MĖNESIO FRAZĖ:
Gāoshān liúshuǐ (liet. „Aukštas kalnas ir tekantis vanduo“) – Kinijos idioma, kuri reiškia branginamą draugystę (nuoroda į kinų istoriją apie du gerus draugus Bo Ja (Bo Ya) ir Džong Dziči (Zhong Ziqi).
VIDAUS POLITIKA IR UŽSIENIO REIKALAI
1. Europos valstybių atstovų aukšto lygio vizitai į Kiniją
Balandžio 5–7 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen viešėjo Kinijoje. Per trijų dienų vizitą dominavo dvi temos: karas Ukrainoje ir ES ir Kinijos santykiai. Nė vienu iš šių klausimų nebuvo pasiekta jokio konkretaus persilaužimo, tačiau vizitą galima laikyti būtinu bandymu atnaujinti bendradarbiavimą su Kinija po COVID-19 pandemijos.
Užsienio žiniasklaidos dėmesį labiausiai patraukė tai, kaip sumaniai Kinija bandė išnaudoti susiskaldymą ES viduje ir išvyką, kuri iš pradžių buvo vertinama kaip Europos vienybės demonstravimas, savo interesams. Tai puikiai atspindėjo ES lyderių sutikimas Pekine. Kontrastas buvo itin ryškus: Prancūzijos prezidentą pasveikino Kinijos užsienio reikalų ministras, jam buvo ištiestas raudonas kilimas, surengtas prabangus banketas ir aidėjo patrankų šūviai, o Europos Komisijos pirmininkę U. von der Leyen prie įprasto oro uosto keleivių išėjimo koridoriaus sutiko ekologijos ministras. Kaip pažymėjo „Politico“, U. von der Leyen priėmimas buvo šaltas viso vizito metu ir, priešingai nei Kinijos ir Prancūzijos santykiai, EK ir jos pirmininkė šalies žiniasklaidoje buvo vaizduojama juodomis spalvomis.
Šaltą U. von der Leyen priėmimą, kuris taip pat buvo akivaizdus iš itin mažo Kinijos vidaus žiniasklaidos dėmesio, tam tikra prasme gali paaiškinti jos kalba prieš kelionę į Kiniją. Kovo 30 d. sakydama kalbą apie ES ir Kinijos santykius EK pirmininkė paragino Europą būti drąsesnę Kinijos atžvilgiu ir pažymėjo, kad Kinija yra „represyvesnė viduje ir ryžtingesnė užsienyje“. Kalbėdama apie įšaldytą Kinijos ir ES visapusišką susitarimą dėl investicijų, U. von der Leyen pabrėžė: „Būtina iš naujo įvertinti Visapusišką susitarimą dėl investicijų atsižvelgiant į mūsų platesnę strategiją dėl Kinijos“. Tai pirmas kartas, kai EK pirmininkė užsiminė apie galimą šio susitarimo nutraukimą. Šią kalbą Kinijos diplomatai įvertino neigiamai: Kinijos ambasadorius ES Fu Cong pareiškė, kad „joje buvo daug klaidingų faktų apie Kinijos politiką, Kinijos poziciją ir klaidingo jų aiškinimo“ ir kad jis „šiek tiek nusivylęs“.
Po savaitės Kinijoje lankėsi ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji susitiko su aukščiausiu Kinijos diplomatu Vang I (Wang Yi). A. Baerbock kartu su Kinijos užsienio reikalų ministru Čin Gang (Qin Gang) bendrai pirmininkavo šeštajam Kinijos ir Vokietijos strateginio dialogo diplomatijos ir saugumo klausimais susitikimui. Nors buvo aptariami keli bendradarbiavimo klausimai ir sritys, didelė oficialaus Vang I ir Annalenos Baerbock susitikimo Kinijoje dalis buvo skirta Taivano klausimui. Pažymėta, kad A. Baerbock nurodė, jog Vokietija „tebėra įsipareigojusi laikytis vienos Kinijos politikos“.
