Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Gru 22, 2022

2022 m. IV ketv. Kinijos ir Pietryčių Azijos regiono ketvirtinė apžvalga

Santrauka
  • Svarbiausias įvykis Kinijos politikoje – 20-asis Kinijos komunistų partijos kongresas. Šis suvažiavimas, žymintis politinio ciklo pabaigą, didelių staigmenų nepateikė: partijos valdžioje galutinai įsitvirtino Si Dzinpingas, o naujasis Politinio biuro Nuolatinis komitetas sudarytas vien iš jo šalininkų.
  • Nuo pandemijos pradžios besikaupęs Kinijos visuomenės nepasitenkinimas griežta COVID valdymo politika šį ketvirtį pasiekė lūžio tašką – po tragedijos Urumči mieste šalyje išsiliejo spontaniškais protestais prieš centrinės valdžios COVID politiką.
  • Nuo pat pandemijos pradžios taikyta griežta koronaviruso valdymo politika reikšmingai sušvelnėjo. Nors pirmieji žingsniai buvo žengti dar iki protestų, tačiau atsižvelgiant į vėliau inicijuotų pakeitimų esmę ir jų įgyvendinimo spartą galima teigti, kad didelę įtaką centrinės valdžios sprendimams padarė protestai.
  • Po KKP kongreso Si Dzinpingo diplomatinė veikla pastebimai suaktyvėjo. Per šį ketvirtį Kinijos vadovas jau apsilankė trijose valstybėse ir susitiko su daugiau nei 40 užsienio lyderių.

VIDAUS POLITIKA

Protestai kongreso išvakarėse

Likus kelioms dienoms iki Kinijos komunistų partijos (KKP) kongreso pradžios Pekine buvo surengtas atviras protestas prieš Si Dzinpingą (Xi Jinping) ir jo vykdomą politiką. Spalio 13 d. protestuotojas ant Haidiano rajono Sitongo tilto prikabino plakatų, kritikuojančių COVID politiką šalyje, žmogaus teisių suvaržymus ir žiniasklaidos cenzūrą. Viename iš plakatų buvo ir atviras raginimas: „streikuokite, pašalinkite diktatorių ir šalies išdaviką Si Dzinpingą“[i]. Protestuotojas uždegė, kaip manoma, kelias padangas ir per garsiakalbį leido įrašą, smerkiantį Si politiką. Kinijos saugumo struktūros sureagavo žaibiškai – plakatai buvo pašalinti, o tiltą ėmė prižiūrėti gausios policijos pajėgos.

Įvykis sulaukė daug užsienio žiniasklaidos dėmesio, žinia išplito ir šalies viduje. Kaip skelbia CNN[ii], šis trumpas protestas privertė šalies cenzūrą dirbti visu pajėgumu. Kinijos socialiniame tinkle buvo laikinai apribotas raktažodžių „Sitongo tiltas“, „Haidianas“, „drąsus žmogus“, „drąsa“ naudojimas ir paieška. Cenzūravimas taip pat itin sugriežtėjo programoje „Wechat“, tačiau dalis žmonių pasitelkė išradingumą – ėmė bendrinti Kinijos populiariosios muzikos hitą „Vienišas karys“.

20-asis Kinijos komunistų partijos nacionalinis kongresas

Spalio 16–22 d. Pekine vyko 20-asis KKP nacionalinis kongresas. Kas penkerius metus rengiamas partijos suvažiavimas yra svarbiausias įvykis Kinijos politinėje padangėje. Pagrindinės partijos kongreso užduotys – KKP Centrinio komiteto (CK) generalinio sekretoriaus ataskaitos tvirtinimas, partijos įstatų pakeitimų priėmimas, naujų KKP CK narių išrinkimas, Centrinės disciplinos inspekcijos ataskaitos tvirtinimas ir naujos sudėties išrinkimas. Išsamesnė šio KKP kongreso analizė pateikiama kitoje RESC publikacijoje[iii].

