Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) rinkimai birželio mėnesį buvo svarbiausias Prancūzijos vidaus politikos trečiojo metų ketvirčio įvykis. Emmanuelį Macroną remiančios partijos neiškovojo stabiliam vykdomosios valdžios darbui reikalingos absoliučios daugumos. O koalicijos su opozicinėmis jėgomis sukūrimas trumpuoju laikotarpiu mažai tikėtinas dėl itin aršios ideologinės partijų poliarizacijos.
2022 m. III ketv. ES ir Europos šalių įvykių ir procesų apžvalga. Prancūzijos politinės aktualijos po Nacionalinės Asamblėjos rinkimų
- Šioje apžvalgoje išskiriami esminiai 2022 m. vasaros ir rudens Prancūzijos politikos įvykiai, formuojantys ir artimiausiu metu formuosiantys valstybės darbotvarkę ir perspektyvas.
- Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) rinkimai birželio mėnesį buvo svarbiausias Prancūzijos vidaus politikos trečiojo metų ketvirčio įvykis. Emmanuelį Macroną remiančios partijos neiškovojo stabiliam vykdomosios valdžios darbui reikalingos absoliučios daugumos. O koalicijos su opozicinėmis jėgomis sukūrimas trumpuoju laikotarpiu mažai tikėtinas dėl itin aršios ideologinės partijų poliarizacijos.
- E. Macrono antrosios prezidento kadencijos ir liepos mėnesį suformuotos naujos Élisabeth Borne vyriausybės darbo pradžia turėtų būti vertinama E. Macronui nesėkmingų parlamento rinkimų rezultatų kontekste. 2022 m. balandį antrai prezidento kadencijai perrinktas E. Macronas Nacionalinėje Asamblėjoje neturi reikiamos paramos savo valdymo programai, todėl yra priverstas koreguoti valdymo ambicijas. Prezidentas gavo mandatą valdyti, tačiau vyriausybė turi mažai galimybių įgyvendinti jo programą.
- Biudžeto tvirtinimas ir E. Macrono remiamos pensijų reformos projektas artimiausiu metu bus daugiausiai vykdomosios valdžios jėgų pareikalausiantys sprendimai. Nesėkmė galėtų išprovokuoti vyriausybės krizę, o kritiniu atveju – net pirmalaikius rinkimus.
- Kadangi trūksta stabilios paramos parlamente, tikėtinas tolesnis vyriausybės darbo sąstingis, valstybės viešųjų išlaidų didėjimas ir socialinių neramumų augimas metų gale ir 2023 m. pradžioje.
- E. Macrono silpnumas vidaus politikoje turės tik netiesioginę įtaką jo aktyvumui užsienio politikoje, kur galima tikėtis tolesnių jo iniciatyvų Europos Sąjungos reformų srityje, kariaujančios Ukrainos palaikymo klausimu ir Prancūzijos ir JAV bendradarbiavimo gilinimo srityje.
Dr. Gintas Karalius – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas; Lietuvos kino centro Filmų indeksavimo komisijos narys.
RESC Naujienlaiškis
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.