Kinija ir Pietryčių Azija 2023-1: Kinijos šnipinėjimo veikla JAV

Artėjant prie pabaigos 2022 metams būta ženklų, kad atsargiais veiksmais bandoma sušildyti Kinijos ir JAV santykius. Visgi optimizmas netrukus išnyko: vadinamasis Kinijos šnipinėjimo oro baliono incidentas tapo dar vienu rimtu iššūkiu Kinijos ir JAV santykiams. Priešingai nei anksčiau, šis įvykis sulaukė didžiulio plačiosios visuomenės dėmesio: buvo nuodugniai nagrinėjama, kaip šis incidentas įvyko, nors JAV vyriausybę toks Kinijos šnipinėjimas ne itin nustebino. Kinija įvairiais būdais JAV šnipinėja jau seniai, tačiau pastaruoju metu vis sudėtingesnė Kinijos veikla Vašingtonui tampa išties didele problema.

JAV laikoma pagrindiniu Kinijos šnipinėjimo taikiniu nuo tada, kai buvo įsteigta Kinijos Liaudies Respublika. Pirmąjį signalą JAV gavo neilgai trukus po KLR įsteigimo. 1955 m. po penkerių metų namų arešto dėl įtariamų ryšių su KLR JAV deportavo raketų konstruktorių Qianą Xueseną, dirbusį Manhatano projekte. Nuo to laiko Xuesenas laikomas Kinijos nacionaliniu didvyriu ir dabar vadinamas Kinijos kosminių ir kovinių raketų programų tėvu, nepaprastai svarbių žinių įgijusiu JAV. Vis dėlto rimtą iššūkį Kinija pradėjo kelti JAV tik po Deng Ksiaopingo reformų. Augant pajėgumams ir šaliai stiprėjant, Kinija tapo pagrindine JAV konkurente pasaulyje, todėl šnipinėjimo veiklos mastas išaugo ir ji tapo sudėtingesnė. 2000–2023 m. Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) atliko išsamų Kinijos šnipinėjimo atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose tyrimą. Rezultatai rodo, kad šnipinėjimo veiklos mastas pastebimai auga: iš 224 atvejų, apie kuriuos pranešta, 31 proc. įvyko 2000–2012 m., o 69 proc. – per pastaruosius dešimt metų. Tai sutampa su Si Dzinpingo valdymo Kinijoje pradžia. Kalbant apie pagrindinius šnipinėjimo veiklos dalyvius ir jų kėslus, rezultatai parodė, kad Kinijos komunistų partija (KKP) taiko daugialypius metodus.

1 pav. Pagrindinės Kinijos šnipinėjimo ypatybės. Šaltinis: Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimas dėl Kinijos šnipinėjimo JAV

Bandymai padidinti tarpusavio pasitikėjimą ir sumažinti šnipinėjimo veiklos mastą iš pradžių buvo sėkmingi, tačiau ši sėkmė buvo trumpalaikė. Kaip matyti diagramoje, 2013–2016 m. šnipinėjimo veiklos gerokai sumažėjo. Pagrindiniu tokio pokyčio katalizatoriumi gali būti laikomas vadinamasis Snowdeno efektas. Svarbiausia JAV ir Kinijos kibernetinio saugumo dinamikos pokyčių priežastis buvo E. Snowdeno organizuotas informacijos nutekinimas, dėl kurio buvo atskleistas JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) pasaulinis sekimo tinklas. Viena vertus, tai paskatino JAV iš esmės keisti privatumo apsaugos būdus ir gerokai daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui (o Kinija patyrė su kibernetiniais išpuoliais ir kibernetinėmis vagystėmis susijusį politinį spaudimą). Kita vertus, šis informacijos nutekinimas buvo naudingas Kinijai. Kinija pasinaudojo plačiai atskleista informacija apie NSA veiklą ekonominiu ir politiniu požiūriu. Kinijos vyriausybė, kritikavusi JAV dėl veidmainystės ir dvigubų standartų, visų pirma pasinaudojo duomenimis apie su Kinija susijusią sekimo veiklą (įsilaužimą į Kinijos mobiliųjų telefonų bendroves, prieigą prie Činghua universiteto serverių ir t. t.).

