Kodėl nereikėtų bijoti rusų puolimo Lietuvoje

Kov 16, 2022 | Naujienos, Publikacijos

Daug žmonių šiandien klausia: „ar Rusijos kariuomenė netrukus ateis ir į Lietuvą”? Pateikiame ekspertų atsakymus.

 

Kęstutis Budrys, prezidento vyr. patarėjas saugumo klausimais: „Rusija šiuo metu nėra pajėgi pradėti antros plataus masto karinės operacijos, ypač – prieš tokį priešininką, kaip NATO.”

Saulius Skvernelis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys: „Artimiausiu metu [Rusijos kariuomenė] tikrai neateis, nes nebeturės pajėgumų po agresijos prieš Ukrainą.“

Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas: „Nėra jokių indikacijų, kad panašus puolimas planuojamas Lietuvoje.”

Tomas Janeliūnas, VU TSPMI profesorius: „Neabejoju, jog šiuo metu niekas Rusijoje nenori karinio susidūrimo su NATO šalimis, nes tam Rusija tiesiog neturi jokių galimybių ir resursų.”

Gintaras Bagdonas, atsargos pulkininkas: „Mūsų saugumas sprendžiamas Ukrainoje. Turime būti aktyvūs ragindami Europos, NATO valstybių politinį elitą būti ryžtingais lyderiais teikiant pagalbą kovojančiai Ukrainai.”

Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktorė: „Tiesioginių karo veiksmų tikimybės Lietuvoje nėra”.

 

Ekspertų atsakymai – išsamiau:

 

Margarita Šešelgytė:

Karas Ukrainoje natūraliai daugumai žmonių Lietuvoje sukelia daug emocijų. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Šią emociją sustiprina ir tai, kad Ukraina yra geografiškai arti. Prisideda ir mūsų istorinės traumos.

Vis dėlto verta atsiminti, kad Lietuva yra NATO narė. NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ir pasaulio didžiausios karinės galios – JAV prezidentas J. Bidenas ne kartą pabrėžė, kad gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.

Todėl šiuo metu tiesioginių karo veiksmų Lietuvoje tikimybės nėra. Taip pat tikėtina, kad V. Putinas anksčiau ar vėliau strigs Ukrainoje. Kariauti karą Ukrainos miestuose jam reikia daug daugiau pajėgų – bent jau kokius penkis kartus didesnių, nei yra mestos dabar.

Be to, čia svarbų vaidmenį vaidina nepalaužiama Ukrainos karių ir žmonių valia gintis. Precedento neturinčios Vakarų valstybių sankcijos prieš Rusiją jau veikia, ir su laiku gali visiškai parklupdyti Rusijos ekonomiką. Režimas naudoja įvairius būdus jų išvengti, tarkime, nukreipia savo pinigus į kriptovaliutas ir pan., bet tai ekonomikos neišgelbės. Ekonominiai sunkumai ir nesėkmės karo lauke pagaliau privers jį atsitraukti ir net gali lemti jo žlugimą.

 

Kęstutis Budrys, prezidento vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais:

Agresorių artimiausiu metu matysime Ukrainoje. Ten jam ir toliau priešinsis Ukrainos kariuomenė ir teritorinės gynybos vienetai. Rusijos pajėgos strigs, jų permes vis daugiau, jie ir toliau naikins infrastruktūrą, blokuos miestus, kuriuose kils humanitarinė katastrofa. 

Mažai tikėtina, kad šią įvykių eigą pakeistų derybos ir taikos susitarimas tol, kol Putinas nepakeitė tikslo visiems laikams išspręsti „Ukrainos klausimą“.

Rusija šiuo metu nėra pajėgi pradėti antros plataus masto karinės operacijos, ypač – prieš tokį priešininką, kaip NATO.