Akistata tarp žiniasklaidos magnato Džimio Lai ir Honkongo valdžios

Viena pirmųjų svarbių po Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimo 2020 m. bylų peraugo į kovą tarp Honkongo valdžios ir teisinės sistemos. Gruodžio 1 d. žiniasklaidos magnatas, aršus Kinijos kritikas Džimis Lai (Jimmy Lai) turėjo stoti prieš teismą dėl jam mestų keturių kaltinimų, tarp jų – antivalstybinių publikacijų skelbimo ir veikimo prieš nacionalinį saugumą bendrininkaujant su užsienio valstybe ar išorės elementais. Vis dėlto planuotas teismo posėdis valdžios prašymu buvo atidėtas.

Kovos tarp Honkongo valdžios ir teisinės sistemos priežastis – neeilinė. Skandalas kilo dėl didelę patirtį šioje srityje turinčio advokato brito Timočio Oveno (Timothy Owen), kurį Lai pasamdė būti gynybos komandos vadovu. Honkongo valdžios peticijos ir bandymai uždrausti Ovenui atstovauti Džimiui Lai buvo nesėkmingi: Honkongo pirmosios instancijos teismas tai daryti leido[iv], o paskutinis apeliacinis teismas nusprendė net nenagrinėti apeliacijos[v].

Pagrindinis Honkongo valdžios tikslas šioje kovoje – neleisti teismo procesuose, kurie yra susiję su nacionaliniu saugumu, dalyvauti užsienio teisininkams. Po virtinės nesėkmių Honkongo aukščiausiasis pareigūnas Džonas Li (John Lee) paskelbė[vi], kad kreipsis į Kinijos nacionalinio liaudies kongreso nuolatinį komitetą dėl papildomų Nacionalinio saugumo įstatymo išaiškinimų[vii]. Tikimasi, kad komitetas svarstys šį prašymą artimiausioje sesijoje gruodžio pabaigoje. Nors teismo posėdis atidėtas tik iki gruodžio 13 d., dabartinėje situacijoje menkai tikėtina, kad jis įvyks. Advokatas Ovenas taip pat susiduria su įvairiomis kliūtimis – nurodoma, kad imigracijos departamentas yra kol kas sustabdęs jo prašymą pratęsti darbo vizą[viii].

Vis dėlto Lai jau sulaukė nuosprendžio kitoje byloje. Gruodžio 10 d. Honkongo teismas priėmė nutartį dėl sukčiavimo ir skyrė daugiau nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir daugiau nei 200 tūkst. eurų baudą. O tebevykstanti teisinė kova nacionalinio saugumo byloje gali pasibaigti įkalinimu iki gyvos galvos.

COVID pandemijos protrūkis ir protestai

Lapkričio mėnesį COVID situacija šalyje reikšmingai pablogėjo, naujų atvejų skaičius šoko į viršų. Šio protrūkio pikas buvo pasiektas gruodžio 2 d. – užfiksuota beveik 41 tūkst. naujų susirgimų.

Šaltinis: John Hopkins University CSSE COVID-19 Data

Žaibiškas viruso plitimas lėmė griežtą karantiną, ūkinės veiklos ir judėjimo apribojimus daugelyje šalies miestų. Vis dėlto po KKP kongreso buvo žengti pirmieji žingsniai palaipsniui švelninant Kinijos nulinio COVID politiką. Lapkričio 10 d. naujai išrinkto Politinio biuro Nuolatinio komiteto posėdyje buvo aptariamas „20 priemonių“ paketas, susijęs su COVID valdymo strategijos švelninimu. Lapkričio 11 d. Nacionalinė sveikatos komisija paskelbė[ix], kad švelninami ribojimai, susiję su atvykimu į šalį. Pakeitimais numatyta 2 dienomis sutrumpinti karantino laikotarpį ir panaikinti nuobaudas oro linijų bendrovėms, įvežusioms užsikrėtusius keleivius. Nors karantinavimasis sušvelnintas, šie švelninimai reikšmingo pokyčio COVID valdymui šalies viduje nepadarė. Nulinio COVID strategija, siejama tiesiogiai su Si Dzinpingu, negalėjo būti panaikinta akimirksniu – jos švelninimas turėjo būti pateikiamas atsargiai, siekiant išvengti Si reputacijos sumenkinimo.

