2022 m. IV ketv. ES ir Europos šalių įvykių ir procesų apžvalga. Lenkijos ir Pietų Korėjos gynybos pramonės bendradarbiavimas

Lenkijos gynybos pajėgumų atnaujinimas: pirkimo planai

2022 m. viduryje Lenkijos vyriausybė paskelbė apie planuojamus papildomos ginkluotės įsigijimo sandorius. Jų tikslas – paspartinti vykdomą kariuomenės modernizavimo planą ir kiek įmanoma greičiau padidinti Lenkijos gynybinius pajėgumus[1]. Daugelis nustebo Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Błaszczakui paskelbus apie tris sutartis, kurias Lenkija pasirašė su Pietų Korėjos gynybos pramonės įmonėmis.

Lenkija yra viena pagrindinių karinės įrangos Ukrainai tiekėjų. Nuo Rusijos invazijos pradžios ji spėjo perduoti ukrainiečiams daug tankų, artilerijos, priešlėktuvinės gynybos sistemų, lėktuvų „Mig29“, „Su-25“, „Su-22“ atsarginių dalių, amunicijos, taip pat daugybę lengvosios ginkluotės atsargų[2]. Didelis ginkluotės srautas į Ukrainą sumažino pačios Lenkijos gynybos pajėgumus. Susitarimu su Pietų Korėja Lenkijos vyriausybė siekia visų pirma atkurti gynybinius pajėgumus, be to, modernizuoti turimą karinę techniką[3].

Kaip nurodoma pasirašytame susitarime, korėjiečiai Lenkijai gamins tiek pagrindinius kovos tankus K2 ir K2PL, tiek savaeiges haubicas K9A1, lengvuosius atakos lėktuvus F-50. Planuojamos pirkti ginkluotės komplekto vertė viršija 14,5 mlrd. JAV dolerių. Tai yra daugiau už visą 2022 metų Lenkijos gynybos biudžetą[4]. Pirkimas bus finansuojamas iš krašto gynybos fondo, kuris yra atskiras nuo Lenkijos gynybos išlaidų. Detalus šių pirkimo finansavimo planas iki šiol yra įslaptintas.

Lenkijos gynybos ministerijos duomenimis, pirmajame etape (iki 2025 m.) Lenkija planuoja nupirkti 180 tankų K2 „Black Panther“[1], 48 tankus K9A1 SPH[2] ir 48 lengvuosius atakos naikintuvus FA-50 „Golden Eagle“[3]. Antrajameetape (po 2025 m.) Lenkija turėtų įsigyti 820 tankų K2PL variantų ir 624 K9PL SPH. Prierašas „PL“ reiškia modifikuotą modelio versiją, specialiai pritaikytą Lenkijos kariuomenės poreikiams. Taigi iš viso – 1000 K2/K2PL ir 672 K9/K9PL tankai.

Pirmąją K2 perdavimo pagal sutartį dalį planuojama užbaigti iki 2025 m.[4] Likę 820 K2 bus gaminami bendrai Lenkijoje ir Pietų Korėjoje, pradedant nuo 2026 m.[5] Tais metais taip pat bus pradėta gaminti „polonizuota“ K2 tanko versija. Pirmąją 48 haubicų K9A1 partiją planuojama pristatyti iki 2023 m., o jau po metų numatomas 624 K9PL pristatymas. 2026 m. Lenkijoje planuojama pradėti K9PL gamybą. Jau dabar praktiškai matomas šio susitarimo rezultatas – pirmieji K9A1 SPH tankai K2, į Lenkiją pristatyti gruodžio viduryje. Čia jie bus išbandomi karinėse pratybose[6].

Pažymėtina, kad visi trys sandoriai apima logistikos paketus, įskaitant atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų, specialiųjų įrankių, diagnostinės įrangos, gelbėjimo ir pagalbinių transporto priemonių tiekimą. Be to, į susitarimą įtrauktasspecialių mokymo programų, skirtų techniniam personalui, rengimas[7].

