžia naratyvas, kuris daro didelę įtaką prastėjančiai pandemijos situacijai.

Dar viename straipsnyje (15min.lt) kalbama apie Rusijos statistikos netikslumus, susijusius su gyventojų mirtimis nuo COVID-19. Remiantis Rusijos gyventojų liudijimais, taip pat praėjusių metų pačios Rusijos vyriausybės duomenimis, informuojama apie, tikėtina, keliais šimtais tūkstančių daugiau mirčių nei buvo fiksuojama oficialioje statistikoje. Apie Rusijoje statistikos netikslumus kalbama ir pačioje Rusijoje, pavyzdžiui, ne vieną kartą tą yra paminėjęs ir „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius A. Venediktovas, taip pat nepasitikėjimą išreiškė ir patys gydytojai („Levados“ duomenimis – 60 proc.). Straipsnyje pabrėžiama, kad ne visos mirtys gali būti siejamos su COVID-19 infekcija, tačiau tokie netikslumai rodo, jog oficialiosios statistikos duomenys neatspindi realios situacijos bei, kaip teigia straipsnio autorius, paneigia V. Putino teiginį, jog jo šalis virusą suvaldė geriau nei dauguma kitų, o realūs mirčių skaičiai (labai tikėtina, sumažinti) lieka mįsle. Naratyvai apie išprašytą paciento giminaitę, bandžiusią išsiaiškinti tikrąją paciento mirties priežastį, taip pat Rusijos pilietį, apsimetusį gydytoju, kad galėtų realiai pamatyti situaciją ligoninėse (15min.lt) taip pat implikuoja ir pagrindžia mintį apie dalies COVID-19 statistikos nuslėpimą ar iškraipymą.

Lietuvos žiniasklaidoje taip pat perteikiama ir Rusijoje tvyranti įtampa bei nerimas dėl pandemijos valdymo, pastaruoju metu juntama net ir iš aukšto rango pareigūnų. Kaip jau minėta šios apžvalgos pradžioje, dabartinės situacijos sudėtingumą pripažino ir D. Peskovas, nepaisant anksčiau oficialiai bandyto formuoti gero tvarkymosi su pandemija įvaizdžio.

Lietuviškų straipsnių apžvalga rodo, kad Lietuvoje nors ir ne itin gausiai, tačiau stengiamasi atspindėti pandemijos situaciją Rusijoje, pasirenkant įvairias informacijos pateikimo formas – nuo labai trumpų, statistinius duomenis pristatančių žinučių, pasikartojančių skirtinguose žiniasklaidos kanaluose, iki platesnės ir kontekstinės informacijos pateikiančių straipsnių, cituojančių tiek oficialiosios Rusijos valdžios pasisakymus, tiek opozicijos ar nepriklausomų žurnalistų ir/ar daugiau vertinamųjų aspektų turinčiais tekstais. Vis dėlto, straipsniuose ekspertų vertinimai cituojami gana retai, galima pasigesti ir daugiau analitinio vertinimo, atliktų tyrimų analizių pristatymo (kaip buvo paskelbta portale bernardinai.lt).

Lietuvos visuomenei pristatomas V. Putino ir kitų Rusijos atstovų aktyviai formuojamas pažangios mokslo šalies įvaizdis, grindžiamas rusiškų vakcinų efektyvumu, neturinčiu analogų kitur, kuris, vis dėlto, nepadarė teigiamos įtakos ir nesumažino stipraus Rusijos visuomenės nepasitikėjimo ne tik vakcinomis, ypač rusiškomis, bet ir valdžios sprendimais. Taip pat straipsniuose atsispindi vis dar besiskiriantis gydytojų požiūris į vakcinas bei dalies rusų noras skiepytis vakarietiškomis vakcinomis tiek dėl praktinių, laisvo keliavimo Europos Sąjungoje, sumetimų, tiek, matyt, ir dėl vyraujančio nepasitikėjimo.

1 Šiame straipsnyje yra išskiriami Lietuvos žiniasklaidoje teikiami naratyvai dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir vakcinacijos procesų Rusijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad šie naratyvai nėra baigtiniai ir negali būti laikomi  apibendrinančiais kalbant apie COVID-19 situacijos atspindėjimą Lietuvos žiniasklaidoje.

2 Vilniaus politikos analizės instituto projekto „Atspari Lietuva“ medžiaga.

« Grįžti atgal

Kategorijos