Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Ukrainos analitikai teigia, jog J. Prigožino žygis į Maskvą galėjo būti sėkmingas, jeigu jį būtų vykdęs vėliau, kuomet Rusijos kariuomenės nepasitenkinimas savo padėtimi būtų labiau išaugęs. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas A. Geraščenko įsitikinęs, jog Prigožinas būtų galėjęs ne tik užimti Kremlių ir Rusijos gynybos ministeriją, bet ir nuversti Putiną. Rusijos analizės ir konfliktologijos instituto Ukrainoje vadovas A. Šulga teigia, jog nors Rusijos visuomenės palaikymas Prigožinui augo, tačiau trūko kritinio elemento – reikšmingos dalies rusų kariuomenės stojimo į „Wagner“ pusę. „Nuskambėjo apie dešimt kariuomenės dalinių pareiškimų, kad jie palaiko Prigožiną; yra net jų sąrašas. Tačiau akivaizdu, kad to buvo negana. <…> Kodėl nebuvo masinio palaikymo? Todėl, kad dar nebuvo pakankamai subrendęs kariuomenės nepasitenkinimas. Jo nemaitino dideli nuostoliai ir didelės nesėkmės. [Kariuomenė] nematė atsakymo – kam viso to reikia“, – įsitikinę RESC partneriai Ukrainoje.
Kinijos oficiali reakcija į praėjusio savaitgalio įvykius, susijusius su „Wagner“ grupuotės vado J. Prigožino maištu, buvo santūri. „Incidentu“ Prigožino bandymą Rusijoje surengti perversmą pavadinusi Kinijos užsienio reikalų ministerija palaikė Rusiją bandant išsaugoti vidinį stabilumą, o kinų žiniasklaida įžvelgė ir Vakarų bandymą destabilizuoti padėtį šalyje. Nors Kinijos prioritetas – stabili ir stipri Rusija, ji pati galėtų išnaudoti šiuos ir kitus potencialius neramumus savo naudai. „Jei reikalai vėl pablogėtų, Kremlius turėtų skubiai perkelti karines pajėgas į Maskvą iš Vidurinės Azijos. Tadžikistane yra dislokuota iki septynių tūkstančių Rusijos karių, o dar apie penkis šimtus tarnauja Kirgizijoje (kai kurie kariai jau perkelti į frontą Ukrainoje). Toks potencialus saugumo vakuumas regione suteiktų Kinijai progą pasiūlyti alternatyvą Rusijos pajėgoms (o, sprendžiant iš neseniai įvykusio Kinijos ir Vidurio Azijos viršūnių susitikimo – jau siūlo) ir suteikti saugumo garantijas Centrinės Azijos vyriausybėms“, – naujausiame biuletenyje svarsto RESC stažuotoja E. Pinelytė.
Anksčiau šį mėnesį Bratislavoje vykusiame GLOBSEC forume Prancūzijos prezidentas E. Macronas pripažino, jog Europa iki šiol per mažai dėmesio skyrė Rytų Europos regionui. Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios reikšmingai padidėjęs dėmesys suteikia galimybę šio regiono valstybėms būti išgirstoms aukščiausio lygio tarptautiniuose formatuose dėl Rusijos grėsmės ir NATO rytų flango stiprinimo. Tačiau, nepaisant to, egzistuoja ir sunkumų. „Požiūris į JAV vaidmenį Europoje ir santykį su Rusija ir toliau išliks vienu esminių Paryžiaus ir rytų Europos skirtumų. Verta atkreipti dėmesį į turbūt vieną kontraversiškiausių Prancūzijos vadovo kalbos dalių, kurioje jis teigia, kad Vakarai ir Rusija taip stipriai apginklavo rytinį flangą, kad turėsime ieškoti kelių atkurti „deeskalacijos sistemą“. Tokie pareiškimai neabejotinai kelia daug klausimų rytų europiečiams, kurie kryptingai siekia didinti NATO sąjungininkių, o neretai ir išskirtinai JAV, karinių pajėgų buvimą regione“, – teigia RESC projektų vadovas J. Kulys.
RESC direktorius L. Kojala – apie „Wagner“ išryškintas Rusijos politinio elito silpnybes ir vidinį pažeidžiamumą: https://www.lrt.lt/naujienos…
Kviečiame skaityti diskusijos su Švedijos parlamento nariais, skirtos aptarti Švedijos narystės NATO įtaką Baltijos jūros regiono saugumui, santrauką: https://www.eesc.lt/ivykis/diskusija-swedish-nato-membership-shifting-security-and-defence-environment-in-the-baltic-sea-region/
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
