Po pirmojo Turkijos prezidento rinkimų turo pirmauja prezidentas R. T. Erdoganas
Turkijoje praėjusį sekmadienį vykusių parlamento ir prezidento rinkimų rezultatai buvo palankesni prezidentui R. T. Erdoganui – pirmame ture jis surinko 49,52 proc. balsų (jo oponentas K. Kilicdaroglu – 44,88 proc.), o parlamente jo partija užsitikrino daugumą. RESC surengtoje diskusijoje rinkimų rezultatams aptarti nereziduojantis vyresnysis analitikas Atlantic Council Europos centre D. Bechevas kalbėjo, kad beveik nėra abejonių, kad Erdoganas toliau liks valdyti šalį, nebent opozicijai pavyks pritraukti papildomų balsų. Taip pat ekspertas teigė, jog jei Turkijos prezidento rinkimus laimės Erdoganas, didelių pokyčių šalies užsienio politikos srityje nenusimato.
„Panašu, kad tiek Maskva, tiek Kyjivas turi nemažai priežasčių džiaugtis Erdogano pergale. Asmeninius santykius su Erdoganu yra užmezgęs tiek Putinas, tiek Zelenskis. Turkija neprisijungs prie sankcijų prieš Rusiją, tačiau ir toliau tieks ginklus Ukrainai. Taip pat, tikėtina, kad iki NATO viršūnių susitikimo Turkija gali ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO protokolus“ – pabrėžė D. Bechevas.
Antrasis Turkijos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 28 dieną.
Spekuliacijos apie pablogėjusią Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos sveikatą nebūtinai suponuoja šalies demokratizacijos galimybę
Baltarusijos autoritarinio lyderio A. Lukašenkos sveikata, kaip skelbia kai kurie šaltiniai, yra sušlubavusi. Tokius įtarimus dar labiau pakurstė, nors ir konkrečiai neapibrėžtas, pačios Baltarusijos žiniasklaidos portalų patvirtinimas, kad Lukašenka gegužės 13-ąją buvo išvežtas į ligoninę. Tačiau ar Lukašenkos sušlubavusi sveikata ar net mirtis galėtų būti pakankama sąlyga Baltarusijos opozicijai demokratizuoti šalį, abejojama.
„Baltarusijos opozicijos situacija yra gana sudėtinga dėl kelių priežasčių. Didžioji dalis opozicijos yra emigravusi, pabėgusi iš savo šalies, reziduoja Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, ir fiziškai nebūnant šalyje yra daug sunkiau organizuoti pokytį. Kitas dalykas – grįžti į Baltarusiją opozicijai yra sudėtinga, nes nemažai jų yra nuteistų už akių, taip pat jiems kartais gresia netgi mirties bausmė. Nereikia pamiršti Rusijos faktoriaus, nes Baltarusija šiuo metu yra visokeriopai priklausoma nuo Rusijos tiek ekonomiškai, tiek politiškai, pačioje Baltarusijoje yra ir Rusijos kariuomenė. Tad Rusija taip pat turėtų didelę įtaką šioje šalyje“, – komentavo RESC vyr. operacijų vadovas A. Prochorenko.
Rusijos patirti nuostoliai Ukrainoje nemažina jos grėsmės ilguoju laikotarpiu
Rusija, nors ir yra patyrusi milžiniškus nuostolius per 15 agresijos prieš Ukrainą mėnesių, vis dar kelia didžiulę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Vakarams. Atsižvelgiant į palyginus gana menkus Rusijos laivyno ir oro pajėgų nuostolius, jos karinis potencialas išlieka pakankamai didelis. Dėl to liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje sąjungininkai turės priimti sprendimus, kurie stiprins ne tik Ukrainos, bet ir pačios NATO gynybą.
„Pirma, svarbu tęsti karinę paramą Ukrainai, kuri it skydas saugo NATO rytinį sparną. Antra, iš esmės perkuriami NATO regioniniai gynybos planai. Jie numatys konkrečias sąjungininkų pajėgas konkrečioms užduotims atlikti, įskaitant visą logistinę grandinę. Kitaip tariant, Aljansas grįžta į šaltojo karo laikų parengties lygį, kuomet grėsmė iš rytų buvo vertinama be jokių iliuzijų. Galiausiai NATO turės rasti būdą užtikrinti, kad valstybės rytiniame sparne turi deramą sąjungininkų pajėgų ir gynybos sistemų skaičių, siunčiantį aiškų signalą bet kokiam potencialiam agresoriui“, – teigė RESC direktorius L. Kojala.
Apie karo Ukrainoje scenarijus
Apie ilgalaiko planavimo būtinybę remiant Ukrainą, ryžtingus NATO sprendimus dėl jos priėmimo į NATO bei lūkesčių valdymą dėl ukrainiečių rengiamo kontrpuolimo šią savaitę RESC diskusijoje „Rusijos ir Ukrainos karo scenarijai. Kas bus, jei nutiks blogiausia?“ kalbėjo „International Center for Ukrainian Victory“ įkūrėjos H. Hopko ir D. Kaleniuk bei RESC politikos analitikas A. Roževič.
Apie vienišą tanką
RESC projektų vadovas J. Kulys – apie tai, ar vienišas T-34 tankas Maskvos Raudonojoje aikštėje tikrai parodo rusų kariuomenės nuosmukį ir kokios yra jos atstatymo perspektyvos: https://www.lrt.lt/naujienos/…