Planuojama, kad Lenkijos šarvuotųjų pajėgų arsenalą 2026 m. turėtų sudaryti 247 „Leopard“ (2A4, 2PL, 2A5), 180 K2, 116 M1A1FEP ir 250 „M1A2SEPv3“.

Reakcija į pasirašytą susitarimą

Įprastai Lenkija didžiąją dalį karinės įrangos ir sunkiosios ginkluotės įsigydavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos – pagrindinių NATO partnerių. Svarbu turėti omenyje, jog karinės įrangos pirkimas nėra vienkartinė procedūra – dažniausiai įtraukiamas ir nuolatinis atsarginių dalių ir kitos būtinos palaikymo įrangos tiekimas iš pirkėjo šalies. Lenkijoje kilo pagrįstų klausimų, ar sandoris su taip toli geografiškai esančia valstybe yra racionalus dėl logistinių iššūkių. Be to, kilo abejonių dėl Korėjos sistemų suderinamumo su kitomis Lenkijos karinėmis sistemomis, nekalbant jau apie itin skirtingą šalių klimatą, oro sąlygas ir vietovės reljefą.

Jei sandoris iki galo įvyks, Lenkijos kariuomenė savo struktūrose derins daugybę sistemų, įskaitant amerikietiškas, vokiškas, sovietines, korėjietiškas ir vietinės gamybos. Būtina pažymėti, jog tokia diferenciacija krizės atveju gali itin apsunkinti logistikos ir aprūpinimo grandinių palaikymą.

Be to, Varšuva susiruošė stiprinti karines sausumos pajėgas. Lenkijos gynybos ministerija taip pat pasirašė sutartį su „Korean Aerospace Industries“ dėl 48 lengvųjų atakos lėktuvų FA-50 įsigijimo[8]. Juos planuojama perkonstruoti į FA-50PL, kitaip tariant, pritaikyti Lenkijos karinių oro pajėgų poreikiams. Sutartis su „Korean Aerospace Industry“ taip pat apims simuliacinę techniką, mokymo, logistikos ir paramos elementus, tam tikrų technologijų perdavimo įsipareigojimus[9]. Sutartyje numatomas ir specialaustechninės priežiūros centro steigimas Lenkijos teritorijoje. Viešai prieinamais duomenimis, FA-50 atitiks „Block 10“ standartą[10], o pirmieji 12 „Block 10“ tipo lėktuvų į šalį bus pristatyti 2023 m. antroje pusėje. Antroji 36 lėktuvų partija turėtų atitikti FA-50PL modelį, ji bus pristatyta 2025 m.[11]

Lenkijos karybos ir saugumo apžvalgininkai optimistiškai įvertino planuojamus K9A1 ir K2 pirkimus, ypač pabrėždami greitus pristatymo terminus ir galimybę iš dalies juos gaminti vietoje. O planai įsigyti lengvųjų naikintuvų FA-50 vertinami gana skeptiškai[12]. Pagrindinė kritika – priminimas, kad Lenkija vis dar siekia modernizuoti savo oro laivyną daugiafunkciais naikintuvais (tokiais kaip 5 kartos F-35 arba 4.5 kartos F-16, gaminamais JAV). FA-50, kaip teigė Lenkijos gynybos ministerija, taptų sovietų gamybos naikintuvų SU-22 ir reaktyvinių lėktuvų „MiG29“pakaitalu[13]. Apžvalgininkai kritikuoja FA-50 kaip prastesnius lėktuvus ir mano, kad jie neigiamai paveiks bendrą oro pajėgų lygį, visų pirma dėl to, kad iki šiol kalbama vien apie jų modifikavimą pagal „Block 10“ standartą („Block“ standarte nurodomos specifinės lėktuvo galimybės, pradedant patobulintais reaktyviniais varikliais ir baigiant galimybe misijos metu gabenti naujos kartos raketas, tokias kaip HARM, JADMM ir kt.). Be to, naikintuvai FA-50, modifikuoti pagal„Block 10“ standartą, turėtų prastesnes radiolokacines galimybes nei, pvz., F-16. Tai reiškia, jog potencialūs priešininkai galėtų pamatyti ir atakuoti orlaivį iš daug didesnio atstumo nei FA-50 pilotuojantis lenkų lakūnas.