Įvairiuose ankstesniuose pasvarstymuose apie galimus Rusijos motyvus pulti Baltijos valstybes būdavo akcentuojamas tikėtinas Putino ir Rusijos karinio-politinio elito įsitikinimas, kad tokio puolimo atveju NATO nebus vieninga, dels priimti sprendimą, vengs pradėti karą su Rusija. Paskutinių savaičių įvykiai rodo beprecedentį Vakarų vieningumą, NATO sprendimų greitį ir žlugusias viltis dėl sugyvenimo su Putinu.

Todėl yra maža tikimybė, kad, matydamas Vakarų reakciją, NATO sprendimą aktyvuoti gynybos planus, permesti daugiau sąjungininkų pajėgų į rytinę NATO dalį, Baltijos valstybes, jis ir vėl apsiskaičiuos.

Rusijos valdantysis režimas yra strategiškai silpnesnėje pozicijoje nei dar prieš mėnesį, kai telkė pajėgas prie Ukrainos sienos ir kėlė reikalavimus dėl saugumo Europoje peržiūrėjimo. Dėl šio silpnumo jis imasi naudoti paskutinius argumentus prieš savo pagrindinius „priešus“ – Rusijos visuomenę ir Vakarus: siekia užgniaužti žodžio laisvės likučius net socialiniuose tinkluose, o mums primena, kad yra branduolinė valstybė.

Svarbiausia – nepamesti šalto proto ir toliau nuosekliai remti Ukrainą, bausti Rusiją ir stiprinti NATO gynybą.

 

Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:

Pradėkimenuo to, jog didžioji dalis žvalgybinės informacijos apie galimus karinius veiksmus Ukrainoje, kurią pateikė mūsų sąjungininkai amerikiečiai, pasitvirtino. O dabar nėra jokių indikacijų, kad panašus puolimas planuojamas ir Lietuvoje.

Bet tai – natūralu, ir tam yra bent dvi priežastys. Pirma: Rusija jau dabar susiduria su labai dideliais nuostoliais ir sunkumais Ukrainoje. Antra – NATO 5-asis straipsnis yra geležinis, taigi Lietuvos užpuolimas reikštų karą su visu galingiausiu kariniu aljansu, o tai – Rusijos mirtis anksčiau laiko.

 

Saulius Skvernelis, opozicijos lyderis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys:

Artimiausiu metu [Rusijos kariuomenė] tikrai neateis, nes nebeturės pajėgumų po agresijos prieš Ukrainą. Bet jeigu Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, po 2–3 metų agresorius tikrai bus prie mūsų sienų, ir reikia tam ruoštis arba sustabdyti Putino agresiją Ukrainoje. 

 

Tomas Janeliūnas, VU TSPMI profesorius:

Kai vyksta tokio masto karas visiškai Lietuvos pašonėje prieš suverenią valstybę, suprantama, jog būtina dar kartą įvertinti savo gynybos situaciją ir persvarstyti visus galimus scenarijus.

Rusija nesiliauja grasinti Vakarų valstybėms, kaltina NATO šalis netiesiogiai įsitraukiant į karą Ukrainoje ir perspėja, jog dėl vienos ar kitos priežasties gali „teisėtais taikiniais“ laikyti ir NATO šalis.

Tačiau į tai reikėtų žiūrėti visų pirma kaip atgrasymo procesą – Rusijos režimas supranta, jog NATO šalių parama Ukrainai yra viena svarbiausių sėkmingos gynybos priežasčių. Kremliaus propaganda bando bent jau sumažinti tikimybes, kad karinė parama nebus dar labiau plečiama, nes tai reikš tik greitesnį Rusijos kariuomenės pralaimėjimą.

Tad net ir užuominos apie strateginių branduolinių pajėgų parengties lygio padidinimą taip pat yra skirtos atgrasymui ir baimės Vakaruose skleidimui, apeliuojant į tai, jog Rusija yra branduolinė valstybė ir tiesioginis NATO ir Rusijos susidūrimas galėtų eskaluotis iki branduolinio karo.

