Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Kaip teigiama, Rusijos švelniosios galios įtakos mažėjimą didžiąja dalimi paskatino Rusijos invazija į Ukrainą ir toks pokytis išryškėjo buvusiose Centrinės Eurazijos bei Pietų Kaukazo valstybėse – jose Kremliaus įtaka po SSRS griūties buvo didžiausia. Po invazijos pradžios pagrindiniai Rusijos švelniosios galios įrankiai – kalba, tarpkultūrinis bendradarbiavimas, istorija – išgyvena legitimumo krizę, tad šiai problemai spręsti Kremlius patvirtino naują Užsienio politikos koncepciją, kuri nukreipta į minėtų elementų stiprinimą ir savo įvaizdžio atkūrimą. Tuo tarpu posovietinės erdvės regionų valstybės deda pastangas stiprindamos savo tautinę tapatybę, skatindamos nacionalinės kalbos vartojimą ir taip siekia atsiribojimo nuo dešimtmečius dominavusios Rusijos įtakos.
„Tebesitęsianti Rusijos švelniosios galios krizė suteikia galimybę šalims, kurioms anksčiau Rusija darė įtaką, taikyti alternatyvius vystymosi modelius ir vertybes. Rytų partnerystės regiono šalys kaip perspektyvią galimybę aktyviai svarsto integraciją į Europos Sąjungą ir narystę joje. Taip jos gali atrasti alternatyvų vystymosi kelią, kuriame nedominuotų Rusija ir būtų siekiama glaudesnių ryšių su Europa per tarpregioninių projektų įgyvendinimą“, – naujausiame biuletenyje teigia RESC asocijuotas ekspertas D. Cenusa.
Lietuvoje šiemet vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui keliami aukšti lūkesčiai – tiek dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvos, tiek dėl naujų gynybos planų. Nors aiškiai suvokiama, kad Kyjivas šiemet pakvietimo į Aljansą negaus, RESC projektų vadovas J. Kulys vylėsi, jog nebus pakartota istorinė klaida ir Ukrainai bus suteikta aiškesnė narystės perspektyva, nei 2008-aisiais metais Bukarešte.
Tuo tarpu nauji gynybos planai rytiniam NATO flangui teikia daugiau optimizmo, kadangi pereinama prie naujos gynybos koncepcijos. Kaip teigia RESC politikos analitikas A. Roževič, dabar kalbama apie gynybą nuo pirmosios minutės, o ne apie užimtų teritorijų atsikovojimą – tai reiškia, jog tiek Lietuvos, tiek NATO pajėgos ginsis iškart nuo užpuolimo akimirkos.
„Mums tas principas, kad mes ginsimės nuo pirmos sekundės, nuo pirmos valandos yra labai svarbus. Ir taip pat labai svarbu, kad mus gins iš karto ir patys sąjungininkai. Tai reiškia, kad jie neatvyksta vėliau vaduoti, bet įsitraukia į veiksmus nuo pirmosios valandos”, – teigė analitikas.
Kviečiame žiūrėti visą laidos įrašą.
RESC direktorius L. Kojala – apie nelengvą Ukrainos kelią į NATO: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/…
RESC šią savaitę vyko du svarbūs renginiai, susiję su artėjančiu NATO Viršūnių susitikimu bei Lietuvos gynybos vystymosi perspektyvomis. Apie lūkesčius bei galimus iššūkius artėjančiame Vilniaus Viršūnių susitikime diskutavo atstovai iš Seimo, Prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos bei Užsienio reikalų ministerijos, o Lietuvos ateities gynybą ir divizijos kūrimo potencialą aptarė Vokietijos atsargos generolas J. Vollmer.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