Kodėl Pietų Korėja, o ne JAV ar Vokietija?

Išlieka svarbus klausimas, kodėl partnere pasirinkta būtent Pietų Korėja, o ne geografiškai arčiau esančios tradicinės NATO partnerės (pavyzdžiui, Vokietija) ar JAV, su kuria Lenkija taip pat yra pasirašiusi jau ne vieną didelį kontraktą.

Lenkijos gynybos ministerijos ir gynybos analitikų nuomone, Vokietijos karinė pramonė dėl ilgus metus mažintų išlaidų gynybai, nuolat nepakankamo finansavimo ir nepajėgumo gaminti reikiamą kiekį sunkiosios ginkluotės šiuo metu negalėtų patenkinti Lenkijos poreikių[14]. Nors lenkai glaudžiai bendradarbiavo su vokiečiais, ypač įsigydami ir modernizuodami tankus „Leopard 2“, dėl vokiškų sistemų sudėtingumo, ilgo laukimo laiko ir kiekybiškai palyginti mažo tiekimo Varšuva pradėjo ieškoti naujų partnerių. Svarbu pažymėti, kad Lenkija buvo išsiuntusi Vokietijai prašymą leisti įsigyti daugiau vokiškų „Leopard“ tankų, tačiau Berlynas pasiūlė tik 20 vienetų[15].

Sprendimas atsisakyti vokiškų sistemų pirkimo, be abejo, turėjo ir politinę potekstę. Dabartinė Lenkijos vyriausybė, vadovaujama partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. Prawo i Sprawiedliwość – PiS), ne vienus metus griežtai kritikavo Vokietijos sprendimą tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“, padariusį Vokietiją energetiškai priklausomą nuo Rusijos. Šiemet vokiečiams kritikos teko už, lenkų manymu, per lėtą karinės paramos Ukrainai tiekimą. Be abejo, PiS ir Vokietijos pusės konfliktas yra daug platesnis, apimantis netgi prieštaringus atminties politikos elementus ir kitus ideologinius aspektus. Dabartinio politinio klimato tarp Berlyno ir Varšuvos kontekste galimybė reikiamą ginkluotę pirktis iš Vokietijos, ko gero, buvo išbraukta be didesnių dvejonių.

Kalbant apie JAV, Lenkijos kariuomenės modernizavimo programa iš tiesų yra glaudžiai susijusi su JAV gynybos pramone. Dar 2021 m. Varšuva išsiuntė Vašingtonui užklausą dėl ketinimo įsigyti 250 naujai pagamintų pagrindinių kovos tankų „Abrams M1A2SEPv3“ už 4,75 mlrd. JAV dolerių. JAV pasiūlymui pritarė[16]. Jau šiemet Lenkija ir JAV susitarė dėl dar vienos 116 naudotų „Abrams M1A1FEP“[17], paimtų iš JAV jūrų pėstininkų atsargų, partijos pirkimo. Šįkart kaina siekė 3,75 mlrd.JAV dolerių. Vis dėlto šie tankai perkami tam, kad pakeistų kelis šimtus senų sovietų gamybos tankų T-72M ir PT-81„Twardy“, slapta išgabentų į Ukrainą.