Nors pirmas žingsnis žengtas, sparčiai augant naujų susirgimų skaičiui visoje šalyje ir įsijungus griežto karantino mechanizmams Kinijos visuomenės pyktis, kaupęsis nuo pat pandemijos pradžios, išsiliejo protestais šalies miestuose. Vienu iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių spontaniškus susibūrimus, laikoma lapkričio 24 d. Sindziango rajono Urumči miesto daugiabučiame name įvykusi tragedija, kuri pareikalavo 10 aukų. Pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko išvengti nelaimės – kilus gaisrui gyventojams nebuvo leista palikti gyvenamosios vietos dėl COVID apribojimų. Po šios tragedijos didžiuosiuose Kinijos miestuose (Nandzinge, Landžou, Šanchajuje, Čengdu, Siane, Pekine ir Vuhane) kilo spontaniškų protestų prieš drakonišką pandemijos valdymo politiką banga. Nuvilnijusios protestų bangos simboliu tapo baltas popieriaus lapas, simbolizuojantis griežtą cenzūros politiką šalyje (Kinijos diasporoje pasaulyje plačiai paplito terminas „A4 revoliucija“).

Užsienio šalių reakcija į protestus buvo atsargi. JAV prezidento administracija vengė atvirai pasakyti savo poziciją dėl Kinijoje kilusių protestų, o tai atspindi „JAV norą stabilizuoti gyvybiškai svarbius, bet vis priešiškesnius santykius su Kinija“[x]. Per patį protestų šalyje įkarštį Pekine vyko Europos Vadovų Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio (Charles Michel) vizitas. Susitikime su Si Dzinpingu jis akcentavo žmonių teisę į taikius susibūrimus ir pabrėžė, kad „teisė į taikius susirinkimus yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir nacionalinėse institucijose[xi]“.

Kinijos nulinės COVID politikos transformacija

Protestai neabejotinai turėjo įtakos greitesniam ir drąsesniam COVID politikos švelninimui, ypač Kinijai tebefiksuojant stabilų naujų susirgimų skaičiaus augimą. Lapkričio 30 d. Kinijos vicepremjerės Sun Chunlan, kuri atsakinga už pandemijos valdymą šalyje, kalba parodė, kad centrinės valdžios požiūris į COVID valdymą reikšmingai keičiasi. Vicepremjerės tonas buvo daug švelnesnis ir kontrastavo su ankstesniais valdžios akcentais dėl viruso pavojingumo ir būtinybės jį visiškai išnaikinti. Vicepremjerė teigė, kad „šalis susiduria su nauja situacija ir naujomis epidemijos prevencijos ir kontrolės užduotimis, nes omikron atmainos patogeniškumas silpnėja, pasiektas aukštas vakcinacijos lygis ir sukaupta didelė viruso valdymo patirtis“[xii].

Didžiausias lūžis įvyko gruodžio 7 d., kai centrinė valdžia nurodė panaikinanti iki šiol griežčiausius draudimus[xiii] ir paskelbė naujas 10 punktų gaires dėl koronaviruso valdymo atnaujinimo[xiv]:

  1. Preciziškai apibrėžiamos aukštos rizikos teritorijos ribos (dėl patvirtintų susirgimų nebus uždaromos ištisos gatvės ir rajonai)
  2. COVID testavimo taisyklių pakeitimai (iš esmės keičiama testavimo tvarka ir apimtis)
  3. Izoliacijos būdo pakeitimas (lengva forma sergantys žmonės gali karantinuotis savo namuose, trukmė – 5 dienos)
  4. Didelės rizikos zonų „greitas uždarymas, greitas atidarymas“ (jei rizikos zonoje per 5 dienas nėra fiksuojamas atvejų skaičiaus augimas, karantinas atšaukiamas)
  5. Bazinių vaistų pasiūlos visuomenei užtikrinimas
  6. Senjorų vakcinacijos tempo spartinimas
  7. Griežtesnis požiūris į rizikos grupės asmenų sveikatos, imuniteto stiprinimą ir vakcinaciją
  8. Normalaus visuomenės judėjimo ir pagrindinių sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas (mažos rizikos zonose draudžiama riboti žmonių judėjimą, stabdyti darbą, gamybos procesus ir pan.)
  9. Draudimas bet kokiais būdais blokuoti avarinius išėjimus, daugiabučio, komunos išėjimus, reikalavimas užtikrinti greitą gydytojų ir gelbėtojų patekimą į nelaimės vietą
  10. Pandemijos valdymo švietimo įstaigose švelninimas (fizinės pamokos mažos rizikos mokyklose)

