Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo tyrimas

Pagrindiniai akcentai:

• Trečiasis Rytų Europos studijų centro (RESC) tyrimas leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai ir toliau skeptiškai vertina tai, kaip šalyje veikia demokratija, ir paprastų šalies žmonių galimybes nulemti sprendimų priėmimo procesą. Pozityviau į galimybes daryti įtaką valstybės politikai žiūri jaunesni šalies gyventojai, tačiau bendra tendencija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė.
• Stabilizuojasi dalis žmonių, teigiamai vertinančių sovietmetį: tiek 2018 m., tiek 2020 m. tokios nuomonės laikėsi apie penktadalis respondentų – beveik dvigubai mažiau nei prieš 8 metus.
• Lietuvos gyventojai išlieka tvirtais šalies narystės NATO ir ES rėmėjais. Aljanso atveju 53 proc. manytų, kad jei Lietuvai iškiltų grėsmė, NATO valstybės ateitų į pagalbą. Tiesa, tik 26 proc. visiškai sutiko arba sutiko su teiginiu, kad ES tinkamai reagavo į pandemiją.
• 62 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 58 proc. respondentų, negalėdami priešintis ginklu, prie krašto gynybos prisidėtų kitu būdu. Dar 52 proc. apklaustųjų nuomone, Europa turėtų siekti glaudesnės gynybos politikos integracijos, net jei tai reikštų mažesnį JAV vaidmenį Europos saugumo politikoje.
• Rusija ir toliau laikoma Lietuvai nedraugiškiausia šalimi. Dauguma (64 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai. 54 proc. apklaustųjų nuomone, Astravo atominės elektrinės projektas Baltarusijoje kelia pavojų Lietuvai. Daugiau nei pusė apklaustųjų laikosi nuomonės, kad Lietuvos–Rusijos dvišaliams santykiams labiausiai kenkia pati Rusija. Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakarų valstybių ir Rusijos yra įmanomas, 29 proc. laikosi priešingos nuomonės. Pagrindine tokio galimo konflikto priežastimi įvardijamas Rusijos elgesys.
• Draugiškiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietiją draugiška valstybe laiko 87 proc. respondentų, Estiją – 85 proc., Šve- diją – 84 proc., Ukrainą – 81 proc., Lenkiją – 74 proc., JAV – 74 proc. Tiesa, per ketverius metus draugiškai vertinančiųjų JAV sumažėjo dešimtadaliu. Tai galėtų būti sietina su JAV prezidento Donaldo Trampo asmenybe; priešingai nei pirmtakas Barakas Obama, jis Lietuvoje vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai. Be to, mažuma Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog Trampo kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas.
• Palankiausiai apklausos dalyviai iš užsienio lyderių vertina Angelą Merkel; labiausiai neigiamai respondentai atsiliepia apie Aleksandrą Lukašenką, kurio negatyvus vertinimas didėja, bei Vladimirą Putiną, kurio kritiškas vertinimas išlieka stabilus.
• 68 proc. apklaustųjų yra susidūrę su melagingomis naujienomis. Tiesa, daugiau nei pusė (52 proc.) jų mano, kad Lietuva sėkmingai kovoja su priešiška propaganda. Ieškant priemonių kovai su dezinformacija 60 proc. respondentų pritartų iniciatyvai kurti daugiau patriotiškumą skatinančios pramoginės ir meninės produkcijos. Dar 52 proc. pritartų, kad vienašališką informaciją skleidžiančių Rusijos televizijos kanalų transliacija būtų ribojama. Trečdalis respondentų (33 proc.) pritartų, kad rusiškos produkcijos (filmų, serialų) transliacija lietuviškais TV kanalais būtų ribojama.
• Dauguma apklausos dalyvių (66 proc.), norėdami sužinoti naujienas apie politines, ekonomines Lietuvos ir pasaulio aktualijas, kasdien / beveik kasdien naudojasi televizija (taip pat TV internete), antroje vietoje – naujienų portalais (58 proc.), trečioje – socialinių tinklų svetainėmis internete („Facebook“ ir pan.) (48 proc.). Nors radijas pagal dažnumą naudojamas rečiau nei socialiniai tinklai (37 proc.), apskritai jo naudojimo mastas yra didesnis. 67 proc. apklausos dalyvių, norėdami sužinoti apie aktualų Rusijos politikos įvykį, pirmiausia renkasi Lietuvos žiniasklaidą (laikraščius, TV, interneto portalus).
• Vakarų socialinių tinklų svetainėmis, norėdami sužinoti politines naujienas, naudojasi 68 proc. apklaustųjų. Pasaulio internetinėmis naujienų svetainėmis naudojasi 46 proc. apklaustųjų. Internetinę televiziją žiūri 48 proc. apklaustųjų.