Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų. Mūsų patyrusių ekspertų komanda užtikrina, kad gautumėte aktualiausią informaciją ir žinotumėte, kas vyksta.
Balandžio 20 d. Ukrainoje lankėsi NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. Tai – pirmasis jo vizitas nuo karo pradžios. Vizito metu Aljanso vadovas pareiškė, kad „teisėta Ukrainos vieta – NATO”, tačiau susilaikė nuo bet kokių konkrečių pažadų dėl jos narystės artimiausioje perspektyvoje.
Vis dėlto, akivaizdu, jog Ukrainai ši narystė, kaip ir narystė ES, yra vienas iš politinės darbotvarkės prioritetų, ties kuriuo yra kryptingai dirbama. Visuomenė absoliučia dauguma (80-90 proc.) palaiko Ukrainos narystę NATO, politiškai ne kartą buvo deklaruota intencija tapti Aljanso dalimi ir padėti užtikrinti Europos saugumą ir, be kita ko, Ukraina įrodo, kad prieš agresorių yra pajėgi gintis pati, o tai – vienas iš pamatinių NATO principų.
„Tai savaime nėra receptas visoms kliūtims įveikti. Kelias į NATO bus duobėtas, prireiks laiko ir kantrybės. Bet Baltijos šalių pavyzdys įrodo, kad svarbiausia – nepaisant skepticizmo ir abejonių – būti maksimaliai pasirengusiems (t.y. atlikusiems visus reikalingus namų darbus). O tuomet pasinaudoti proga, kai atsivers galimybių langas”, – teigė RESC direktorius L. Kojala.
Rusija Šiaurės jūroje renka žvalgybinę informaciją, kuri didesnio konflikto su Vakarais atveju galėtų padėti šaliai rengti atakas prieš energetikos ir ryšių infrastruktūrą. Taip teigiama šią savaitę paskelbtame bendrame Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos visuomeninių transliuotojų atliktame tyrime.
Pasak tyrimą atlikusių žurnalistų, Rusija šnipinėja kritinės infrastruktūros objektus – vėjo jėgaines, elektros, komunikacijos kabelius, dujotiekius – Šiaurės jūroje, pasitelkdama ne tik karinius, bet ir mokslinių tyrimų laivus. Šis tyrimas paskatino kalbas apie galimas Rusijos intencijas ateityje vykdyti sabotažą konflikto su Vakarais atveju, tačiau už šnipinėjimą Rusija nebūtinai sulauks atsakomybės.
„Nėra labai lengva įrodyti, kad jie padarė kažkokį nusikaltimą. Net tais atvejais, kada yra nustatoma, kad pažeidžiami komunikacijos kabeliai arba sutrikdoma kita infrastruktūra, tik po kurio laiko, ir, dažniausiai, tokie tyrimai užtrunka tikrai ilgą laiką, galima surinkti įrodymų, kurie nuvestų iki žvalgybinių-karinių struktūrų. Norvegijoje prieš pora metų įvykęs rimtas kabelio gedimas buvo susietas su potencialiai rusų laivais tik per metus, ir tai, tų įrodymų neužteko, kad būtų galima pradėti konkretų kriminalinį tyrimą. Visa tai leidžia rusams elgtis pakankamai laisvai, nes, kaip matėme, net ir tokio masto incidentas kaip Nord Stream susprogdinimas iki šiol nėra iki galo atskleistas ir nėra paaiškinta, kaip tai buvo atlikta“, – kalbėjo RESC vyr. tyrimų vadovas T. Janeliūnas.
NATO viešasis forumas, vyksiantis Viršūnių susitikimo metu – išskirtinė galimybė iš arti pamatyti vieną svarbiausių globalaus saugumo konferencijų. Kviečiame tapti istorinio įvykio dalimi ir prisidėti prie sėkmingo šio renginio įgyvendinimo – daugiau informacijos ir registracija NATO viešojo forumo savanorio registracijos formoje.
RESC balandžio 17-18 dienomis jau ketvirtą kartą organizavo Vilniaus jaunųjų lyderių susitikimą, kurio metu jaunieji ekspertai iš Rytų partnerystės šalių susirinko į dviejų dienų intensyvius seminarus ir praktinius užsiėmimus, skirtus profesiniams įgūdžiams tobulinti, keistis patirtimi ir praktika, užmegzti kontaktus bei plėtoti ryšius tolesnei profesinei karjerai. Šiemet daugiausiai dėmesio buvo skirta iššūkiams, su kuriais susiduria mūsų informacinė erdvė, susijusiais su propaganda ir dezinformacija karo Ukrainoje kontekste.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
