Ką Zaporižios AE atsiėmimas reikštų karo Ukrainoje kontekste?

Zaporižios AE dabartinė padėtis – tarp energetinio ir karinio saugumo

Apie energetinį saugumą populiaru mąstyti keturiomis kategorijomis: kiek ištekliai galimi gauti (t.y., kiek jų apskritai yra); kiek jie pasiekiami tiekimui ir prieinami; kokia jų naudojimosi kaina (įperkamumas) bei kiek jie priimtini vartoti valstybei bei jos visuomenei. Taikos metu šie kriterijai ir jų balansas dažnai vertinami valstybėms ruošiant savo energetikos strategijas. Taip siekiama užtikrinti atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms, pavyzdžiui, aukštoms energijos kainoms arba tiekimo grandinių sutrikimams.

Ukraina patenka į nepavydėtiną padėtį, kai galingiausia (iš  viso 5700 MW instaliuotos galios) branduolinė elektrinė Europoje gali kelti tiesioginę, visapusišką grėsmę dėl Rusijos šantažo ir aplinkui vykstančių karinių veiksmų. Todėl Zaporižios AE dažnai tampa labiau vertinama kaip karinė grėsmė, o ne energetinio saugumo klausimas. Būtent Rusijos karinės pajėgos elgiasi labai neatsargiai šios jėgainės teritorijoje dislokuodamos ten sunkiąją karinę techniką ir sprogmenis, leisdamos virš elektrinės skristi sparnuotosioms raketoms, grobdamos bei kitaip kenkdamos elektrinės personalui, apšaudydamos elektrinės teritoriją. Visus šiuos grubius pažeidimus nurodo ir 2022 m. rugsėjo TATENA ataskaita.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos požiūriu, reaktorių blokai yra pakankamai saugūs ir patvarūs – jie neturėtų itin nukentėti nuo potencialiai naudotinos, įprastos pėstininkų ginkluotės. Tačiau tai nepateisina Rusijos neatsargumo ir kitų veiksmų, susijusių su elektrinės eksploatavimu, verčiančių nerimauti Kijevą ir kone visą pasaulį. Branduolinės elektrinės yra jautrūs energetiniai objektai, reikalaujantys nuolatinės ir kruopščios priežiūros adekvačiam saugumo lygiui užtikrinti.

Elektrinės svarba Rusijai ir Ukrainai

Zaporižios AE, kaip objekto, svarbą rodo ne tik anksčiau minėta jos instaliuota galia, bet ir Ukrainos veiksmai, bandant atsiimti šią jėgainę dar 2022 m. spalį prieš Chersono išvadavimą. Tuo metu ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgos mėgino vykdyti amfibinę operaciją per Dniepro upę. Tačiau jai nepavykus teko atsitraukti. Ukrainos vadovai nuolat kalba tarptautinei bendruomenei apie Rusijos vykdomų pažeidimus ir grėsmes šioje vietovėje. Kaip teigė prezidentas V. Zelenskis, bet koks radiacinis incidentas Zaporižios AE gali paveikti ES valstybes, Turkiją, Sakartvelą ir kitus tolimesnius kraštus. Kita vertus, ir Rusijos pusė laiko Zaporižios AE svarbiu grobiu. Ukrainiečių bendrovės „Energoatom“, valdančios visas branduolines jėgaines šalyje, atstovai teigia, kad Rusija siekia integruoti Zaporižios AE atgal į rusišką tinklą. Tai būtų svarbus pokytis visai Ukrainai dar karo pradžioje sinchronizavusiai elektros tinklą su kontinentinės Europos tinklais.

Vis dėlto varžymasis dėl šios elektrinės nėra paremtas jos dabartine kuriama ekonomine nauda. Iš esmės Zaporižės AE šiuo metu yra neveikiantis objektas, kadangi 2022 m. rugsėjo 11 d. paskutinis elektrą generavęs reaktorius buvo sustabdytas. Daugelis elektros linijų į jėgainę ir kitus regionus, kur elektra galėtų tekėti, buvo sunaikintos. Visų jų atstatymas užtruktų, o dalis elektrinės pastatų taip pat buvo pažeisti rusų apšaudymų metu. Galiausiai dalis personalo yra dingę, pabėgę nuo karo veiksmų arba net žuvę.