Nuo tada, kai Edwardas Snowdenas atskleidė informaciją, Kinijos ir JAV santykiai išliko įtempti. Pirmieji nusivylimai prasidėjo netrukus po to, kai Snowdenui, kuris tuo metu buvo JAV labiausiai ieškomas bėglys, buvo leista pabėgti iš Honkongo. Snowdenas planavo iš šios šalies imtis teisinės kovos, tačiau, kaip pranešė „Reuters“, Kinija įtikino jį bėgti iš Honkongo, siekdama išvengti mūšio dėl ekstradicijos, kuris būtų neigiamai paveikęs dvišalius santykius. Be to, po informacijos nutekinimo JAV ėmė skirti gerokai daugiau dėmesio kibernetiniam saugumui, o B. Obamos vyriausybė keletą kartų užsiminė, kad darbo grupė rengia ekonomines sankcijas Kinijos bendrovėms ir asmenims, kurie gavo naudos iš kibernetinės veiklos. Prieš pat 2015 m. Si Dzinpingo valstybinį vizitą buvo surengtas didelio masto kibernetinis išpuolis ir perimta daug JAV vyriausybės personalo duomenų, įskaitant duomenis apie darbuotojų patikimumo patikras.

Sumažėjusį (nors ir laikinai) šnipinėjimo atvejų skaičių galima sieti su 2015 m. Si Dzinpingo oficialiu vizitu į JAV. Bendroje spaudos konferencijoje tuometinis prezidentas Barackas Obama pareiškė: „Šiandien galiu pranešti, kad mūsų šalys pasiekė tarpusavio sutarimą dėl tolesnių veiksmų. <…> Kartu patvirtinome principą, kad vyriausybės nevykdo kibernetinio įmonių šnipinėjimo siekdamos komercinės naudos.“ Nors šis sutarimas buvo reikšmingas, Obama nevengė griežtesnės retorikos ir užsiminė apie galimas sankcijas Kinijai dėl kibernetinių įsilaužimų ateityje. Visgi, nors šnipinėjimo atvejų pastebimai sumažėjo, kibernetinio saugumo įmonė „FireEye iSIGHT Intelligence“ nebuvo nusiteikusi taip optimistiškai: ji pripažino, kad su Kinija susijusių kibernetinio saugumo pažeidimų „gerokai sumažėjo“, bet ataskaitoje taip pat pažymėjo, jog nėra įrodymų, kad Kinijoje įsikūrusių grupių elgesys keistųsi koordinuotai, o atvejų sumažėjimas gali būti siejamas su taktikos pokyčiais – sudėtingesniais ir atsargesniais metodais.

2 pav. Kinijos šnipinėjimo atvejai JAV istoriniu požiūriu. Šaltinis: Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimas dėl Kinijos šnipinėjimo JAV

Kinijos šnipinėjimo veiklos rūšys

Istoriškai Kinijos šnipinėjimo veikla JAV buvo daug siauresnė ir nedidelio masto. Dabar padėtis iš esmės pasikeitusi: Kinijos naudojami įrankiai ir prasiskverbimo priemonės gerokai patobulėjo, o bendras jos veiklos mastas yra platus ir toli siekiantis.

a) Pramoninis šnipinėjimas

Ekonominis (pramoninis) šnipinėjimas jau seniai kelia didelius nesutarimus Kinijos ir JAV dvišaliuose santykiuose. Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu šio tipo šnipinėjimas buvo akcentuojamas dar labiau. Pramoninis šnipinėjimas paprastai pasireiškia tuo, kad su KLR siejami vidurinės grandies darbuotojai vagia komercines paslaptis. Neseniai buvo plačiai aptarinėjamos kelios didelio atgarsio sulaukusios bylos. Viena jų susijusi su KLR valstybės saugumo ministerijos žvalgybos pareigūnu Xu Yanjunu, kuris buvo sulaikytas, kai bandė pavogti „General Electric Power“ (GE) reaktyvinių variklių ventiliatorių menčių projektą. O buvęs GE darbuotojas Zhangas Xiaoqingas 2023 m. sausį buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad slėpė konfidencialius failus, įskaitant dujų ir garo turbinų projektus, užmaskuotus skaitmeninėje saulėlydžio nuotraukoje. Kitoje byloje Harvardo universiteto Chemijos katedros vadovui, nanotechnologijų srities pradininkui Charlesui Lieberiui buvo pareikšti kaltinimai už lėšų priėmimą iš Kinijos vyriausybės. Aukšto lygio mokslininkas užsitraukė nemalonę dėl priežasčių, susijusių su Kinijos ir JAV technologine konkurencija. Ši nesutarimų sfera plečiasi ir dėl diplomatinių priežasčių. 2020 m. liepą JAV pareikalavo Kinijos uždaryti savo konsulatą Hjustone, „siekdama apsaugoti Amerikos intelektinę nuosavybę ir JAV privačią informaciją“.

