Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Įvykiai Geg 24, 2023

Diskusija „Rusijos visuomenė ir karas Ukrainoje: naujausi duomenys“

Diskusijoje „Rusijos visuomenė ir karas Ukrainoje: naujausi duomenys“ Rusijos konfliktų tyrimų ir analizės instituto (IKAR) atstovas dr. Oleksandras Šulga pristatė sociologinės apklausos apie Rusijos gyventojų požiūrį į karą su Ukraina rezultatus.

IKAR atliktos apklausos rezultatai rodo, kad Rusijos visuomenėje vienu metu vyrauja prieštaringi įsitikinimai. Pavyzdžiui, į rusus ir ukrainiečius žiūrima kaip į vieną arba labai panašią tautą, tačiau raketų smūgių ukrainiečiams palaikymas rodo empatijos ukrainiečiams stoką. Be to, dauguma mano, kad yra priežasčių, dėl kurių Rusija galėtų pradėti „specialiąją karinę operaciją“ prieš Lenkiją, Baltijos šalis ar Kazachstaną, pavyzdžiui, dėl grėsmės užpulti Rusiją arba grėsmės rusakalbiams šių šalių gyventojams.

Reikia pažymėti, kad dauguma rusų nejaučia jokios atsakomybės dėl karo ir teigia esantys apolitiški. Pritarimas karui ir „skilusios sąmonės“ fenomenas Rusijos visuomenėje naudingas vyriausybei, nes suteikia jai galimybę deklaruoti kintančius ir neaiškius tikslus, kuriuos prireikus galima keisti. Paklausti, ar rusai protestuotų, jei iškiltų grėsmė jų teisėms, jie teigia neturintys tinkamo protesto lyderio arba asmeniškai nėra pasirengę protestuoti.

Moralinis karo kaip „gelbėjimo“ pateisinimas Rusijoje laikomas savaime suprantamu dalyku, nes jie laiko Ukrainą savo teritorija. Tačiau, kadangi Rusija ir Ukraina yra „viena tauta“, manoma, kad Rusija turi teisę vykdyti žiaurius karo veiksmus, kad išsaugotų ir užtikrintų tariamą vientisumą. Įdomu tai, kad „vienos tautos“ mentalitetas neleidžia rusams pritarti branduolinių ginklų panaudojimui kaimyninėse šalyse, nes jie nenorėtų bombarduoti savo žemės.

Vienas iš apklausos duomenų trūkumų yra tas, kad negalima palyginti informacijos iš skirtingų regionų, nes kiekvieno regiono imties dydis nėra pakankamas. Tačiau galima pastebėti kartų skirtumą. Jauni žmonės yra liberalesni ir nepritaria Ukrainos infrastruktūros puolimui ar mobilizacijai. Kita vertus, įvairaus amžiaus respondentai nėra linkę patys dalyvauti kare, net jei jie pritaria dalinei mobilizacijai ir pačiam karui.