TATENA požiūriu, personalo pakanka tik dabartiniam sumažėjusiam jėgainės operaciniam lygiui palaikyti. Tačiau technologiškai valdyti branduolinę jėgainę taip arti fronto yra pavojinga – karo eiga gali pasikeisti ir vėl kelti tiesioginę grėsmę elektrinės jungtims ir įrenginiams. Todėl savo dabartinėje padėtyje,  Zaporižios AE neteikia apčiuopiamos ekonominės ir energetinės naudos nei Rusijai, nei Ukrainai.

Be abejo, ilguoju laikotarpiu branduolinės elektrinės nauda akivaizdi – tai yra vertingas objektas dar bent 10 metų galėsiantis generuoti didelius kiekius pigios elektros energijos. Tačiau lieka neaišku, kaip ir kokiomis sąlygomis nusistovės taika šiame konflikte, kokios bus valstybinės sienos, ar konfliktas neliks „užšaldytu“. Vis tik neabejotina, kad šalis, kontroliuosianti didžiausią branduolinę jėgainę Europoje, galės laikyti tai laimėjimu.

Būtent dabartinė fronto padėtis Rusijos pajėgoms teikia daug naudos. Rusija žino ir supranta, kad Ukraina nedrįstų artilerija, raketomis ir panašia sunkesne ginkluote pulti jų pajėgas Zaporižios AE. Ukraina taip pat dažniausiai vengia atsakyti į Rusijos artilerinius apšaudymus iš šios teritorijos. Tai būtų per daug pavojinga elektrinės infrastruktūrai ir sukeltų neigiamas reakcijas Vakaruose, galbūt net sukeltų abejonių, kokia ginkluotė gali būti tiekiama Ukrainai. Todėl Zaporižios AE tampa savotiška „saugumo salele“ sunkiajai Rusijos ginkluotei – artilerijai, salvinėms raketinėms sistemoms, o taip pat ir iš dalies praskrendančioms sparnuotosioms raketoms. Visos šios sistemos buvo dislokuotos arba naudotos šalia atominės elektrinės bei yra beveik nevaržomai pasitelkiamos Rusijos, prisidengiant jautria jėgainės padėtimi. Tad kariniu požiūriu Rusijai naudinga ir toliau išlaikyti Zaporižios AE savo kontrolėje kaip savo karių ir technikos priedangą.

Zaporižios AE ateitis pasikeitus padėčiai fronte

Vertinant galimus scenarijus Ukrainai atgavus šią elektrinę pagal anksčiau minėtas keturias energetinio saugumo kategorijas, trumpuoju laikotarpiu nebūtų ryškių pokyčių. Elektrinė trumpuoju laikotarpiu nebus operuojama elektrai generuoti ir užtruktų sutvarkyti sugadintą pagalbinę bei įgalinančią infrastruktūrą, susigrąžinti visą reikalingą personalą norint ją vėl pilnai eksploatuoti. Nepaisant to, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Zaporižios AE atsiėmimas būtų labai svarbus veiksmas, kadangi Ukraina atgautų savo didžiausią elektros energijos generavimo šaltinį.

Kariniu ir politiniu požiūriu elektrinės atgavimas taip pat reikšmingas. Atsiėmus Zaporižios AE, būtų eliminuojamas dėl elektrinės priedangos beveik neliečiamas Rusijos kariuomenės kontingentas. Rusija prarastų galimybę saugiai arti fronto linijos laikyti įvairią sunkiąją techniką ir naudotis Zaporižios AE priedanga savo sausumos pajėgoms. Politiniu atžvilgiu tai būtų rimtas smūgis Kremliaus tikslams ir iki šiol pasiektiems laimėjimams Ukrainoje – tokio svarbaus objekto praradimas sumenkintų okupuotų teritorijų svarbą.