Kita vertus, Kinijos keliama grėsmė stiprina JAV ir jos sąjungininkių bendradarbiavimą. 2022 m. liepą Jungtinės Karalystės saugumo tarnybos MI5 ir JAV FTB vadovai paskelbė retą bendrą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad „Kinijos vyriausybė yra pasirengusi naudodamasi įvairiomis priemonėmis vogti jūsų technologijas“.

b) Branduolinis šnipinėjimas

Ši šnipinėjimo rūšis labiau išryškėjo XX a. dešimtajame ir XXI a. pirmajame dešimtmečiuose. Tuo metu JAV vyko karštos diskusijos apie tai, kiek stebima Kinijos pažanga branduolinių ginklų programoje gali būti siejama su branduoliniu šnipinėjimu. Nors nebuvo sutarimo dėl to, kiek duomenų pavogta ir kokį poveikį tai turėjo Kinijos programai, 1995 m. „Los Alamos“ ginklų laboratorijos mokslininkų grupė padarė išvadą, kad Kinijos pažangą jos programoje tikriausiai skatina šnipinėjimo veikla. Be to, kalbėdama apie neseniai įvykusį Kinijos oro baliono skandalą, JAV vyriausybė pažymėjo, kad oro balionas skrido virš slaptų vietų Montanoje, kuriose laikomi branduoliniai ginklai, o tai gali reikšti, kad Kinija labai domisi JAV branduolinio arsenalo būkle ir pajėgumais. Beje, dėl diskusijų stokos vis dažniau raginama pradėti derybas dėl branduolinių ginklų ribojimo: kaip teigia JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja tarptautiniam saugumui ir ginklų kontrolei Bonnie Jenkins, „JAV padarė mažai pažangos megzdama dialogą su Kinija dėl branduolinių pajėgumų“.

c) Kibernetinis šnipinėjimas

Kinijos kelias į kibernetinius pajėgumus buvo ilgas, tačiau stabilus. Kaip teigiama „MIT Technology Review“, „Kinijos siekis tapti supervalstybe kibernetinėje erdvėje dabar pasiteisina“. Nuo Si Dzinpingo atėjimo į valdžią ši pažanga siejama su labai sutelktomis KLR vyriausybės pastangomis sujungti civilines ir karines organizacijas siekiant stiprinti Kinijos kibernetinius pajėgumus. 2022 m. Atlanto Tarybos (Atlantic Council) ir Harvardo Belfero centro mokslinių tyrimų bendradarbė Winnona DeSombre Kongrese liudijo apie Kinijos kibernetinius pajėgumus. Dabartinę Kinijos kibernetinės galios trajektoriją geriausiai apibūdina penki pagrindiniai jos parodymų teiginiai:

