Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Įvykiai Geg 09, 2022

Lietuvos-Nyderlandų užsienio ir saugumo politikos konferencija

Kovo 30 dieną įvyko pirmoji Lietuvos-Nyderlandų užsienio ir saugumo politikos konferencija. Jos metu aptartos galimybės Vilniui ir Hagai glaudžiau bendradarbiauti plėtojant bendrą regiono saugumo politiką, kalbėtasi apie panašumus ir skirtumus žvelgiant į Europos Sąjungos (ES) prekybos politiką. Pagrindiniu akcentu tapo Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje Auloje vykusi dieninė konferencijos dalis, tiesiogiai transliuota Delfi naujienų portale. Įrašas sulaukė daugiau nei 60 000 peržiūrų.

Diskusijas atidarė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, pažymėdamas tokių intelektualių diskusijų svarbą siekiant permąstyti dabartinę tarptautinę situaciją. Jo teigimu, karo pradžia perkėlė mūsų dėmesį nuo pandeminių problemų, ties kuriomis buvome susitelkę pastaruosius porą metų, link geopolitinės dimensijos. Rektorius pabrėžė, kad Vladimiras Putinas kovoja ne tik prieš ukrainiečius, jis meta iššūkį visai ES ir jos fundamentalioms vertybėms.

Svečius ir žiūrovus sveikinusi Nyderlandų Karalystės ambasadorė Lietuvoje Bonnie Horbach priminė, kad NATO ir ES kontekste(?) Lietuva ir Nyderlandai yra sujungti bendrų vertybių ir europietiško solidarumo. Jos teigimu, šie dalykai yra nuolat testuojami: Aleksandro Lukašenkos hibridiniu karu, prieš kurį Lietuva sėkmingai atsilaikė, priėmusi kitų Europos valstybių pagalbą. Visgi, pagrindinis iššūkis yra Rusijos karas prieš Ukrainą. Ji pabrėžė, kad šiuo metu reikia koncentruotis ne į tai, kas skiria, bet į tai, kas vienija. Nors nesutariama dėl visko, sutariama dėl pačių svarbiausių dalykų – vieningos NATO ir ES paramos Ukrainai.

Renginį organizavo Rytų Europos studijų centras (RESC) kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (VU TSPMI). Pagrindinis renginio mecenatas – Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje.

Glaudesnis ES ir NATO bendradarbiavimas saugumo srityje

Pirmajame diskusijų panelyje diskutuota apie ES ir NATO partnerystę saugumo dimensijoje. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgirytė, Nyderlandų Clingendael instituto Rusijos ir Rytų Europos centro koordinatorius Bobas Deenas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės vadovas Kęstutis Vaškelevičius ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Ieva Karpavičiūtė. Diskusiją moderavo VU TSPMI dėstytojas dr. Marijuš Antonovič.

Diskusijoje B. Deenas pabrėžė, kad karo pradžia sukėlė esminius pokyčius – padidėjusias Vokietijos išlaidos gynybai, sustabdytą „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, pasikeitusią Emmanuelio Macrono retoriką NATO atžvilgiu, Suomijoje ir Švedijoje kintantį požiūrį į narystę NATO. Taip pat prieš karą būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga pirktų ginkluotę ir tiektų ją Ukrainai, tačiau tai vyksta. Ekspertas taip pat išskyrė ir JAV prezidento vizitus į Europos Vadovų Tarybos susitikimus.

Tiek B. Deenas, tiek A. Skaisgirytė teigė, kad NATO ir ES papildo vienas kitą, tad stipresnė ES reiškia ir stipresnį NATO. Bendradarbiavimas sąlygojamas to, kad šios organizacijos turi skirtingas kompetencijas bei galimybes – tik ES gali pasirūpinti sankcijomis, energetiniu saugumu. ES yra geriau pasiruošusi tvarkytis su tokiomis krizėmis kaip A. Lukašenkos sukelta dirbtinė migracijos banga. Tuo tarpu Rusijos agresijos prieš Ukrainą karinis dėmuo jau yra NATO kompetencijų lauke.

