Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Įvykiai Gru 15, 2022

Įvyko 8-oji metinė Rytų Europos studijų centro užsienio politikos konferencija

Gruodžio 13 d. Rytų Europos studijų centras (RESC), bendradarbiaudamas su Konrado Adenauerio fondu, organizavo 8-ąją metinę konferenciją apie Lietuvos užsienio politiką. Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė RESC direktorius Linas Kojala ir Konrado Adenauerio fondo vadovas Baltijos šalims Oliver Morwinsky.

Pirmojoje konferencijos dalyje Mažvydas Jastramskis pristatė naujausią RESC tyrimą „Demokratijos tvarumo barometras”. Vėliau sekė diskusija „Kaip laimėti fronte ir namuose. Demokratijos tvarumas Lietuvoje“, prie kurios prisijungė VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys. Diskusiją moderavo RESC vyr. tyrimų vadovas Tomas Janeliūnas.

Kaip pastebėjo tyrimo autorius M. Jastramskis, poreikis atlikti tokio pobūdžio tyrimą kilo neatsitiktinai: „Kaip žinote, pasaulyje fiksuojamas pilietinių ir politinių institucijų nuosmukis. Skambiai būtų galima pasakyti, kad vyksta kova tarp demokratijų ir autoritarinių valstybių. Todėl pagalvojome, kad vertėtų sekti gyventojų nuostatas į demokratiją, jų pasiruošimą ją puoselėti ir ginti“.

Antroji tyrimo dalis buvo susijusi su Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių suvokimu. „Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų sutinka su tuo, jog Rusija kelia tiesioginę grėsmę ir kad mums reikia daugiau NATO karių. Dauguma taip pat sutinka su teiginiu, kad Lietuva privalo visaip remti Ukrainą. Kiek labiau susiskaldę lietuviai yra dėl mūsų diplomatinio atsako į šią grėsmę vertinimo. Dar kiek blogiau yra su Rusijos ir Kinijos propagandos ekonominių naratyvų suvokimu – jie prasiskverbia į Lietuvą, visuomenės atsparumas jiems nėra labai didelis“, – teigė M. Jastramskis.

Antrojoje konferencijos dalyje „Ar Ukraina išlaikys iniciatyvą 2023 m.?” dalyvavo Jungtinių Valstijų CNA tyrimų centro Rusijos studijų programos vadovas Michaelas Kofmanas, Vokietijos SWP tyrimų centro vyriausiasis tyrėjas Kai-Olafas Langas ir Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis. Diskusiją moderavo VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.

Pasak M. Kofmano, dabartinis karo scenarijus klostosi geriau, nei buvo galima tikėtis: „Tačiau žvelgiant į ateitį, Rusijos strategija yra pratęsti karą ir per tą laiką atkurti savo puolamąjį potencialą. Be to, kaip matome, jie smogia kritinei infrastruktūrai, kad išsekintų gyventojus ir kariuomenę“.

„Nors Ukraina vis dar turi iniciatyvą mūšio lauke, vis dėlto ukrainiečiai yra labai priklausomi nuo užsienio paramos. Tai šiuo atveju yra trūkumas, nes mes matome logistikos ir tiekimo problemas“, – pabrėžė M. Kofmanas.