Dziango Dzemino mirtis

Lapkričio 30 d. pranešta, kad Šanchajuje mirė buvęs Kinijos vadovas, 96 m. Dziangas Dzeminas (Jiang Zemin). Tai – ryškiausia trečiosios KKP lyderių kartos asmenybė, po 1989 m. Tiananmenio protestų išvedusi partiją iš didžiausios politinės krizės. Šio lyderio vertinimai – nevienareikšmiški: jo valdymo era dažnai siejama su korupcijos klestėjimo piku ir itin padidėjusia ekonomine atskirtimi. Kita vertus, Dziangas partijoje įtvirtino stabilumą, kolektyvinę lyderystę ir po dviejų kadencijų savanoriškai pasitraukė. Pastaruoju metu Kinijoje vis labiau juntama nostalgija Dziango erai.

Dziango mirtis sutapo su Kinijoje nuvilnijusia protestų banga. Paralelių su 1989 m. Tiananmenio protestais išties daug: 1989-aisiais pagrindinis protestų veiksnys buvo ankstesnio lyderio Hu Jaobango (Hu Yaobang) mirtis, o prasidėjus neramumams 2022 m., potencialiai destabilizuojančiu veiksniu, galinčiu suintensyvinti protestus, buvo laikoma Dziango mirtis[xv]. Visgi taip nenutiko, nors Kinijos visuomenė išradingai dalijosi Dziango citatomis ir kitais prisiminimais iš jo eros, taip reikšdama nepasitenkinimą Si Dzinpingu ir partijos valdžia.

UŽSIENIO POLITIKA

Vokietijos kanclerio O. Šolco vizitas

Praėjus vos dviem savaitėms po KKP kongreso, lapkričio 4 d. su oficialiu vizitu Kinijoje lankėsi Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz). Jis yra pirmasis G7 šalių grupės lyderis, atvykęs į Kiniją per pastaruosius trejus metus.

Šolco vizitas buvo itin plačiai aptarinėjamas Kinijos žiniasklaidoje, akcentuojant Kinijos ir Vokietijos dvišalių santykių svarbą ir įtaką Kinijos ir ES santykiams. Pagrindinė žinutė – aukšto lygio susitikimai tarp Kinijos ir Vokietijos, taip pat Kinijos ir ES normalizuojasi. „Global Times“ vedamajame pažymima, kad „Šolco vizitas turi daugiau nei simbolinę svarbą“[xvi]. Jame taip pat teigiama, kad šis vizitas sulaukė ir neigiamų reakcijų: „tie, kurie kelia skandalą ir didina spaudimą Šolcui, žaidžia su ideologija kaip profesija: tai senasis Europos elitas, pakvaišęs nuo savęs aukštinimo, ir geopolitiniai manipuliatoriai Vašingtone“.

Prieš išvykdamas Šolcas stengėsi pateisinti savo vizitą į Kiniją, publikuodamas asmeninį straipsnį portale „Politico“[xvii]. Vis dėlto kancleris susilaukė aštrios kritikos ne tik iš savo valdžios[xviii], bet ir iš užsienio. O CSIS tyrėja Lily McElwee Šolco vizite įžvelgia ir naudą JAV interesams. Pasak McElwee[xix], visų pirma vizitas pasitarnavo diskusijai apie karą Ukrainoje. Abiejų lyderių pareiškimas dėl karo buvo gana reikšmingas. Si patikino, kad Kinija prisijungia prie tarptautinės bendruomenės pastangų užkirsti kelią branduolinių ginklų panaudojimui, o Šolcas išreiškė poziciją dėl Taivano klausimo. Taip Kinijai parodyta, kad JAV nėra vienintelė valstybė, teikianti didelį dėmesį Taivano sąsiaurio stabilumui ir saugumui, o svarbiausia – priminta apie galimas tarptautines pasekmes.

Nors Kinijos spauda akcentavo Šolco vizito svarbą Kinijos ir ES santykių kontekste, prošvaisčių kol kas nematyti. Lapkričio 23 d. ES ambasadoriai patvirtino sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų keturiems Kinijos politikams ir vienai Kinijos organizacijai pratęsimą. Praeitais metais ES įvestas sankcijas Kinija iki šiol laiko pagrindiniu investicinės sutarties su ES priėmimo trukdžiu.