Vis dėl to, yra ir iššūkių – kaip pastebėjo ekspertas iš Nyderlandų, NATO šalys nėra tapačios ES valstybėms narėms. Tai kelia sunkumų, tokių kaip Turkijos-Kipro nesutarimai, nežinomybė dėl to, kokia ateityje bus JAV administracija, išsiskiriantys požiūriai į Kiniją ir neapibrėžtumas dėl Rusijos ateities bei to, kokios politikos reikės laikytis jos atžvilgiu.  Kaip pastebėjo K. Vaškelevičius, Rusijos invazija į Ukrainą buvo testas, kurį sėkmingai išlaikė abi organizacijos. Jo teigimu, NATO ir ES partnerystė tik stiprės, ką galime matyti ir iš dažnų JAV prezidento vizitų į Europą.

Nepaisant visų pokyčių, pasak I. Karpavičiūtės, itin greito ir didelio progreso , tikėtis neverta. Šiuo metu Europoje matomi politiniai pokyčiai yra itin dideli ir dėl to vyksiantys lėtai. Jos teigimu, reikia žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Šiai minčiai pritarė ir A. Skaisgirytė, nes, nors ir ne visi partneriai galvoja taip pat, Lietuva neturi jokių iliuzijų, kad nugalėjęs Ukrainoje V. Putinas sustotų – neabejotinai, paskui jos sektų kitos kaimyninės šalys.

Diskutuodami apie tai, ką reikėtų daryti toliau, diskusijos dalyviai pabrėžė išlaidų gynybai svarbą. Nors jau dabar į tai yra investuojama, A. Skaisgirytės teigimu, 2% gynybai nuo BVP tėra mažiausia, ką reikėtų pasiekti, o ne tai, kas leistų išspręsti visas problemas. Visgi, dalyviai pateikė daug priežasčių optimizmui šioje srityje – jų teigimu, tiek skirtingos valstybės, tiek jų gyventojai vis dažniau mato Rusiją kaip grėsmę. Kaip pastebėjo K. Vaškelevičius, V. Putinas jau pats įtikinėja Vakarų visuomenes, kad reikia investuoti į gynybą. Taipogi, jo nuomone, į išlaidas gynybai neturėtų būti žiūrima kaip į kažkokią auką, o kaip į investiciją į taikią ateitį bei saugumą, užtikrinančią visų kitų industrijų ilgalaikį funkcionavimą.

Deenas taip pat išskyrė ir sritis, kurioms turėtų būti skiriamos šios išlaidos. Tai, jo teigimu, turėtų būti logistika, komunikacijos ir panašūs įgalintojai (angl. enablers). Šių aspektų svarbą, analitiko nuomone, ypatingai atskleidė karas Ukrainoje, kur logistinės problemos tapo viena pagrindinių prasto Rusijos kariuomenės pasirodymo priežasčių.

Skaisgirytė taip pat paminėjo ir du pastaruosius NATO viršūnių susitikimus, kuriuose buvo diskutuojama apie tai, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir sustiprinti NATO rytinio flango gynybą. Tai yra itin svarbu, nes Prezidento vyr. patarėjos teigimu, Baltijos šalių saugumas kartu yra ir viso Aljanso saugumas. I. Karpavičiūtė taip pat pažymėjo, kad vis artimesnė Rusijos ir Baltarusijos sąjunga didina grėsmę regiono saugumui ir stabilumui.

ES prekybos politika tampa vis svarbesne

Antrasis diskusijų panelis buvo skirtas aptarti Lietuvos ir Nyderlandų požiūrį į Europos Sąjungos prekybos politiką ir jos ateitį. Diskusijoje dalyvavo Clingendael instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Dr. Maaike Okano-Heijmans bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos išorės ekonominių santykių ir ekonominės saugumo politikos departamento patarėjas Raimondas Ališauskas. Diskusiją moderavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir RESC analitikas Justinas Mickus.