• Kinija yra pagrindinė šalis priešininkė kibernetinėje erdvėje. Kinijos kibernetiniai pajėgumai konkuruoja su JAV, jos operacijos rodo aiškią asimetrinių pajėgumų plėtrą, suteikiančią galimybę pasiekti strateginius tikslus, ir ji turi tvirtus kibernetinės gynybos pajėgumus.
• Si Dzinpingas gerokai išplėtė Kinijos retoriką ir pajėgumus, susijusius su kibernetine galia (tarptautinės tiekimo grandinės pertvarkymas su Kinijos bendrovėmis).
• Be jau įspūdingo arsenalo, skirto ir ekonominiam šnipinėjimui, ir nacionalinio saugumo reikmėms, Kinija turi asimetrinius pajėgumus, kurių plėtrą JAV šiuo metu riboja pagal tarptautinę ar vidaus teisę.
• Nors ir Kinijoje, ir JAV trūksta kibernetikos specialistų, Kinija, suteikusi galimybes privačiojo sektoriaus saugumo rangovams ir akademinėms institucijoms, taip pat akcentuodama asimetrinius pajėgumus, galės didinti pajėgumus nepaisydama šios problemos.
• JAV šiuo metu neturi pakankamai kibernetinės gynybos priemonių, darbuotojų, tiekimo grandinės apsaugos ir nėra tarptautinė lyderė techninėje ir standartų srityje, kad galėtų ilgainiui konkuruoti su Kinija.

Pastaruoju metu didžiulio dėmesio sulaukė Kinijoje sukurta itin populiari vaizdo medžiagos bendrinimo platforma „TikTok“ (Kinijoje šios programėlės nacionalinė versija vadinama „DouYin“). Vis didesniam skaičiui šalių kyla susirūpinimas dėl programėlės galimybių rinkti milžiniškus asmens duomenų kiekius, kuriuos Kinijos vyriausybė gali gauti pareikalavusi iš Kinijoje įsikūrusios „TikTok“ valdančios bendrovės „BaiteDance“. Ši galimybė prieiti prie duomenų kelia didelį susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo, todėl vyriausybės yra priverstos imtis drastiškesnių veiksmų.

Kovo 23 d. „TikTok“ generalinis direktorius Shou Zi Chew dalyvavo beveik penkias valandas trukusioje apklausoje JAV Kongrese. Komiteto nariai išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl „TikTok“ veiklos keliamos grėsmės JAV nacionaliniam saugumui, nes jos duomenys gali būti prieinami KKP ir naudojami amerikiečiams ir valdžios institucijoms sekti. Nors Shou Zi Chew atkakliai tvirtino, kad bendrovė imasi priemonių duomenų saugumui užtikrinti, įskaitant naujos kontroliuojančiosios įmonės „TikTok U.S. Data Security“ įsteigimą (esą taip būtų užtikrinama, kad visi JAV duomenys būtų apsaugoti ir saugomi „Oracle“ valdomuose JAV serveriuose). Visgi jo žodžiai Kongreso narių neįtikino.

Dažnai pabrėžiama, kad programėlė beveik neišvengiamai bus uždrausta, o toks sprendimas iš esmės būtų beprecedentis (Trumpui to padaryti nepavyko). Faktinės techninės ir teisinės galimybės įvykdyti tokį sprendimą yra ribotos, todėl, jei būtų imtasi konkrečių veiksmų „TikTok“ programėlei uždrausti, tai neišvengiamai išprovokuotų teisinę kovą dėl žodžio laisvės (JAV Konstitucijos pirmoji pataisa). Labiau tikėtina, kad šį mėnesį Senate bus priimtas dviejų partijų parengtas teisės aktas – Saugumo grėsmių rizikos dėl informacinių ir ryšių technologijų apribojimo įstatymas (angl. The Restricting the Emergence of Security Threats that Risk Information and Communications Technology Act – RESTRICT). Tai galėtų būti būdas apriboti „TikTok“ verslą JAV arba apskritai uždrausti jį vykdyti.

„TikTok“ keliamus pavojus rimtai vertina ir kitos šalys. Nors Indija (nuo 2022 m. – ir Afganistanas) jau 2020 m. visoje šalyje uždraudė „TikTok“ ir kelias kitas Kinijos programėles, kitos šalys veikia atsargiai – draudimus naudoti programėlę nustato tik valstybės pareigūnams. ES institucijų darbuotojams taip pat patariama vengti naudoti „TikTok“. „TikTok“ likimas lieka neaiškus, tačiau, kilus pagrįstam susirūpinimui dėl Kinijos noro panaudoti savo ginkluotą priklausomybę ir kitas prievartos priemones kitoms šalims atgrasyti, tai bus ilgas ir atsargus mūšis.

