Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Biuletenis Geg 30, 2023

Baltarusijos tendencijos 2023-9. Branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje

Nuotraukos šaltinis: Sputnik/Vladimir Astapkovich/Kremlin via REUTERS

ATOMINIS GINKLAS. Gegužės 25 d. A. Lukašenka paskelbė apie Rusijos branduolinių ginklų perdavimo Baltarusijai pradžią. Anksčiau tą pačią dieną Baltarusijos ir Rusijos gynybos ministrai pasirašė dokumentus, nustatančius Rusijos branduolinių ginklų laikymo Baltarusijoje tvarką. Nepaisant ankstesnių A. Lukašenkos pareiškimų, kad šiuos ginklus valdys Minskas, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad dislokuodama Baltarusijoje branduolinius ginklus, Rusija neperduoda jų Minskui, ir išlaiko jų kontrolę bei sprendimo dėl panaudojimo galią. Kovo mėnesį V. Putinas teigė, kad specialiosios saugyklos branduoliniam ginklui statyba bus baigta iki šių metų liepos 1 d.

LUKAŠENKOS UŽSIENIO VIZITAI. Gegužės 24 d. A. Lukašenka atvyko į Maskvą, kur sudalyvavo II-jo Eurazijos ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje bei susitiko su V. Putinu. Susitikimo metu buvo aptarinėjami valstybių-narių ekonominės ir politinės integracijos klausimai. Tikėtina, kad susitikimo su V. Putinu metu buvo aptarinėjamas ir branduolinio ginklo dislokavimo tema, kadangi dar iki oficialaus A. Lukašenkos patvirtinimo kitą dieną, per plenarinę sesiją apie tai užsiminė Kazachstano prezidentas Kasymas Žomart-Tokajevas.

Gegužės 30 d. planuojamas Baltarusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Alejniko vizitas į Pakistaną, po kurio turėtų sekti ir paties A. Lukašenkos vizitas į Pakistaną.

POLITINIŲ KALINIŲ PADĖTIS. Gegužės 21 d. žmogaus teisių gynimo centras „Viasna“ paskelbė statistinę ataskaitąapie politinius kalinius Baltarusijoje po 2020 m. rinkimų. Remiantis ja, per pastaruosius trejus metus Baltarusijoje politiniais kaliniais buvo pripažintas 2291 asmuo, o 1525 iš jų tebėra kalėjime iki šiol. Iš viso per šį laikotarpį baudžiamojo persekiojimo dėl politinių priežasčių sulaukė mažiausiai 4300 piliečių, nors tikėtina, kad tikras skaičius yra didesnis. Pažymėtina, kad dar praėjusių metų rugpjūtį pats Baltarusijos tyrimų komitetas skelbė, jog nuo 2020 m. rinkimų pradėjo 11000 baudžiamųjų bylų dėl „ekstremistinės pakraipos nusikaltimų“.

Praėjusią savaitę taip pat tapo žinoma, kad po naujai įvestų pakeitimų, skirtų įstatymui dėl teisės išvykti iš šalies apribojimo, bausmę atlikusiems ir į laisvę išėjusiems politiniams kaliniams imtos masiškai riboti išvykimo už Baltarusijos ribų teisės.

Gegužės 22 d. taip pat tapo žinoma, kad A. Lukašenka visgi suteikė malonę R. Protasevičiui, dviem savaitėmis anksčiau nuteistam 8 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau jau daugiau nei mėnesį nėra žinoma apie buvusio kandidato į prezidentus V. Babarykos, balandžio 25 d. po patirto sumušimo hospitalizuoto iš kolonijos, buvimo vietą ir būklę. Gegužės 17 d. taip pat buvo areštuoti keli Novopolocko centrinės klinikos gydytojai, suimti po to, kai buvo paviešinta, kad būtent į šią kliniką atvežtas V. Babaryka.

LENKIJOS SANKCIJOS. Gegužės 26 d. Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis pareiškė, kad Lenkija pritaikys asmenines sankcijas keliems šimtams Baltarusijos valdžios institucijų atstovų. Tą pačią dieną Lenkija taip pat sustabdė Baltarusijoje ir Rusijoje registruotų sunkvežimių judėjimą per Lenkijos ir Baltarusijos sieną. Priežastimi tapo tai, kad Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė tenkinti Lenkijos televizijos kanalo „Polonia“ žurnalisto ir Baltarusijos lenkų sąjungos aktyvisto Andrzejaus Poczobuto, nuteisto aštuonerius metus kalėti, apeliacinį skundą.

APKLAUSA APIE POŽIŪRĮ Į KARĄ. Gegužės 16 d. Chatham House išleido Baltarusijos miestų gyventojų apklausos apie požiūrį į vidaus ir užsienio politiką, atliktos 2023 m. kovą, rezultatus. Remiantis jais, po daugiau nei vienerių metų karo, dauguma Baltarusijos miestų gyventojų nepakeitė savo pozicijos dėl Rusijos kariuomenės veiksmų. Beveik pusė respondentų reiškia jiems nepritarimą, o dar ketvirtadaliui sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą apie savo požiūrį į karinius veiksmus. Idėja, kad Baltarusija pati turėtų dalyvauti kariniuose veiksmuose taip pat išlieka menkai palaikoma – tam pritaria mažiau nei 10% respondentų.

Rusijos branduolinių ginklų dislokavimui pritaria 25% Baltarusijos miestų gyventojų. Taip pat ketvirtadalis Baltarusijos miestų gyventojų pritaria teiginiui, kad „šaliai reikia tvirtos vadovo rankos, kuris turėtų vienašališkai priimti svarbius valstybės sprendimus“.

Į galutinius tyrimo rezultatus nepateko dalis respondentams užduotų atvirų klausimų apie tai, kaip jie supranta Rusijos tikslus kare prieš Ukrainą. Šių atsakymų analizė buvo paskelbta atskirai. Remiantis ja, pagal populiarumą sugrupavus atsakymus į blokus, kiek virš 17% baltarusių mano, kad Rusijos karo tikslas yra imperialistinis Ukrainos žemių užgrobimas; 13% laiko, kad savo veiksmais Rusija gina Donbaso arba visos Ukrainos gyventojus; 12%  mano, kad Rusija siekia neleisti Ukrainai įstoti į NATO; 11% respondentų mano, kad Rusija pati ginasi nuo Vakarų; o dar po 8% respondentų atitinkamai mano, kad Rusija arba kovoja su fašizmu, arba vykdo ukrainiečių genocidą. Kitokie atsakymai buvo mažiau populiarūs, o 25% respondentų nesugebėjo aiškiai suformuluoti ko, jų nuomone, Rusija siekia kare.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistras, prie RESC komandos prisijungė 2022 m. Antonas prisideda prie analitinio ir informacijos turinio kūrimo, koncentruojasi į Rusijos, Baltarusijos, Rytų partnerystės šalių tematiką.