Lietuvos užsienio politikos diversifikacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione galimybės: Naujųjų partnerių požiūris į Rusiją

Gru 21, 2021 | Naujienos, Publikacijos

Kviečiame susipažinti su naujausia RESC analitine publikacija – „Lietuvos užsienio politikos diversifikacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione galimybės: Naujųjų partnerių požiūris į Rusiją“

Santrauka:

  • 2021 m. Lietuvai pradėjus įgyvendinti savo užsienio politikos diversifikaciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kilo natūralus poreikis įvertinti ne tik ekonomines perspektyvas, bet ir sąlygiškai naujų partnerių požiūrį į mums rūpimus saugumo ir politinius klausimus.
  • Visos keturios šalys, kuriose Lietuva nusprendė steigti savo atstovybes – Australija, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas, pasižymi ne tik reikšmingais panašumais politiniu, ekonominiu ir vertybiniu atžvilgiais, bet ir delikačia geostrategine padėtimi tarp Kinijos, kaip didžiausios ekonominės partnerės, ir JAV, kaip svarbiausio saugumo garanto.
  • Kita vertus, atlikus šių keturių šalių svarbiausių pastarųjų doktrininių ir apžvalginių užsienio politikos dokumentų lyginamąją analizę atsiskleidžia reikšmingi požiūrio į Rusiją, laikomą didžiausia išorės grėsme  Lietuvai, skirtumai.
  • Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusija reikšmingai figūruoja abiejų nagrinėjamų vidutinių galių – Australijos ir Pietų Korėjos – dokumentuose, tačiau, nors abi jos yra itin svarbios JAV sąjungininkės, Seulo požiūris į Maskvą daugiausia dėl geostrateginių ypatumų yra pastebimai palankesnis nei Kanberos.
  • Nepaisant to, kad kalbant apie Singapūrą ir Taivaną, nebuvo išleista užsienio politiką apibūdinančių dokumentų, apimtimi ir nuodugnumu prilygstančių Australijos ar Pietų Korėjos dokumentams, galima susidaryti pagrįstą įspūdį, kad abi šalys Rusiją vertina pabrėžtinai pragmatiškai (nors Taipėjui ir kelia nerimą didėjanti Maskvos ir Pekino strateginė partnerystė, ypač jos karinis dėmuo).
  • Lietuvos užsienio politikos formuotojams komunikuojant „Rusijos problemą“ šių šalių atstovams rekomenduojama deramai atsižvelgti į esamus tarpusavio požiūrio skirtumus, kartu pabrėžiant kiekvienai jų būdingas ir bendras temas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Maskvos keliamoms grėsmėms globaliai (san)tvarkai ir jos vaidmeniui Pekino karinėje modernizacijoje ir galios projektavimo procese.

Autorius:

Konstantinas Andrijauskas – RESC Kinijos tyrimų programos asocijuotasis ekspertas ir VU TSPMI Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas. 2014 m. apgynė daktaro disertaciją Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykių tema. Dalyvavo mokslinėse stažuotėse Kinijos Fudanio (Šanchajus, 2011 m.) ir Džedziango (Hangdžou, 2013 m.) universitetuose ir JAV Kolumbijos universitete (Niujorkas, 2017 m., Fulbright tyrėjo stipendija). Paskelbė kelias dešimtis akademinio pobūdžio publikacijų; vienos mokslinės monografijos autorius (2016 m.) ir vienos bendraautorius (2018 m.); Kinijos tyrėjų Vidurio ir Rytų Europoje konsorciumo ir Europos Kinijos studijų asociacijos narys.

Analitinę publikaciją galite rasti ČIA.

« Grįžti atgal

Kategorijos