Po kelionės, kreipdamasi į Bundestagą, A. Baerbock pareiškė, kad tam tikros kelionės dalys buvo „daugiau nei šokiruojančios“, bet išsamiau to nepakomentavo. Be to, užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad Kinija vis labiau tampa sistemine konkurente ir kad Vokietija turėtų vengti kartoti ankstesnes savo „pokyčių per prekybą“ politinio požiūrio klaidas.
2. Zelenskis kviečia Kinijos lyderį Si Dzinpingą apsilankyti Ukrainoje
Kovo 29 d. per interviu naujienų agentūrai „Associated Press“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kviečia Kinijos prezidentą Si Dzinpingą apsilankyti Ukrainoje. Atkreiptinas dėmesys į laiką: V. Zelenskis kvietimą pateikė praėjus vos savaitei po Si valstybinio vizito į Rusiją. Kinijai, kuri vis dažniau nurodo veikianti kaip taikos tarpininkė Rusijos ir Ukrainos kare, diplomatiniu požiūriu tai keblus momentas – vargu ar bus įmanoma paaiškinti, kodėl neaplankomos abi konflikto šalys ir nebendraujama su jomis abiejomis. Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos vadovas išreiškia norą kalbėtis su Kinija, tačiau nėra jokių požymių, kad Si galėtų planuoti pokalbį su V. Zelenskiu. Vis dėlto grįžusi iš Kinijos Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pažymėjo, kad Si išsakė norą pasikalbėti su Ukrainos prezidentu „tinkamu laiku ir sąlygomis“. Šiaip ar taip, nedidelės Ukrainos viltys, kad Kinija gali įtikinti Rusiją užbaigti karą, palaipsniui blėsta. Balandžio 16 d. Kinijos gynybos ministras Li Šangfu (Li Shangfu) lankėsi Maskvoje ir susitiko su savo kolegomis Rusijoje ir Rusijos prezidentu – tai ženklas, kad stiprinamas karinis bendradarbiavimas.
3. Hondūro sprendimas: „Adiós, Taivane, Hola, Kinija“
Hondūras oficialiai užmezgė diplomatinius ryšius su Kinija ir nutraukė ryšius su Taivanu, todėl šalių, pripažįstančių Taivaną, sumažėjo – jų liko tik trylika. Vienintelė Centrinės Amerikos šalis, nepalaikanti oficialių ryšių su Kinija, dabar yra Gvatemala, kurioje neseniai lankėsi Taivano prezidentė Cai Ingven (Tsai Ing-wen). Visos susijusios šalys sureagavo paskelbdamos pareiškimus:
Kinija: „Hondūro diplomatinių ryšių su Kinija užmezgimas padidino bendrą diplomatinius ryšius su Kinija palaikančių šalių skaičių iki 182, o tai rodo, kad vienos Kinijos principas susilaukė didelės tarptautinės bendruomenės paramos, ir atspindi pasaulinę tendenciją <…> Tikimės, kad Lotynų Amerikos ir Karibų valstybės (LAK) aiškiai mato šią tendenciją, apdairiai spręs su Taivanu susijusius klausimus ir nedels prisijungti prie Kinijai ir LAK palankaus bendradarbiavimo šeimos.“
Taivanas: „Labai apgailestaudami pranešame apie diplomatinių santykių su Hondūru nutrūkimą. X. Castro vyriausybė nutraukė 82 metus trukusią draugystę ir bendradarbiavimą, iš tiesų teikusį naudą žmonėms. Taivanas nepalūžta ir toliau pasaulyje veikia kaip gėrio jėga.“
Hondūras: „Taivanas yra neatskiriama Kinijos teritorijos dalis. Hondūro Vyriausybė praneša apie diplomatinių santykių nutraukimą nuo šios dienos ir įsipareigoja neturėti jokių oficialių ryšių ar kontaktų su Taivanu.“
