Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šiandien lankėsi Rytų Europos studijų centre. Diskusijoje, kurią moderavo RESC direktorius Linas Kojala, buvo aptartos Ukrainoje vykstančios reformos, Rytų partnerystės formato svarba, saugumo dilemos ir konfliktas rytų Ukrainoje, šalies integracijos į transatlantines struktūras bei Lietuvos ir Ukrainos dvišalių santykių klausimai.
Pradedamas diskusiją Ukrainos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje besilankanti Ukrainos delegacija turi tam tris puikias progas – pirma, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo iškilmėse, antra, Vilniuje vykstanti Ukrainos reformų konferencija, bei, trečia, „Liublino trikampio“ susitikimas.
Diskusijos moderatorius Linas Kojala pastebėjo, kad Europos Sąjungos ataskaitos rodo, jog Ukraina per pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą Europinės integracijos linkme. Pasak Dmytro Kulebos, „ES politinė kultūra yra pagrįsta kritiniu požiūriu į tai, kas vyksta politinėje arenoje, todėl svarbu matyti ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias vietas“. Neįgyvendintos reformos, taip pat ir teisinės, valstybinių įmonių privatizacijos ir energetikos, anot ministro, yra ypatingai problematiškos.
„Manau, kad didžiausia ir svarbiausia struktūrinė reforma, kurią reikia įgyvendinti Ukrainoje, yra teisės reforma. Tokios reformos niekada nėra lengvos”, – teigė Kuleba. Ministras pažymėjo, kad teisinės sistemos reforma yra pagrindinis šiandienos iššūkis.
Paklaustas, ar Vakarų bloko partnerių parama yra pakankama, Ukrainos diplomatijos vadovas pripažino, jog „kai kurie mūsų partneriai bando naudotis Ukrainoje įgyvendinamomis reformomis tam, kad galėtų paslėpti savo pačių nenorą ar negebėjimą veikti“. Linas Kojala atkreipė dėmesį į tai, jog Ukrainos konstitucijoje yra aiškiai išreikštas Euroatlantinis integracinis kelias, tačiau, pasak Kulebos, „nuo 2008 m. Bukarešto suvažiavimo, kurio metu buvo aiškiai teigta, kad Ukraina bus priimta į ES ir NATO, niekas nebuvo padaryta šiam tikslui pasiekti“.
„Mes, Ukraina, esame pasiruošę veikti ta linkme, tačiau būtinas atitinkamas mūsų partnerių nusistatymas”, – teigė Ukrainos ministras. Kuleba teigė neturįs abejonių, jog jo šalis taps ES ir NATO nare – netgi artimiausiu dešimtmečiu. „Dėl NATO esu visiškai tikras, tačiau su Europos sąjunga gali būti kiek sudėtingiau”, – pažymėjo ministras.
Diskusijoje buvo paliesta ir Rusijos grėsmės tema. „Rusija yra dramblys kambaryje. Viską, kas vyksta politinėje plotmėje, tenka vertinti per rusišką prizmę”, – pastebėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Deja, mes, ukrainiečiai ir kitos Europos tautos, turime mokėti kainą už tai, jog Vakarai tinkamai nereaguoja į Rusijos veiksmus. Rusija supranta tik vieną kalbą – galios kalbą”, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras. „Strateginės pratybos „Zapad 2021“ tęsiasi, nepaisant paskelbto Rusijos kariuomenės pasitraukimo, Ukrainos rytuose lieka apie 100 000 rusų kareivių. Praeitą savaitę pasitraukė apie 10 000 karių, kas sudaro apie 10% visų pajėgumų regione. Tai nėra kariuomenės atitraukimas“, – pastebėjo Kuleba.
Dmytro Kuleba apibūdino padėtį Baltarusijoje kaip grėsmę Ukrainos saugumui. „Ukraina turi sieną su Baltarusija, todėl baiminamės dėl to, kas vyksta kaimyninėje šalyje“, – pastebėjo ministras. Pasak jo, susitikimuose su Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais Baltarusija yra viena svarbiausių temų. „Svarbu išmokti nekreipti dėmesio į Aleksandro Lukašenkos retoriką, o pastebėti tai, kad jo struktūros silpsta ir jis pradeda prarasti savo galią“, – teigė Kuleba.
Be to, diskusijos metu buvo kalbėta apie „Nord Stream 2“ projektą: „Kol visiems „Nord Stream“ yra ekonominis iššūkis, mums tai visų pirma saugumo iššūkis“, teigė Kuleba. Kalbant apie Jungtinių Amerikos Valstijų bei naujojo prezidento Joe Bideno administracijos poziciją, Ukrainos diplomatijos vadovas pastebėjo, jog, viena vertus, JAV pastebi „Nord Stream 2“ problemą, tačiau, kita vertus, mato kiek skirtingus jos sprendimo būdus.
„Putinas sukūrė projektą, dėl kurio draugai ir priešai atsidūrė skirtingose barikados pusėse. Jis pasiekė savo tikslą“, – pažymėjo Kuleba. Ministras teigė, jog Ukraina egzistuoja „saugumo vakuume“, todėl dalis iš Vakarų šalių darbotvarkėse vyraujančių klausimų, taip pat ir „Nord Stream 2“ projektas, – Ukrainoje yra matomi kaip potencialios grėsmės jos egzistencijai.
Diskusijos metu savo klausimus prelegentui turėjo galimybę užduoti į Rytų Europos centrą atvykę svečiai. RESC Prezidento Valdo Adamkaus konferencijų salėje vykusios diskusijos įrašą galima rasti 15min.lt, DELFI.lt ir LRT naujienų portaluose bei RESC Facebook puslapyje.