Galiausiai, net jei tai ir mažai tikėtina, iš Rusijos būtų atimta galimybė sukurti branduolinę avariją Zaporižios AE, taip bandant šantažuoti Ukrainą ir Vakarų šalis paklusti jos užgaidoms. Svarstymų ir implikacijų apie tokį scenarijų būta nemažai, ES šalys jautriai reaguoja į branduolinės saugos Ukrainoje klausimus. Todėl elektrinės atsiėmimas atimtų svertą Rusijai bei sėkmingai pasibaigus kontrpuolimui nuramintų politikus ir visuomenę Vakaruose.

Tad Zaporižios AE išvadavimas reikštų rimtus pokyčius Ukrainai ir Rusijai, nepriklausomai nuo to, ar vertinamas ilgasis, ar trumpasis laikotarpiai. Ilguoju laikotarpiu nauda Ukrainai pasireiškia labiau ekonomiškai, o trumpuoju – šalies kariniam saugumui per papildomus pranašumus fronte.

Vis dėlto, jeigu Ukrainai pavyktų atsiimti elektrinę, svarbus veiksnys bus jos būklė. Per karo veiksmus jau yra padaryta žalos įvairiems įrenginiams. Labai tikėtina, kad rusų pajėgos pridarys dar daugiau žalos atsitraukiant. Tai gali pakeisti ilgojo laikotarpio ekonominę naudą, nes priklausys, kaip greitai bus galima elektrinę vėl operuoti pilnu pajėgumu ir kiek reikės investicijų atkuriant jos funkcionalumą. Tačiau, bent kol kas, elektrinė išlieka nefunkcionali – nei vienas reaktorius negeneruoja elektros energijos ir visi, išskyrus 5-tąjį, yra šaltojo režimo (išjungimo) būsenoje. Tuo pačiu dėl pažeistų ir sugadintų elektros linijų, dažnai prarandamas ir vėl sugrąžinamas išorinis elektros tiekimas. Visą tai iliustruoja, kad Zaporižios AE sutvarkymo iki ikikarinės būsenos darbai pareikalaus daug lėšų ir pastangų iš ukrainiečių bei tikėtina – reikšmingos finansinės tarptautinės paramos.

Tolimesnis Zaporižios AE likimas ir saugumo padėtis priklauso nuo aibės išorės aplinkybių. Birželio 6 d. pasirodė informacija, kad buvo susprogdinta Nova Kakhovkos užtvanka, tikėtina siekiant stabdyti galimą ukrainiečių kontrpuolimą šioje srityje. Nors ši užtvanka yra daugiau nei 100 km atstumu nuo atominės elektrinės, ji itin svarbi Dniepro upės vandens lygiui palaikyti. Būtent šios upės vanduo naudojamas Zaporižios AE aušinimui iš Kakhovkos rezervuaro. TATENA jau ilgą laiką nuodugniai stebi vandens lygį prie Zaporižios. Šalia elektrinės įrengti tvenkiniai palaiko jį aukštesnį nei yra Kakhovkos rezervuare. Bet ilgainiui šio rezervuaro mažėjimas paveiks ir šalia elektrinės sukaupto vandens kiekį. Todėl gali kilti daugiau iššūkių kaip užtikrinti jėgainės aušinimą. Tai tik vėl rodo, kad net ir tokių jautrių infrastruktūrinių objektų Rusija lengvai neapleidžia ir yra pasiryžusi juos panaudoti konflikte ar bent jau sukelti kuo daugiau problemų juos potencialiai atsiėmus Ukrainai. Tad kol Zaporižios AE nėra vėl ukrainiečių rankose, ji išlieka galvos skausmu kariniame planavime ir rimta grėsme – būtent tuo, kuo Rusijos pusė šiuo metu ir nori jėgainę padaryti.