Kinijos žiniasklaida šį pasiekimą įvertino palankiai, tačiau jis atspindi pagrindinę Kinijos žiniasklaidos diskurso kryptį, pagal kurią beveik visi svarbūs pasaulio įvykiai aiškiai siejami su konkurencija su JAV. „Global Times“ pažymi: „Hondūras paskelbė, kad „nutraukia diplomatinius ryšius“ su Taivano sala ir užmezga diplomatinius santykius su Pekinu, dar labiau pabrėždamas silpną JAV pajėgumą kontroliuoti su Kinija susijusią padėtį.“
4. Taivano prezidentė Cai Ingven Kalifornijoje susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku
Kovo 29 d. Taivano prezidentė Cai Ingven išvyko į 10 dienų kelionę po Centrinę Ameriką, planuodama aplankyti likusias Taivano diplomatines sąjungininkes – Gvatemalą ir Belizą. Visgi daugiausia dėmesio buvo skirta prezidentės trumpalaikiams sustojimams Niujorke ir Los Andžele, kurių metu (remiantis gandais ir vėliau patvirtinta informacija) ji turėjo susitikti su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy. Balandžio 6 d. įvykęs susitikimas buvo pasveikintaskaip svarbus diplomatinis žingsnis ir labai reikšmingas įvykis, nes tai vienintelis kartas nuo 1979 m., kai Taivano prezidentė susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku. Po posėdžio Kinijos nacionalinio liaudies kongreso Užsienio reikalų komitetas paskelbė pareiškimą, kurio retorika buvo gana tipiška. Vis dėlto, nepaisant šiurkštaus tono, Kinijos atsakas į susitikimą buvo gana švelnus: netrukus po susitikimo Kinija paskelbė sankcijas kai kuriems asmenims ir JAV organizacijoms, įskaitant Ronaldo Reagano prezidentinę biblioteką, tačiau griežtesnių ekonominių priemonių nebuvo imtasi.
Neilgai trukus Kinijos kariuomenė paskelbė, kad pradeda 3 dienų saugumo patruliavimą ir karines pratybas aplink Taivano salą. Kaip pranešė Taivano gynybos ministerija, per pratybas 45 Kinijos karo lėktuvai kirto vidurio liniją tarp Kinijos ir Taivano. Ko gero, vienas iš naujausių būdų pademonstruoti jėgą buvo visiškai naujo Kinijos lėktuvnešio „Fujian“ pasirodymas keli šimtai mylių nuo Taivano krantų. Taivano užsienio reikalų ministerija pasmerkė pastaruoju metu aktyviau demonstruojamą Kinijos karinę jėgą ir pareiškė, kad „Kinijos provokaciniai veiksmai jau tapo iššūkiu tarptautinei tvarkai ir sutrikdė taiką bei stabilumą visame Taivano sąsiauryje ir regione“.
5. Kinija raitojasi rankoves ir ketina spręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą
Balandžio 17–18 d. Kinijos užsienio reikalų ministras Čin Gangas surengė susitikimus su Izraelio ir Palestinos kolegomis. Per šiuos susitikimus Čin pareiškė, kad Kinija yra pasirengusi tarpininkauti Izraelio ir Palestinos taikos derybose. Kinijai, kuri aktyviai pristato save kaip pasaulio taikdarę, tai nauja iniciatyva. Vis dėlto Pekino galimybės pasiekti reikšmingų rezultatų yra nedidelės. Kembridžo universiteto Geopolitikos centro mokslinio bendradarbio Billo Figueroa teigimu, „nepaisant sėkmingo pastarojo Saudo Arabijos ir Irano susitarimo, perspektyvos yra labai menkos dėl vienos paprastos priežasties: Iranas ir Saudo Arabija patys siekė taikos ir pakvietė įsitraukti Kiniją, o Izraelis nėra suinteresuotas kviesti Kinijos ir Palestina neturi jokių svertų“.