Si Dzinpingo aktyviosios diplomatijos sugrįžimas

Po KKP kongreso itin suaktyvėjo Si Dzinpingo diplomatinė veikla. Beveik visą laiką nuo pandemijos pradžios Si praleido šalyje, o jo diplomatinė veikla apsiribojo nedažnais virtualiais susitikimais su užsienio šalių lyderiais. Per trejus metus iki KKP kongreso fiziniai susitikimai su užsienio šalių vadovais vyko tik žiemos olimpinių žaidynių metu (vasario 4–20 d.), be to, Pekine buvo priimtas Indonezijos prezidentas (liepos 26 d.), o į pirmąjį užsienio vizitą Si išsirengė į Kazachstaną ir Tadžikistaną (rugsėjo 14–16 d.). Po partijos kongreso Si Dzinpingas su oficialiu vizitu apsilankė Indonezijoje, Tailande ir Saudo Arabijoje. Nuo spalio 31 iki gruodžio 10 d. Si susitiko su 52 valstybių vadovais.

Šaltinis: Kinijos užsienio reikalų ministerija

Reikšmingas Si Dzinpingo diplomatinės veiklos suintensyvėjimas rodo, jog sklandžiai praėjęs KKP kongresas ir Si įsitvirtinimas valdžioje leidžia dalį dėmesio, kuris iki tol buvo skiriamas vien šalies vidaus politikai, nukreipti ir į užsienio politiką.

Skandalas Kinijos konsulate Mančesteryje

Spalio 16-ąją, KKP nacionalinio kongreso pradžios dieną, į Honkongo aktyvistų surengtą demonstraciją dėl demokratijos, vykusią prie Kinijos konsulato Mančesteryje (Jungtinė Karalystė), įsivėlė diplomatinės atstovybės darbuotojai. Į protestą atstovybė sureagavo itin audringai: dėvėdami apsauginę aprangą, darbuotojai su generaliniu konsulu Džengu Sijuaniu (Zheng Xiyuan) priešakyje pabandė pašalinti protesto plakatus. Vienas iš protestuotojų staiga buvo įtemptas į konsulato teritoriją ir užpultas, tačiau protestuotojams pavyko jį ištraukti. Pasak „The Times“, incidente dalyvavo ne tik generalinis konsulas Džengas Sijuanis, bet ir konsulas Gao Liandzia (Gao Lianjia), kancleris Čen Vei (Chen Wei) ir konsulo pavaduotojas Fan Ingdzie (Fan Yingjie). Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas aiškino, kad dalis protestuotojų nelegaliai pateko į konsulato teritoriją, užpuolė darbuotojus ir pasikėsino į Kinijos diplomatinės atstovybės saugumą[xx]. Džengas vėliau viešai prisipažino dalyvavęs incidente, bet teisinosi: „Jis pažemino mano šalį, mano lyderį. Manau, kad tai mano pareiga. Taip, manau, kad bet kuris diplomatas tai padarytų, jei susidurtų su tokiu elgesiu.“[xxi] Mančesterio policija pažymi, kad, tyrimas yra „jautrus, bet, svarbiausia, objektyvus ir truks tiek, kiek reikės norint pasikalbėti su visais susijusiais asmenimis ir gauti kuo daugiau atsakymų“[xxii].

PIETRYČIŲ AZIJOS APŽVALGA

ASEAN+3 viršūnių susitikimas

Lapkričio 12 d. Kambodžoje vyko 25-asis ASEAN+3 (ASEAN šalys ir Kinija, Japonija, Pietų Korėja) viršūnių susitikimas[xxiii]. Jame daug kalbėta apie Mianmaro politinę krizę (Mianmaras laikinai nėra kviečiamas į aukšto lygio ASEAN susitikimus) ir intensyvėjančias JAV ir Kinijos varžybas regione. Būtent pastaroji tema sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau regiono šalių reakcija yra itin atsargi. Prieš susitikimą Kambodžos valstybės sekretorius Kungas Phoakas (Kung Phoak) pareiškė, kad „JAV ir Kinijos santykiai yra itin svarbūs ne tik pačioms šalims, bet ir šio regiono vystymuisi“, ir pabrėžė, kad „šių varžybų fone ASEAN išlieka neutrali ir nenori rinktis pusių; ASEAN nori glaudžiai bendradarbiauti su abiem šalimis“[xxiv].

