Balandžio 28 dieną Rytų Europos studijų centre įvyko jau ketvirtoji formato „Kava ir tarptautinė politika” apskritojo stalo diskusija. Šįkart kalbėjomės apie pastaruosius politinius procesus Kinijoje. Renginio metu RESC asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta pristatė I-ojo šių metų ketvirčio Kinijos ir Pietryčių Azijos įvykių apžvalgą. Diskusiją moderavo RESC vyr. tyrimų vadovas Tomas Janeliūnas.
Pastaruoju metu Kinijos šnipinėjimo veiklos JAV mastas reikšmingai padidėjo. Kinija sau reikalingą informaciją renka tokiose itin reikšmingose srityse kaip pramonė, kibernetika ir akademija. Prisimintinas ir šių metų pradžioje įvykęs skandalas dėl kinų šnipinėjimo baliono, pastebėtas JAV oro erdvėje. Be to, didėja ir šnipų išradingumas – pavyzdžiui, Kinijai dirbantis asmuo bandė pavogti turbinų brėžinius, paslėpdamas juos skaitmeninėse nuotraukose. Šiuo metu vykstantis politinis procesas dėl socialinės platformos „TikTok“ draudimo JAV taip pat atspindi santykių tarp JAV ir Kinijos sudėtingumą: „TikTok“ istorija rodo, jog bandoma ieškoti tam tikro balanso tarp piliečių duomenų saugumo ir žodžio laisvės.
Pastebimas Kinijos siekis tapti ne tik ekonomine ir politine, bet ir diplomatine galia. Tas matosi iš Pekino siekio tarpininkauti globaliuose konfliktuose, įskaitant tiek karą Ukrainoje, tiek konfliktus tarp Saudo Arabijos ir Irano bei Izraelio ir Palestinos. Tai – gana rimtas bandymas pakirsti Europos šalių bei JAV dominavimą globalioje politikoje. ES šalių pozicija Kinijos klausimu nėra vieninga. Nepaisant to, jog politiniai lyderiai apie Kiniją kalba kaip apie sisteminę varžovę, pasisako už draudimus kiniškiems technologiniams produktams, visiško ekonominio atsiejimo galimybė nėra svarstoma. Lietuvos pavyzdys atsisakyti eksporto į Kiniją tokiame kontekste – unikalus. Juo būtina pasinaudoti, norint parodyti kitoms Europos valstybėms, kokiu būdu įmanomas ekonominis atsisiejimas nuo Kinijos, nepatiriant per didelio ekonominio pralaimėjimo.
Įdomu, jog smulkus ir vidutinis verslas jau dabar renkasi palikti Kinijos rinką – į ją naujai žengia tik stambios korporacijos. Tai yra sąlygojama vidaus politinės situacijos, Kinijai einant militaristinio ir autokratinio režimo įtvirtinimo keliu. Taivano įmonės taip pat skeptiškai žiūri į verslo plėtrą Kinijoje. Prognozuojama, kad apie 2027 m. Kinijos ekonominė ir politinė galia pradės mažėti, visų pirma dėl demografinių rodiklių. Tačiau analitikų tarpe rimtai svarstoma ir apie rimtą susidūrimą tarp Pekino ir Vašingtono, kuris gali būti tiek karinio, tiek politinio pobūdžio.
Daugiau galite rasti apžvalgoje Kinija ir Pietryčių Azija 2023-1: Kinijos šnipinėjimo veikla JAV.