INDIJOS IR RAMIOJO VANDENYNŲ REGIONO DIPLOMATIJA
1. Atviras Vietnamo „bambuko diplomatijos“ demonstravimas
Antony Blinkenas pirmą kartą apsilankė Vietname kaip valstybės sekretorius. Jis mėgino įtikinti Vietnamo vadovus gerinti Hanojaus ryšius su Vašingtonu: nuo dešimtmetį trukusios visapusiškos partnerystės pereiti prie tokio pat lygio strateginės partnerystės, kokią dabar Vietnamas palaiko su Kinija. Visgi bijant bereikalingo priešiškumo Kinijai Vietnamo užsienio politika yra lyg bambukas – jis lenkiasi pavėjui, bet niekada nelūžta iki taško, po kurio nebebūtų galima abi puses sudėti lygiai.
Nuo visapusiškos partnerystės perėjus prie strateginės, sustiprėtų JAV pozicija Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, atsižvelgiant į vis didesnį Kinijos atkaklumą Pietų Kinijos jūroje, kurioje Kinija pažeidžia teisinės valstybės principą – visų pirma Jūrų teisės konvenciją ir laivybos laisvę. Vis dėlto Hanojus jau seniai baiminasi, kad bus įtrauktas į vis intensyvesnę Kinijos ir JAV konkurenciją regione.
2. Ma kelionė į Kiniją ir taivaniečių susiskaldymas
Tarptautinėje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo buvusio Taivano prezidento Ma Ingdziu (Ma Ying-jeou) vizitas į Kiniją. O daugiausia dėmesio jis visgi susilaukė Taivane. Nors oficialus Ma apsilankymo tikslas buvo pagerbti savo protėvius Hunano provincijoje, kelionės metu neišvengta politinių susitikimų. Balandžio 13 d. Taivanio viešosios nuomonės fondo (TPOF) atlikto tyrimo duomenimis, 39,2 proc. gyventojų pritaria Ma kelionei, o 43,7 proc. išreiškė neigiamą nuomonę. Šis susiskaldymas akivaizdžiai pastebimas visose partijos linijose: 79 proc. Kuomintango (Ma partijos) rėmėjų pritarė kelionei, o 81 proc. Demokratinės pažangos partijos (dabartinė valdančioji partija) rėmėjų tam prieštaravo.
3. Nediplomatiški Kinijos ambasadoriaus pareiškimai Filipinuose
Tarp Kinijos ir Filipinų įsiplieskė diplomatinis skandalas, dar labiau padidinęs įtampą ir taip sudėtinguose abiejų šalių santykiuose. Balandžio 16 d. vykusiame 8-ajame Manilos Kinijos ir Filipinų santykių forume Kinijos ambasadorius šalyje Huang Silianas (Huang Xilian) išsakė pastabas, kuriose aiškiai atsispindėjo Pekino nusivylimas dėl neseniai sudaryto JAV ir Filipinų karinio bendradarbiavimo susitarimo. Huang Siliano kalboje daugiausia dėmesio skirta Taivanui (jo pavadinimas buvo ištartas 14 kartų). Visgi pagrindinis Manilos nusivylimo šaltinis buvo Filipinų vyriausybei išsakytas Kinijos ambasadoriaus patarimas su paslėptu įspėjimu: „Filipinams patariama vienareikšmiškai prieštarauti „Taivano nepriklausomybei“, o ne kurstyti ugnį leidžiant JAV naudotis karinėmis bazėmis netoli Taivano sąsiaurio, jei jiems tikrai rūpi apie 150 000 užjūrio filipiniečių darbuotojų.“
Netrukus Kinijos ambasada Maniloje ėmė dėti pastangas užglaistyti skandalą, kuris visame regione greitai išplito į žiniasklaidos antraštes. Savo oficialiojoje „Facebook“ paskyroje ambasada nurodė, kad Huang pastabos yra „klaidingai cituojamos arba klaidingai aiškinamos“ ir „ištrauktos iš konteksto“.