Kitaip tariant, nors tankai „Abrams“ yra kur kas pajėgesnės mašinos, amerikiečių tankais būtų tik atkurta bendra Lenkijos ginkluotųjų pajėgų iki 2022 m. būklė. Be to, Amerikos pramonė negalėtų pateikti tiek daug tankų per gana trumpą laiką, priešingai, nei Lenkijai pasiūlė korėjiečiai. Verta atkreipti dėmesį į unikalią ir sudėtingą techninę amerikietiškos technikos specifikaciją. „Abrams M1A1/2“ sveria daugiau nei 70 tonų[18], todėl jį sunku transportuoti, o Lenkijos tiltai, reljefas ir keliai dažnu atveju nėra pritaikyti tokiam svoriui. Būtų sunku rasti tinkamų transporto priemonių, galinčių gabenti tokio svorio tankus. Korėjiečių tankas K2, sveriantis apie 55 tonas[19], savo svoriu panašesnis į turimus lenkų tankus, pavyzdžiui, T72M, kurio masė taip pat beveik siekia 55 tonas. Be to, „Abrams“ grupės tankų priežiūrai reikia ypatingo techninės priežiūros personalo ir specialių mokymų, kurie trunka mažiausiai pusę metų.

Kitas svarbus veiksnys – JAV nesutikimas perduoti Lenkijai reikalingas technologijas. Lenkijos vyriausybė nori padidinti vietinę praktinę patirtį ir sukurti darbo vietų gynybos sektoriuje. Pranešdami apie sudarytą sandorį su Pietų Korėja Lenkijos vyriausybės atstovai aiškiai pabrėžė, kad šis sandoris iš dalies sudarytas ir dėl to, kad korėjiečiai sutiko statyti gamyklas Lenkijoje ir teikti čia techninės priežiūros paslaugas.

Apibendrinimas

Pasak M. Błaszczako, Lenkija yra užsibrėžusi tikslą Pietų Korėjos pavyzdžiu sukurti savarankišką gynybos pramonę[20]. Vokietijos ir JAV gynybos sistemų atsisakymas šiuo metu akivaizdžiai liudija šitokį lenkų apsisprendimą. Pačioje Lenkijoje prasidėsiantis bendras korėjiečių ir lenkų tankų ir savaeigių haubicų gamybos procesas padės Varšuvai įgyti didesnę įtaką kuriant tokias sistemas, pritaikant tankus ir haubicas savo ginkluotųjų pajėgų poreikiams ir iš esmės išmokti, kaip yra gaminama tokia sunkioji ginkluotė. Lenkijos gynybos pramonė iki šiol dažniausiai modernizuodavo esamas sistemas arba gamino techniką pagal licencijas, įsigytas iš kitų valstybių (pavyzdžiui, iš Suomijos įsigytą pėstininkų kovos mašinos „Patria“ gamybos licenciją[21]). Vis dėlto kol kas Lenkijos gynybos pramonė nėra pajėgi įgyvendinti pažangių technologijų reikalaujančių gamybos procesų.

Verta paminėti, kad Lenkija jau turi darbo su Pietų Korėjos sistemomis patirties. Lenkų sukurtos savaeigės haubicos „Krab“ montuojamos ant korėjietiškos važiuoklės[22]. Be to, karinės pramonės pajėgumų išorinė nepriklausomybė iš dalies sumažina politinę priklausomybę nuo tam tikrų partnerių ar jų vyriausybių, kurių Varšuva galbūt norėtų vengti.

Lenkijos ir Pietų Korėjos vyriausybių bendradarbiavimo projektas – neabejotinai labai ambicingas. Sprendimas bendradarbiauti su Pietų Korėja turi labai aiškią logiką. Visgi svarbu prisiminti, kad Lenkija ir Pietų Korėja tebėra gan ankstyvoje sandorio stadijoje, todėl artimiausioje ateityje gali įvykti nemažai pokyčių tiek dėl finansinių, tiek dėl (geo)politinių veiksnių. O Vokietijos lenkai nelaiko pagrindine galima pažangios sunkiosios ginkluotės eksportuotoja iš dalies dėl savo vidaus politikos, iš dalies dėl didėjančio Lenkijos ir Vokietijos vyriausybių priešiškumo.