Besikeičiantis ASEAN šalių požiūris į santykių su Rusija ateities perspektyvas neliko nepastebėtas Ukrainos. Lapkričio 10 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasirašė prisijungimo prie Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties Pietryčių Azijoje sutartį. Ceremonijos Pnompenyje metu D. Kuleba akcentavo: „ASEAN – vienas iš sparčiausiai augančių regionų pasaulyje. Jame yra puikių prekybos galimybių, o ASEAN šalių politinė parama svarbi atremiant Rusijos agresiją. Prisijungimas prie šios svarbios asociacijos steigimo sutarties duos Ukrainos valstybei, verslui ir piliečiams konkrečios naudos“[xxv]. Nors Ukrainai nepavyko sulaukti griežtesnio ASEAN šalių atsako į Rusijos agresiją Ukrainoje, šis žingsnis – itin svarbus jai stiprinant savo pozicijas Pietryčių Azijoje, regione, kurio 4 šalys susilaikė nuo Rusijos pasmerkimo Jungtinėse Tautose.

Vis dėlto, nepaisant glaudesnio bendradarbiavimo ir naujų mechanizmų tarp ASEAN šalių įgyvendinimo, vidiniai prieštaravimai ir Mianmaro politinė krizė dar kartą parodė, kad šiam Pietryčių Azijos šalių blokui trūksta efektyvumo ir vienybės. Tarptautinės bendruomenės kritika dėl ASEAN neveiklumo Mianmaro krizės kontekste buvo iš dalies paminėta 2021 m. balandžio mėn. viršūnių susitikimo metu priimtame penkių punktų konsensuse (Five-Point Consensus). Vis dėlto jokių pokyčių po šio pirminio veiksmų plano priėmimo neįvyko. Kaip teigia „Human Rights Watch“ Azijos regiono direktoriaus pavaduotojas Philas Robertsonas, „ASEAN nepasitenkinimas Mianmaro kariuomene tampa vis ryškesnis, bet [narėms] vis dar nepavyksta sutarti imtis griežtesnių veiksmų ir daryti didesnį spaudimą chuntai“[xxvi].

APEC ekonomikų lyderių susitikimas Bankoke

Azijos ir Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo formatas (APEC) apima 21 ekonomiką. Vienas iš APEC narystės kriterijų yra buvimas nepriklausomu ekonominiu vienetu, nebūtinai suverenia valstybe (į APEC veiklą yra įsitraukę Taivanas ir Honkongas), o viena pagrindinių veiklos sričių – bendradarbiavimo stiprinimas išskirtinai ekonominėje srityje. Lapkričio 18–19 d. Bankoke buvo surengtas APEC ekonomikų viršūnių susitikimas, jame dalyvavo ir Si Dzinpingas. Nedalyvaujant JAV ir Rusijos vadovams, Kinijos prezidentas buvo dėmesio centre ir turėjo galimybę pristatyti Globalaus saugumo iniciatyvą. Tai buvo pirmas fizinis APEC lyderių susitikimas po 4 metų pertraukos.

Susitikimo metu patvirtintoje 2022 m. Lyderių deklaracijoje[xxvii] tradiciškai daug dėmesio skirta stabilumo ir taikos regione svarbai ir ekonominio bendradarbiavimo įvairiose srityse stiprinimui. Įdomu tai, kad bendroje deklaracijoje APEC lyderiai taip pat išreiškė poziciją dėl karo Ukrainoje ir jo neigiamo poveikio pasaulio ekonomikai. Nors pareiškimo tonas griežtas, nesunku pastebėti vidinį susiskaldymą. Dokumente teigiama, kad APEC „pakartojo savo pozicijas, išreikštas per balsavimus JT Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje“, akcentuojama, jog „dauguma narių griežtai smerkia karą Ukrainoje“, bet pažymima, kad per diskusijas „taip pat buvo kitokių požiūrių ir situacijos bei sankcijų vertinimų“.