Šiuo klausimu daugiausia pastabų išsakė senatorė Risa Hontiveros. Ji paragino prezidentą pareikalauti, kad Pekinas atšauktų savo pasiuntinį. Reaguodama socialiniame tinkle „Facebook“, senatorė Huang Siliano pareiškimą pavadino „tikrai gėdingu“ ir rėžė: „kaip jis drįsta mums grasinti?“ O Taivano užsienio reikalų ministerija sureagavo pasmerkdama Kinijos ambasadoriaus pastabas, kuriomis siekiama „manipuliuoti Taivano klausimu, kurti paniką ir bandyti nuslėpti, kad būtent Kinija kenkia regiono taikai ir stabilumui“.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. Spaudimas atsisakyti dolerių ir Kinijos entuziazmas populiarinti juanį
Kinijos juanį (ženminbi) tarptautiniams sandoriams pradeda naudoti Rusija, Saudo Arabija, Brazilija, Bangladešas ir net Prancūzija.
Rusija. Per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius dvišalė Kinijos ir Rusijos prekyba išaugo iki 38,7 proc. ir pasiekė 53,85 mlrd. JAV dolerių, o JAV dolerį, kaip valiutą, kuria Rusijoje prekiaujama daugiausia, pakeitė Kinijos juanis.
Saudo Arabija. Nuo Si Dzinpingo kelionės į Persijos įlankos aukščiausiojo lygio susitikimą Saudo Arabijoje 2022 m. pabaigoje vyko aktyvios derybos su Pekinu siekiant nustatyti dalies Saudo Arabijos Kinijai parduodamos naftos kainą juaniais. Saudo Arabija yra didžiausia Kinijos žalios naftos tiekėja, o Kinija – didžiausia Saudo Arabijos naftos eksporto šalis.
Brazilija. 2023 m. vasarį Kinijos liaudies bankas (angl. People’s Bank of China, PBOC) pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Brazilijos centriniu banku dėl ženminbi tarpuskaitos susitarimų.
Bangladešas. Bangladešas pirmą kartą naudosis Kinijos juaniu, ketindamas skirti Rusijai 300 mln. JAV dolerių naujai branduolinei elektrinei netoli Dakos statyti.
Prancūzija. Kinijos ir Prancūzijos energetikos bendrovės pirmą kartą istorijoje Kinijoje sudarė sandorį dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD), pagal kurį buvo atsiskaitoma ženminbi valiuta (juaniais). Parduota 65 000 tonų SGD, importuotų iš Jungtinių Arabų Emyratų.
Pastangos populiarinti Kinijos juanį tarptautiniuose sandoriuose ne tik rodo Kinijos siekį įtvirtinti savo valiutą tarptautiniu mastu ir susilpninti JAV dolerio įtaką pasaulio prekyboje, bet ir pabrėžia didėjantį poreikį besivystančiose šalyse įvairinti atsiskaitymus valiuta už JAV ribų. Vis dėlto Kinijos entuziazmo dėl juanio taurė jau pilna, o doleris ir toliau nepaliaujamai dominuoja – jis yra arti rekordinių aukštumų, palyginti su daugeliu kitų valiutų.
2. Ekonominiu požiūriu – gera naujų metų pradžia
Remiantis Kinijos nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, Kinijos BVP per pirmąjį metų ketvirtį padidėjo 4,5 proc., t. y., 1,6 proc. daugiau nei pirmesnį ketvirtį. Toks augimas, anot Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Vang Venbino (Wang Wenbin), rodo, kad „rinkos pasitikėjimas labai padidėjo, vartojimas ir investicijos vėl išaugo, o užimtumas ir kainos iš esmės išliko stabilūs“.
Didėjantis ekonomikos augimo pagreitis yra geras Kinijos ekonomikos atsigavimo ženklas po trejus metus trukusių nulinės COVID politikos apribojimų. Be to, naujausioje TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad šiais metais Kinijos ekonomika prisidės prie daugiau nei trečdalio pasaulinio augimo, o tai suteiks naują impulsą pasaulio ekonomikai.
3. Huānyíng Huílái (liet. „Sveikas sugrįžęs“), Džekai Ma!
Žemyninėje Kinijoje viešai pasirodė viešumoje retai matomas milijardierius, Kinijos el. prekybos gigantės bendrovės „Alibaba“ įkūrėjas Džekas Ma (马云 Mǎ Yún). Jis sugrįžo po dvejus metus trukusio didmeninės prekybos technologijų sektoriaus puolimo, kurį 2020 m. išprovokavo pats, savo kalboje kritikuodamas Kinijos finansų rinkų priežiūros instituciją.
