Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Įvykiai Kov 31, 2023

Kava ir tarptautinė politika: politinė situacija Sakartvele

Kovo 31 d. Rytų Europos studijų centre įvyko trečioji ciklo „Kava su tarptautine politika“ diskusija apie politinę situaciją Sakartvele. Diskusijoje dalyvavo du buvę Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Remiantis Europos Komisijos formuluote, Sakartvelas šiuo metu yra „užgrobta valstybė“. Nepaisant deklaratyvių valdžios pareiškimų apie eurointegracijos tikslą, dabartinė valdančioji „Kartvelų svajonės“ partija imasi priešingų veiksmų. To pavyzdys – neseniai paruoštas užsienio agentų įstatymas. Be to, esminiu Sakartvelo vidaus politiką formuojančiu elementu išlieka M. Sakašvilio paleidimo klausimas. Po kurio laiko paleisianti buvusį šalies lyderį į laisvę, „Kartvelų svajonė“, tikėtina, sulauks „plojimų“ iš Vakarų. Tokiu būdu ji net ir šioje situacijoje liks laimėtoja.

Pažymėtina, kad „Kartvelų svajonės“ steigėjas, oligarchas Bidzina Ivanishvili yra tiesiogiai susijęs su Rusijos valdžios struktūromis – praeityje jis yra gavęs pajamų iš rusiško „Gazprom“. Ivanishvili vykdo populistinę politiką, teigdamas, jog kartvelai Vakaruose nepageidaujami ir niekada negalės įstoti nei į NATO, nei į ES. Tokiu būdu valdantieji siekia pakirsti gan tvirtą visuomenės apsisprendimą dėl narystės Vakarų formatuose. Opozicija, savo ruožtu, tapo vieno klausimo įkaite – opozicijos veikėjai pasisako tik M. Sakašvilio paleidimo į laisvę klausimu, tačiau yra mažai aktyvūs tiek užsienio, tiek vidaus politikos kontekste. Europos Parlamentas kritiškai vertina B. Ivanishvilį, svarstoma netgi apie tam tikras sankcijas Sakartvelui. Ši valstybė, kitaip nei Ukraina ir Moldova, kol kas nesulaukė kandidatės į ES statuso, nepaisant to, kad prieš dešimtmetį būtent Sakartvelas buvo ryškus Rytų Partnerystės formato lyderis.

Problematiškai Sakartvelo politinei situacijai paaiškinti yra trys pagrindinės priežastys. Pirma, pagrindinės Sakartvelo partijos niekada nebuvo aiškiai sutarusios dėl veiksmų ir reformų plano, kuris leistų šaliai įstoti į ES. Laimei, paskutinės apklausos rodo, jog keturi penktadaliai šalies gyventojų pritaria prisijungimui prie ES ir šalies provakarietiškam kursui. Antra, sėkmingai Sakartvelo politikai trukdo nuolatinis valdančiųjų bandymas susidoroti su opozicija. Pastaroji, savo ruožtu, yra gan susiskaldžiusi ir šiuo metu marginalizuota šalies politinio gyvenimo kontekste. Trečia, stiprią neigiamą įtaką Sakartvelo integracijai su Vakarais daro jos kaimynės Rusijos netiesioginiai veiksmai, siekiantys pakreipti vidinę politiką Maskvos norima linkme. Kol kas lieka neaišku, kokiu būdu tiksliai būdu Kremlius nuspręs panaudoti savo įtaką Sakartvelo vidaus politikoje. Be to, svarbu atkreipti į pasikeitusią šalies demografiją. Po mobilizacijos paskelbimo Rusijoje, didelė dalis jaunų vyrų fiziškai kirto Rusijos ir Sakartvelo pasienį ir apsigyveno didžiausiose šalies miestuose. Dėl to pastaraisias mėnesiais pastebimas gan staigus Sakartvelo ekonomikos augimas. Tačiau tai nesprendžia platesnės Sakartvelo ekonomikos nuosmukio problemos. Kol kas politikams – tiek valdžioje, tiek opozicijoje – trūksta aiškaus valstybės ekonominės plėtros koncepcijos. Dėl atvykusių Rusijos piliečių tapusi didesne pinigų cirkuliacija šalyje nėra tvarus būdas simuliuoti Sakartvelo ekonomiką.

Pastarojo meto plataus masto prodemokratiniai protestai Sakartvele atskleidė kartu ir žmonių nepasitenkinimą, bei nuovargį dėl dabartinės situacijos. Tikėtina, jog pokyčiai Sakartvele gali įvykti ne valdžios reformos keliu, o per į Ukrainos Maidano revoliuciją panašius įvykius. Kol kas narystė ES yra įmanoma tik depoliarizavus politinę areną ir susivienijus kartvelų visuomenei.