Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas šią savaitę lankėsi Kinijoje ir susitiko su jos lyderiu Xi Jinpingu. Šis vizitas įtemptų JAV-Kinijos santykių fone matomas kaip pozityvesnis ženklas – nors jokių proveržių nesitikima, svarbu, jog susitikimai apskritai vyksta, o netolimoje ateityje galbūt galima tikėtis pačio JAV prezidento J. Bideno susitikimo su XI Jinpingu. Kinija taip pat pakartojo pažadą nesiųsti Rusijai ginklų. „JAV ne kartą Pekinui pareiškė, jog toks žingsnis būtų raudonos linijos peržengimas, ir jis galėtų iššaukti įvairaus pobūdžio sankcijas, kurių Kinija nenori. Jos ekonomika pastaruoju metu auga gerokai lėčiau, negu Kinija tikėtųsi, o Vakarų šalys – JAV ir Europos Sąjunga – yra neabejotinai svarbiausi Kinijos prekybos partneriai. Nuolatinis pakartojimas, kad Kinija to neketina daryti, bent iš JAV pusės, yra svarbūs, bet tuo pačiu suprantame, kad Kinijos parama Rusijai yra, tik kitomis formomis – pavyzdžiui, dvigubos paskirties prekės arba įsigijimai iš Rusijos tų prekių, kurių ji negali eksportuoti į kitas šalis“, – kalbėjo RESC direktorius L. Kojala.
Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Baltarusijoje bus dislokuoti taktiniai branduoliniai ginklai – tai, pasak RESC asocijuoto eksperto M. Miltos, yra tik viešųjų ryšių strategija Vakarams gąsdinti. Tai, be kita ko, rodo tik didėjančią A. Lukašenkos priklausomybę nuo Kremliaus, nes būtent V. Putinas, bet ne pats A. Lukašenka, paskelbė apie dislokavimo planus. Įdomu ir tai, jog pats autoritarinis Baltarusijos lyderis iki šiol laikėsi antibranduolinės ideologijos, kuri buvo jo režimo pagrindas. „Jeigu bandytume dekonstruoti Lukašenkos ideologiją, tai, kad Baltarusija yra ne branduolinė šalis, buvo įkomponuota į visas mokymo programas aukštosiose mokyklose. Taigi labai įdomu, kad po šitų veiksmų Lukašenka atsisakė tokio pagrindinio savo ideologijos principo, kuris lydėjo jį pastaruosius tris dešimtmečius“, – kalbėjo M. Milta.
Lenkijoje svarstoma surengti referendumą dėl pabėgėlių, bandančių patekti į Europą per Italiją ir Graikiją, priėmimo. Nors Lenkija (kartu su Vengrija) tam ES lygiu priešinasi ir teigia migrantų nepriimsiančios, dėl to jiems gresia tūkstantinės baudos – paskutiniame Ministrų tarybos susitikime buvo nuspręsta, jog šalis arba priima pabėgėlius, arba į Briuselio valdomą fondą sumoka 20 tūkst. už vieną nepriimtą asmenį. Lenkijos lyderiai atkreipia dėmesį į tai, jog šalis yra priėmusi daugiau nei 2 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos. „Ukrainos pabėgėliai, parama Ukrainai yra tam tikras tarsi Lenkijos koziris, kuriuo ji gali argumentuoti, kodėl gali nevykdyti tam tikrų įsipareigojimų ES atžvilgiu“, – teigė RESC politikos analitikas A. Roževič. RESC direktorius L. Kojala pridūrė, kad taip Lenkijos valdančioji partija taip mėgina pritraukti savo elektoratą prieš rudenį vyksiančius rinkimus.
Nors Prancūzija ir jos prezidentas E. Macronas dažnai kritikuojams kaip nuolaidžiaujantis Rusijai, pastaruoju metu jo laikysena šiuo klausimu pasikeitė – dabar teigiama, kad Ukrainos narystė NATO reikštų ne didesnę konfrontaciją su Rusija, bet tai būtų svertas spausti Kremlių. „Nekalbama apie narystę tebevykstančios agresijos metu; tą prieš kelias dienas konstatavo ir Volodymyras Zelenskis. Tačiau, jei sprendimai būtų atidėti, Kremliui būtų įteiktas svertas tęsti karą iš esmės be pabaigos, nes tai taptų pagrindine ‘veto’ korta NATO“, – rašė RESC direktorius L. Kojala. Pasak jo, aiškių tarpinių sprendimų, kaip iki narystės Aljanse Ukrainai suteikti saugumo garantijas tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu pagrindu, kol kas nėra, tačiau reikalingi tokie sprendimai, kurie užtikrintų nenutrūkstamą ilgalaikę karinę paramą nepaisant resursų stygiaus problemų, su kuriomis susiduria Europa.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