Ališauskas teigė, kad pagrindiniai iššūkiai, kurie pastaraisiais metais formavo ES prekybos politiką, yra Kinijos politika ir koronaviruso pandemija. Karas Ukrainoje atneša dar daugiau sunkumų ir papildomų klausimų apie būsimus mūsų santykius su kai kuriomis šalimis ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulinė prekybos organizacija (PPO), ateitį.

Pasak jo, daugiašalė prekybos sistema buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant kurti ir remti Europą bei sugrąžinti pasitikėjimą tarp skirtingų šalių. Po dešimtmečio buvo pamatyta, kaip vyko Europos ekonominė integracija. Bendros vertybės ES prasideda nuo laisvosios prekybos. Tačiau pastaraisiais aiškiai pastebimi pokyčiai šioje srityje – kai kurios šalys ekonominius santykius pradėjo naudoti kaip įrankį. Pavyzdžiui, kai Ukraina pasirašė asociacijos sutartį su ES, Rusija naudojo absurdiškus teiginius apie ekonomines pasekmes ir nuostolius. Lietuva taip pat susidūrė su ekonominiu Rusijos spaudimu. Naujausias prekybos, kaip spaudimo įrankio, naudojimo pavyzdys ؘ– ekonominė prievarta iš Kinijos pusės dėl Lietuvos politinių pasirinkimų.

Ališausko teigimu, visi šie pokyčiai ir poslinkiai padėjo europiečiams suprasti, kad yra reikalingi platesni instrumentai, orientuoti į bendrą prekybos politiką. Neseniai matėme teisės aktų pakeitimus (pvz., atrankos reglamentas; taisyklių projektai; kovos su prievarta priemonės). Yra daugybė susitarimų, tačiau rinkos ekonomikos funkcionavimas yra didžiulė vertybė, kurią reikia apsaugoti naudojant įvairias priemones.

Okano-Heijmans teigimu, Lietuva vaidina pagrindinį vaidmenį sprendžiant daugumą ekonominių klausimų su Kinija, o Europos Sąjungai labiau nei bet kada reikalinga vienybė santykiuose su Kinija, taip pat ekonominėje politikoje. Nyderlandų ekspertės manymu, reikia suvokti tris pagrindinius dalykus: prekyba nebėra vien tik prekyba; tiek pasaulinė, tiek Kinijos ekonominė politika pasikeitė. Nyderlanduose yra senos ir turtingos tradicijos – norima, kad rinka būtų pirmoje vietoje, siekiama šalies ekonomiką plėtoti pagal liberalius ir kapitalistinius principus.

Pasak M. Okano-Heijmans, skaitmeninė prekyba ir paslaugos tampa vis didesne prekybos tarp šalių dalimi. PPO negali iš naujo savęs išrasti, prisitaikyti prie naujų realijų, todėl tai kelia rimtų iššūkių. Vyksta perėjimas nuo institucijų prie paskirų tinklų kūrimo, todėl šalys mažiau investuoja į institucijas, kurios, jų nuomone, neduoda rezultatų, įskaitant ir PPO. Vis daugiau investuojama į naujų tinklų kūrimą. Akivaizdu, kad tai mažiau pageidautinas būdas, nes idealiu atveju labai svarbu suteikti įmonėms nuspėjamumą ekonominėje sistemoje. Nepaisant to, kadangi taip sunku susipažinti su taisyklėmis, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas principams.

Konferenciją užbaigė uždara naktinė diskusijų sesija, kuriose metu kalbėtasi apie Europos vietą nuolat kintančiame pasaulyje, transatlantinius santykius, santykį su Rusija ir Kinija. Vizito metu ekspertai iš Nyderlandų taip pat susitiko su Lietuvos valstybės institucijų, ekspertinės ir akademinės bendruomenių atstovais. Taip pat aptartos galimybės užmegzti glaudesnius ryšius tarp RESC ir Clingendael instituto.