Rytų Europos studijų centras surengė nuotolinę diskusiją „Pirmasis rinkimų Turkijoje turas – pasekmės NATO ir ES“, kurioje savo įžvalgomis apie vykusius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus dalijosi knygos apie Recepą Tayyipą Erdoganą autorius, Oksfordo universiteto lektorius, nereziduojantis vyresnysis analitikas Atlantic Council Europos centre Dr. Dimitaras Bechevas. Diskusiją moderavo RESC vyr. Tyrimų vadovas Tomas Janeliūnas.
Pasak D. Bechevo, daugelis politikos apžvalgininkų prognozavo, kad Kilicdaroglu surinks 49 proc., o Erdoganas – 45 proc. rinkėjų balsų. Vis dėlto įvyko atvirkščiai. D. Bechevas išskyrė pagrindines priežastis, kurios nulėmė kitokį prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatą. „Visų pirma, žmonės mato Erdoganą kaip šaliai atstovaujantį teisėtą, patikimą ir žinomą lyderį. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Erdogano gebėjimas tinkamai suvaldyti krizę, kuri kilo šiemet po didžiulio žemės drebėjimo Turkijoje“, – atkreipė dėmesį Turkijos ekspertas.
Kitas svarbus aspektas, pasak D. Bechevo, yra žiniasklaidos palankumas Erdogano atžvilgiu: „Nacionalinis transliuotojas opozicijos atstovui skyrė vos 40 minučių, o Erdoganui – 2 tūkst. minučių eterio. Tačiau Erdogano sėkmei įtakos turėjo ne tik žiniasklaida, bet ir jo deklaruojami pažadai kelti atlyginimai, pensijas, didinti socialinės paramos išmokas“.
Kaip pastebėjo D. Bechevas, gegužės 28 d. vyksiančiuose rinkimuose Erdogano pergalė yra realus scenarijus. „Šiuo metu Erdoganas yra labai arti finišo tiesiosios. Nebent opozicija persigrupuotų ir pritrauktų į savo pusę papildomus 5 proc. balsų. Visgi, manau, kad tai pasiekti opozicijai būtų labai sudėtinga“, – teigė D. Bechevas.
Eksperto teigimu, jei Turkijos prezidento rinkimus vis dėlto laimės Erdoganas, didelių pokyčių šalies užsienio politikos srityje nenusimato. „Panašu, kad tiek Maskva, tiek Kijevas turi nemažai priežasčių džiaugtis Erdogano pergale. Asmeninius santykius su Erdoganu yra užmezgęs tiek Putinas, tiek Zelenskis, – pabrėžė D. Bechevas, – Turkija neprisijungs prie sankcijų prieš Rusiją, tačiau ir toliau tieks ginklus Ukrainai. Taip pat, tikėtina, kad iki NATO viršūnių susitikimo Turkija gali ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO protokolus“.
Vis dėlto D. Bechevas neatmeta ir opozicijos protestų scenarijaus. „Šiuo metu atrodo ramu, nes išlieka tikimybė, kad po 2 savaičių viskas pasisuks kita linkme. Jei opozicija laimės nedideliu skirtumu ir įvyksta balsų perskaičiavimas, tokiu atveju gali kilti opozicijos protestų“, – svarstė D. Bechevas.
Kaip pabrėžė D. Bechevas, ši kadencija būtų paskutinė Erdoganui, todėl jis gali imtis drastiškų sprendimų: „Erdoganas gali nuspręsti daryti bet ką, net eiti Putino keliu ir bandyti pakeisti prezidento kadencijos apribojimą arba perrašyti taisykles. Tokiu atveju režimas taptų dar labiau autoritariškas“.
Diskusijos įrašą (anglų k.) rasite čia.