Džeko Ma pasirodymas gali būti platesnės Kinijos vyriausybės strategijos dalis, siekiant atkurti privačių įmonių pasitikėjimą ir vėl sustiprinti technologijų sektorių, „skatinant ir remiant privačiojo sektoriaus ir privačių įmonių augimą ir plėtrą“, kaip pažymima ataskaitoje apie Kinijos vyriausybės darbą 2023 m.
4. Kinijos socialistinis dirbtinis intelektas (DI)
Balandžio 11 d. Kinijos kibernetinės erdvės administracija paskelbė generatyvinio dirbtinio intelekto paslaugų įrankių projektą, siekdama sureguliuoti Kinijos visuomenei teikiamas su DI susijusias paslaugas. Nors parengti reikalavimai apima įprastus klausimus, įskaitant nediskriminavimą ir duomenų apsaugą, siūlomos priemonės taip pat rodo rimtą Kinijos vyriausybės susirūpinimą dėl turinio moderavimo, algoritmų skaidrumo ir poreikio įmonėms atlikti išsamų saugumo vertinimą prieš pradedant taikyti naujas technologijas. O svarbiausia – nauji DI įrankiai turi užtikrinti, kad DI sukurtas turinys atitiktų „socialinę tvarką ir įkūnytų pagrindines socialistines vertybes“. Labai tikėtina, kad tokios griežtos sparčiai plėtojamo dirbtinio intelekto technologijų sektoriaus taisyklės gali itin paveikti Kinijos bendrovių galimybes neatsilikti nuo Vakarų partnerių.
5. Pigiausias Kinijos miestas – šaltas, apsnūdęs angliakasių miestas Hegangas
Dėl Kinijoje kilusios perkamosios galios krizės patrauklia vieta gyventi tapo Hegangas – Kinijos tolimos šiaurinės dalies miestas, kuriame gyvena beveik 900 tūkst. gyventojų ir žiemą temperatūra nukrenta iki –20 °C. Didelis butas Hegange kainuoja vos 46 000 juanių (6 000 EUR) arba 40 kartų mažiau nei Šendžene, pietinėje dalyje esančiame aukštųjų technologijų metropolyje.
Per pastaruosius 15–20 metų perkamoji galia Kinijoje sumažėjo keturis kartus. Norint įsigyti butą didžiuosiuose miestuose, pvz., Pekine, reikėtų taupyti dvidešimt metų. Nepaisant to, pagal kinišką supratimą, norint tapti suaugusiuoju reikia ne tik turėti gyvenamąją vietą, bet ir minimalių išteklių – kaip sakoma kinų posakyje „yǒu chē yǒu fáng“ (liet. „turėk namą ir automobilį“).
Mėnesio rekomendacijos
Dokumentinis serialas: „Užduotis – Kinija“ (angl. „Assignment China“), kurią sukūrė Mike’as Chinoy’us – apdovanojimus skinantis legendinis televizijos žurnalistas, daugelį svarbių laikotarpių metų vadovavęs CNN Pekine.
Knyga: U.S. – Taiwan Relations: Will China’s Challenge Lead to a Crisis? („JAV ir Taivano santykiai. Ar Kinijos iššūkis sukels krizę?“). Autoriai – „Brookings“ vyresnieji moksliniai bendradarbiai Richardas Bushas ir Ryanas Hassas ir GMF (German Marshall Fund) Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono programos vykdomoji direktorė Bonnie Glaser. Kinijos keliamų iššūkių akivaizdoje autoriai pažymi, kad įtampą tarp KLR ir Taivano galima išspręsti tik turint Taivano gyventojų pritarimą. Be to, jie aiškina, kad įtakos spaudimui, kurį Pekinas taikys santykiams abipus sąsiaurio, turės ir 2024 m. Taivano prezidento rinkimų rezultatai.