d) Akademinis šnipinėjimas

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama Kinijos šnipinėjimo ir informacijos rinkimo veiklai akademinėje srityje. Užsienio veiklos JAV universitetuose rizikos mažinimas JAV vyriausybei ir jos agentūroms yra tapęs viena iš svarbiausių temų. Šiuo aspektu Kinijai skiriama daug dėmesio: remiantis FTB ataskaita, „užsienio priešai naudojasi giliai įsitvirtinusia ir gyvybiškai svarbia bendradarbiavimo ir atvirumo universitetų miesteliuose kultūra, o Kinijos vyriausybė kelia ypatingą grėsmę JAV akademinei bendruomenei“.

Neseniai JAV senatorius Tedas Cruzas pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama kovoti su užsienio grėsmėmis aukštajam mokslui JAV (2023 m. Aukštojo mokslo šnipinėjimo ir vagysčių prevencijos įstatymas, angl. Stop Higher Education Espionage and Theft Act of 2023). Nors įstatymo projekte Kinija aiškiai neminima, pristatydamas jį T. Cruzas pareiškė: „Kinija yra viena didžiausių geopolitinių grėsmių, su kuriomis susiduria JAV, o KKP daro itin piktybinį poveikį mūsų universitetų miesteliams.“

Kitas klausimas, dėl kurio nesutaria abi šalys, yra susijęs su Kinijos Konfucijaus institutų (KI) tinklu. Per pastaruosius penkerius metus dėl kelių atvejų, kai buvo palaikomi glaudūs ryšiai su KKP ir bandoma taikyti akademinę cenzūrą, jau vien JAV dauguma institutų nutraukė veiklą. Vis dėlto akademinė bendruomenė deda vis daugiau pastangų reguliuoti KI veiklą, kad jie galėtų iš dalies sugrįžti. Nacionalinių mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijų komiteto paskelbtoje naujausioje ataskaitoje pripažįstama, kad tie institutai gali kelti grėsmę, tačiau nerasta esminių „neįslaptinto lygio“ įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti įtarimus. Taigi komitetas pasiūlė kai kuriuos kriterijus, kurie turi būti tenkinami, kad Konfucijaus institutas galėtų tęsti savo veiklą. Nepaisant to, institutų likimas tebėra neaiškus.

Sunkus kelias pirmyn

Kinijos šnipinėjimo veiklos mastas pastebimai auga: veiksmai, kurių imamasi, tampa sudėtingesni, slaptesni ir gali padaryti daugiau žalos. Kinija ima viršų kibernetinio saugumo srityje, o tai rodo nerimą keliančią tendenciją, kuri, tikėtina, išliks vienu iš svarbiausių JAV ir Kinijos tarpusavio nesutarimų. Šiuo metu pastangoms pažaboti Kinijos šnipinėjimo veiklą skiriama labai daug dėmesio: 2021 m. spalį Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) paskelbė įsteigusi Kinijos misijų centrą, kuris „priims pasaulinį KLR keliamą iššūkį, apimantį visas valdybos misijos sritis“. Be to, aukšto lygio dvišaliuose susitikimuose nuolat keliamas kibernetinių vagysčių ir kibernetinio saugumo klausimas. Nauji su Kinija susiję didelio masto šnipinėjimo incidentų JAV atvejai, dėl kurių dažnai kyla diplomatinių nesutarimų, vertinami labai rimtai (pvz., dėl šnipinėjimo oro balionu incidento JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas atidėjo savo vizitą į Kiniją).

Kovojant su gausėjančiais Kinijos šnipinėjimo JAV atvejais itin svarbi kontržvalgybos veikla. Vis dėlto nesėkmės, su kuriomis pastaruoju metu susidūrė JAV žvalgybos tinklas Kinijoje, rodo, kad Kinijos vykdomas sekimas tampa daug sudėtingesnis. JAV tampa vis sunkiau žengti pirmyn: kaip veiksmingai įžvelgti vadovų ketinimus šalyje, kurioje valdžia yra iš esmės sutelkta Si Dzinpingo rankose, vykdomas pažangus ir visapusiškas sekimas, plačiai paplitusios represijos ir vis labiau ribojama prieiga prie informacijos?