Tačiau reali situacija šiuo metu yra tokia, jog visos ar beveik visos realiai kariniuose veiksmuose galinčios dalyvauti Rusijos karinės pajėgos dabar yra Ukrainoje. Rusijai reikia įtempti visas savo galimybes, kad mėgintų pasiekti savo karinius tikslus Ukrainoje. Ir Rusijos kariuomenei sekasi prastai: patiriami didžiuliai nuostoliai, o ekonomikos žlugimas dėl sankcijų ir užsienio įmonių pasitraukimo yra bemaž neišvengiamas.

Jau artimiausiu metu Kremliaus režimui tiesiog pritrūks resursų tinkamai finansuoti invaziją ir kartu palaikyti socialinį stabilumą šalies viduje. Rusijos karinės pajėgos ir tikėjimas savo kariniu pranašumu jau niekada nebebus toks, koks buvo iki karo su Ukraina pradžios. 

Neabejoju, jog šiuo metu niekas Rusijoje nenori karinio susidūrimo su NATO šalimis, nes tam Rusija tiesiog neturi jokių galimybių ir resursų. Tokio susidūrimo turėtų vengti būtent Rusijos vadovybė, nes tai tik pagreitintų Rusijos pralaimėjimą.

Kita vertus, neišvengiamo režimo žlugimo galimybė gali vesti į desperacinius veiksmus. Būtent toks „visos valstybės“ žlugimo atvejis yra paminėtas 2020 metų Rusijos prezidento įsakyme „Dėl Rusijos Federacijos valstybinės politikos principų branduolinio atgrasymo srityje“, kaip potenciali galimybė inicijuoti branduolinį smūgį priešininkui. Vis dėlto šiuo metu Rusijos režimas yra susitelkęs į savo išlikimą ir karą Ukrainoje. Atitinkamai NATO šalys yra saugios nuo Rusijos agresijos, bent jau kol nėra tiesioginių atakų Rusijos teritorijoje.

 

Gintaras Bagdonas, atsargos pulkininkas:

„Mūsų saugumas sprendžiamas Ukrainoje. Jei Rusijos agresorius nebus ten sustabdytas, Lietuva ir mūsų regionas, tikėtina, bus kitas Maskvos taikinys.

Atsakydamas į tai, kaip reikėtų ruoštis, pacituosiu plačiai paplitusį posakį: „nori taikos, ruoškis karui“. Lietuvos kariuomenė, šalies saugumo institucijos kartu su NATO Aljansu daro viską, siekiant atgrasyti agresorių.

Mūsų saugumas priklauso ir nuo kiekvieno Lietuvos piliečio aktyvumo ir indėlio. Kiekvienas turėtų žinoti savo vaidmenį galimos agresijos atveju. Visi jauni piliečiai, vyrai ir moterys, tinkami karinei tarnybai, turėtų įgyti bazinių karinių žinių atliekant tarnybą Lietuvos kariuomenėje arba tapti kariu savanoriu. Studijuojančius aukštosiose mokyklose jaunuolius kviesčiau baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Negalintiems tarnauti karinėje tarnyboje: tapkite Šaulių sąjungos nariais. Būdami šauliais atrasite savo galimybes prisidėti prie krašto gynybos stiprinimo.

Moderni valstybė, esant grėsmei, gali mobilizuoti į ginkluotąsias pajėgas iki 10 proc. šalies gyventojų. Stiprinant atgrasymą, Lietuvoje būtina didinti karinio personalo rezervą, kuris grėsmės atveju būtų apginkluotas ir paskirtas į karinius vienetus bei sustiprintas NATO karinėmis pajėgomis. Tuomet net ir abejotino racionalumo Rusijos prezidentas nedrįstų net pagalvoti apie invaziją į mūsų šalį.

Dabar privalome visokeriopai padėti ukrainiečiams jų kovoje prieš agresorių. Turime būti aktyvūs raginandami Europos, NATO valstybių politinį elitą būti ryžtingais lyderiais teikiant pagalbą kovojančiai Ukrainai. 

 

« Grįžti atgal

Kategorijos