ES ir ASEAN memorialinis viršūnių susitikimas

Vakarų šalių dėmesys Pietryčių Azijai pastebimai auga. Gruodžio 14 d. vyko pirmasis ES ir ASEAN šalių susitikimas, žymintis 45 metų diplomatinių santykių sukaktį. Jam pirmininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis ir 2022 m. ASEAN pirmininkas Kambodžos premjeras Hunas Senas (Hun Sen). Kaip teigiama oficialiame EVT pareiškime[xxviii], šio susitikimo tikslas – „patvirtinti ES ir ASEAN strateginės partnerystės įsipareigojimą“ ir pademonstruoti „abipusį įsipareigojimą taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“. Viršūnių susitikime taip pat patvirtintas 2023–2027 m. ES ir ASEAN veiksmų planas, kuriame didelis dėmesys skiriamas prekybai, taisyklėmis pagrįstam tvariam ryšiui ir bendradarbiavimui saugumo srityje.

 

Išnašos

[i] Tan, Y., „China protest: Mystery Beijing demonstrator sparks online hunt and tributes“, BBC, 2022. https://www.bbc.com/news/world-asia-china-63252559

[ii] CNN, „Rare protest against China’s Xi Jinping days before Communist Party congress“, 2022. https://edition.cnn.com/2022/10/13/china/china-party-congress-protest-banners-xi-intl-hnk/index.html

[iii] Boruta, R., „20-asis KKP nacionalinis kongresas“, Kinijos apžvalga, 2022. https://www.eesc.lt/wp-content/uploads/2022/11/KKP-nacionalinis-kongresas.pdf

[iv] The High Court of the Hong Kong SAR, „MISCELLANEOUS PROCEEDINGS NO 1402 OF 2022“, 2022. https://legalref.judiciary.hk/lrs/common/ju/ju_frame.jsp?DIS=148082&currpage=T

[v] Court of Final Appeal of the Hong Kong SAR, „MISCELLANEOUS PROCEEDINGS NO. 591 OF 2022 (CIVIL)“, 2022. https://legalref.judiciary.hk/lrs/common/ju/ju_frame.jsp?DIS=149037

[vi] The Government of the Hong Kong SAR, „Statement by Chief Executive on submitting report to CPG on National Security Law and recommendation to request interpretation of National Security Law from NPCSC“, 2022. https://www.info.gov.hk/gia/general/202211/28/P2022112800736.htm

[vii] NPC Observer, „Explainer: Hong Kong Government’s Request for NPCSC Interpretation of National Security Law in Jimmy Lai Case“, 2022. https://npcobserver.com/2022/11/30/explainer-hong-kong-governments-request-for-npcsc-interpretation-of-national-security-law-in-jimmy-lai-case/

[viii] Chau, C., „Media tycoon Jimmy Lai’s trial adjourned to Dec 13, Hong Kong Immigration withholds visa extension for his lawyer“, Hong Kong Free Press, 2022. https://hongkongfp.com/2022/12/01/media-tycoon-jimmy-lais-trial-adjourned-to-dec-13-hong-kong-immigration-withholds-visa-extension-for-his-lawyer/

[ix] National Health Commission of the PRC, „Guanyu jinyibu youhua xinguan feiyan yiqing fang kong cuoshi kexue jingzhun zuo hao fangkong gongzuo de tongzhi“ [Pranešimas dėl tolesnio koronaviruso epidemijos prevencijos ir kontrolės priemonių optimizavimo ir mokslinio bei tikslaus darbo atlikimo], 2022. http://www.nhc.gov.cn/xcs/yqfkdt/202211/f34cf69a5e9f4ed1adec9558f353b7a8.shtml

[x] Toosi, N., Kine, P., „Biden administration reacts with caution to China protests“, Politico, 2022. https://www.politico.com/news/2022/11/28/biden-administration-china-protests-zero-covid-00070924

[xi] Financial Times, „ European Council chief stresses ‘right to peaceful assembly’ in talks with Xi“, 2022. https://www.ft.com/content/e8054971-5060-405b-a6a8-e3ce65420245

