Kinija ir toliau siekia politinio „Ukrainos krizės“ sureguliavimo
Po balandžio mėnesį vykusio Si Dzinpingo ir V. Zelenskio telefoninio pokalbio Ukrainoje apsilankė specialusis Kinijos vyriausybės atstovas Eurazijos reikalams Li Hui, su kuriuo susitiko aukšti Ukrainos pareigūnai. Vis dėlto, nuomonės dėl karinio konflikto sprendimo išsiskyrė. „Li Hui pakartojo Kinijos poziciją dėl „Ukrainos krizės“ sprendimo, pažymėdamas bendro sprendimo paieškų poreikį ir žadėdamas „Kinijos dalyvavimą siekiant kuo greičiau nutraukti ugnį“; o Ukrainos užsienio reikalų ministro pareiškime pabrėžiama, kad Kyjivas „nesutiks su jokiais pasiūlymais, kurie apimtų [Ukrainos] teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą“. Taigi Ukraina išties nori palaikyti dialogą su Pekinu dėl taikos, tačiau – tik savo sąlygomis“, – rašo RESC Kinijos tyrimų programos asocijuotas ekspertas R. Boruta ir RESC stažuotoja E. Pinelytė. Apie šias ir kitas Kinijos vidaus bei užsienio politikos naujienas plačiau galite skaityti naujausioje Kinijos apžvalgoje.
T. Erdogano pergalė Turkijos prezidento rinkimuose pokyčių politinėje arenoje neatneš
Turkijos prezidento rinkimus laimėjus ilgamečiui lyderiui R. T. Erdoganui, nesitikima, jog reikšmingai keisis iki šiol vykdyta vidaus ir užsienio politika. Nors Erdogano populiarumas tarp rinkėjų sumenko dėl ekonominių iššūkių, jam aplink save pavyko konsoliduoti nacionalistiškai nusiteikusius rinkėjus ir taip laimėti rinkimus. Kalbant apie užsienio politiką, iki šiol vykdyta kryptis neturėtų keistis. „Ir toliau bus tvirtinama, kad Vakarai silpsta, JAV galia mažėja, o pasaulis juda trajektorija, kurioje dominuos regioninės galios, ateityje spręsiančios svarbiausius tarptautinės politikos klausimus. Būtent tokia galia Turkiją siekia paversti R. T. Erdoganas, bandydamas didinti nepriklausomybę nuo partnerių Vakaruose, dairydamasis į jam giminingus autoritarinius lyderius, o atlikdamas užsienio politikos sprendimus visada siekdamas pragmatinės naudos, kuri padėtų sustiprinti jo paties režimo išlikimą“, – rašo RESC bendradarbis P. Petrošius.
Zaporižios AE atsiėmimas turėtų svarbias implikacijas Ukrainos sėkmei mūšio lauke
Ukrainos karo kontekste vienas didžiausią dėmesį sutelkusių įvykių buvo Zaporižios atominės elektrinės (AE) užėmimas dar praėjusių metų kovą. Šiuo metu Rusija elektrinės teritorijoje yra dislokavusi sunkiąją karinę techniką bei amuniciją ir pačią erdvę naudoja kaip priedangą savo pajėgoms. Stebint pirmuosius Ukrainos kontrpuolimo veiksmus, pasigirdo kalbos ir apie galimybę ukrainiečiams atsiimti Zaporižios AE – tai turėtų nemažą reikšmę Ukrainai ir iš Rusijos atimtų svarbų šantažo įrankį. „Atsiėmus Zaporižios AE, būtų eliminuojamas dėl elektrinės priedangos beveik neliečiamas Rusijos kariuomenės kontingentas. Rusija prarastų galimybę saugiai arti fronto linijos laikyti įvairią sunkiąją techniką ir naudotis Zaporižios AE priedanga savo sausumos pajėgoms. Politiniu atžvilgiu tai būtų rimtas smūgis Kremliaus tikslams ir iki šiol pasiektiems laimėjimams Ukrainoje – tokio svarbaus objekto praradimas sumenkintų okupuotų teritorijų svarbą“, – biuletenyje rašo RESC „Jaunųjų analitikų akademijos“ dalyvis S. Rimutis.
Švedija žengė svarbų žingsnį jos narystės NATO ratifikavimo procese
Švedijos Užsienio reikalų ministras T. Billstromas praėjusią savaitę pareiškė, kad Švedija įvykdė visus įsipareigojimus dėl narystės NATO, kurie buvo numatyti praėjusiais metais su Turkija pasirašytame susitarime. Pareigūnas tikisi, jog per artimiausias savaites Turkija ir Vengrija turėtų pradėti ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. „Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje liko tik vienas mėnuo, bet per tą mėnesį galima daug ką nuveikti. Švedijos priimtas ir nuo šio mėnesio pradžios įsigaliojęs įstatymas, kuris nukreiptas prieš teroristines organizacijas ir įvairius jų veikimo būdus, yra didelis žingsnis į priekį, tikintis, kad to pakaks Turkijai kaip signalo, jog Švedija atsižvelgia į jai taikomą kritiką ir kad tie sprendimai galiausiai sąlygos narystės NATO ratifikavimą. Taip pat JAV į šį procesą yra įsitraukusios kur kas aktyviau – Bideno skambutis Erdoganui praėjusią savaitę ir sakymas „išspręskime Švedijos narystės ratifikavimo klausimą“, yra geriausia to iliustracija“, – komentavo RESC direktorius L. Kojala.
Apie NATO viršūnių susitikimo prioritetus
Birželio 2 dieną Rytų Europos studijų centre viešėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja B. Braže, kuri kartu su ambasadoriumi ypatingiems pavedimams D. Semaška aptarė artėjančio NATO viršūnių susitikimo prioritetus ir ateities saugumo iššūkius. Kviečiame skaityti diskusijos santrauką.