- Karo veiksmai Ukrainoje nuo 2022 m. padarė milijardinių nuostolių šalies energetikos infrastruktūrai, jai atkurti reikia daugiau nei 47 mlrd. USD.
- Energetikos infrastruktūrą Rusija naikino sistemingai, siekdama demoralizuoti gyventojus, sutrikdyti Ukrainos kariuomenės veikimą ir šalies ekonomiką.
- Nepaisant didžiulių iššūkių 2022–2023 m. žiemą, 2023–2024 m. žiemą Ukrainai pavyko išlaikyti elektros tiekimą dėl sustiprintos oro gynybos, tarptautinės paramos ir pastangų decentralizuoti elektros tinklą.
- ES, JAV ir kitų šalių parama apėmė techninę pagalbą, remonto detales ir generatorius. Tai leido atlikti skubius remonto darbus arba palaikyti elektros tiekimą.
- Žvelgdama į ateitį, Ukraina siekia ne tik atkurti, bet ir modernizuoti energetikos sektorių, remdamasi principu „atstatyk geriau“, t. y. sukurti geresnę nei iki tol energetikos sistemą.
- Ateityje Ukraina planuoja plėsti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos naudojimą ir integruotis į Europos energetikos rinką.
- Ukraina turi toliau modernizuoti energetikos sektorių, siekti decentralizavimo, didinti atsinaujinančiųjų išteklių, biometano ir žaliojo vandenilio gamybos apimtį. Taip pat svarbu pasitelkti turimas branduolinės energetikos plėtros kompetencijas.
- Europos Sąjungai ir tarptautinei bendruomenei būtina tęsti paramą Ukrainai, kad būtų užtikrinamas jos
energetinis stabilumas, visų pirma teikiant oro gynybos sistemas, tačiau taip pat investuojant ir skatinant energetikos sektoriaus reformas Ukrainoje. - Kitos šalys turi remtis Ukrainos pamokomis apsaugant savo infrastruktūrą – užtikrinti tinkamą kritinių remonto komponentų rezervą, pasyvias įrenginių apsaugos priemones karo atveju, tinkamą specialistų paruošimą ir potencialiai papildomai vystyti elektros tinklą, siekiant užtikrinti jo patikimumą praradus dalį infrastruktūros.
Karo pamokos: Ukrainos energetikos patirta žala, atsparumas ir ateities galimybės
Santrauka
Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.
Viena vertus, taip yra dėl tiesioginio poveikio Europos šalių saugumui ir ekonomikai, kurį kėlė Rusijos gamtinių išteklių atsisakymas ar minėtas išpuolis prieš „Nord Stream“, kita vertus, energetikos svarbą kare didina tai, kad Rusija sistemingai ir beatodairiškai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama įbauginti ir palaužti ukrainiečių norą priešintis. Be to, nerimą kelia mažų mažiausiai „neatsargus“ Rusijos elgesys prie branduolinės infrastruktūros, kaip invazijos pradžioje prie Černobylio atominės elektrinės prieigų nesilaikant saugos reikalavimų, o vėliau – Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje dislokuojant karinę techniką ir keliant grėsmę reaktorių aušinimui ir bendram elektrinės veikimui.
Skaitykite pilną publikaciją čia.
RESC Naujienlaiškis
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.