[xii] The Central Government of the PRC, „Sun Chunlan qiangiao: Chogfen fahui gefang zhuanjia youshi buduan youhua wanshan fangkong cuoshi“ [Sunas Chunlanas pabrėžia: visiškai išnaudokime visų pusių ekspertų pranašumus ir nuolat optimizuokime ir tobulinkime prevencijos ir kontrolės priemones], 2022. http://www.gov.cn/guowuyuan/2022-11/30/content_5729738.htm

[xiii] The Central Government of the PRC, „Chixu tigao fangkong kexue jingzhun shuiping-guowuyuan lianfang liankong jizhi xinwen fabu hui jiedu xin shitiao kandian“ [Tolesnis tikslaus mokslinio prevencijos ir kontrolės lygio gerinimas – „Naujų dešimties punktų“ aiškinimas Valstybės Tarybos jungtinio gynybos ir jungtinio kontrolės mechanizmo spaudos konferencijoje], 2022. http://www.gov.cn/zhengce/2022-12/08/content_5730631.htm.

[xiv] Yangshi Xinwen, „Sheji hesuan jiance, geli fangshi deng neirong, jinyibu youhua yiqing fangkong xin shitiao laile“ [Nukleorūgščių tyrimai, išskyrimo metodai ir kt., siekiant toliau optimizuoti naujas dešimt epidemijų prevencijos ir kontrolės taisyklių], 2022. https://baijiahao.baidu.com/s?id=1751534069867756074&wfr=spider&for=pc

[xv] Anderlini, J., „Toad King vs. Pooh Bear: Jiang Zemin’s death spells trouble for Chinese ruler Xi Jinping“, Politico, 2022. https://www.politico.eu/article/jiang-zemin-obituary-toad-king-pooh-bear-xi-jinping-china-president-death-spells-trouble/

[xvi] Global Times, „Scholz’s China visit has more than symbolic significance: Global Times editorial“, 2022. https://www.globaltimes.cn/page/202211/1278764.shtml

[xvii] https://www.politico.eu/article/olaf-scholz-we-dont-want-to-decouple-from-china-but-cant-be-overreliant/

[xviii] https://www.politico.eu/article/germanys-baerbock-warns-scholz-ahead-of-his-china-trip/

[xix] McElwee, L., „How Scholz’s Unpopular Trip to Beijing Actually Served U.S. Interests“, CSIS, 2022. https://www.csis.org/analysis/how-scholzs-unpopular-trip-beijing-actually-served-us-interests

[xx] Global Times, „China lodges representations to UK over illegal entry to Chinese Consulate-General in Manchester“, 2022. https://www.globaltimes.cn/page/202210/1277465.shtml

[xxi] Radio Free Asia, „Chinese consul general in Manchester admits to pulling Hong Kong protester’s hair“, 2022. https://www.rfa.org/english/news/china/china-manchester-10202022160756.html

[xxii] BBC News, „China’s Manchester consulate clash investigation ongoing“, 2022. https://www.bbc.com/news/uk-england-manchester-63705460

[xxiii] ASEAN, „Chairman’s Statement of the 25th ASEAN Plus Three Summit“, 2022. https://asean.org/wp-content/uploads/2022/11/FINAL-CS-of-the-25th-APT-Summit-as-of-15-Nov-22.pdf

[xxiv] Chiang, S., „Southeast Asia leaders kick off ASEAN summit in Cambodia“, CNBC, 2022. https://www.cnbc.com/2022/11/11/southeast-asia-leaders-kick-off-asean-summit-in-cambodia.html

[xxv] Ukrinform, „Ukraine joins Treaty of Amity and Cooperation in Southeast Asia“, 2022. https://www.ukrinform.net/rubric-polytics/3611422-ukraine-joins-treaty-of-amity-and-cooperation-in-southeast-asia.html

[xxvi] Chiang, S., 2022.

[xxvii] APEC, „2022 Leaders’ Declaration“, 2022. https://www.apec.org/meeting-papers/leaders-declarations/2022/2022-leaders-declaration

[xxviii] https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/international-summit/2022/12/14/

Raigirdas Boruta – RESC Kinijos tyrimų programos asocijuotasis ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas. Lankašyro centriniame universitete (Jungtinė Karalystė) įgijo Azijos ir Ramiojo vandenyno studijų bakalauro laipsnį (Kinijos studijų kryptis). 2020 m. Sičuano universitete (Kinija) baigė tarptautinių santykių magistro programą.