MĖNESIO FRAZĖ:
„Tūkstantmečio strategija, kurios svarba ilgalaikė ir kuri rūpi visai tautai.“
Kontekstas: Gegužės 10 d. Si Dzinpingas trečią kartą apsilankė „Siongano naujojoje teritorijoje“. Šis miestas – gamtos, aukštųjų technologijų ir kultūros sandūros pavyzdys, kuriuo siekiama pademonstruoti, kad aukštųjų technologijų plėtrą galima suderinti su aplinkos apsauga ir kad Kinija gali būti novatoriška savo pačios sąlygomis. Pažymėtina, kad Siongano miestas „aukštos kokybės plėtros“ kontekste taip pat yra svarbi KKP politinio legitimumo ir Si Dzinpingo politinio palikimo dalis, įkūnijanti „Si Dzinpingo kiniškojo socializmo naujoje eroje idėją“, išsakytą per 2017 m. vykusį 19-ąjį partijos suvažiavimą. Taigi – nieko stebėtina, kad pareiškime apie savo vizitą Si Dzinpingas pabrėžė, jog šis miestas – tai „tūkstantmečio strategija, kurios svarba ilgalaikė ir kuri rūpi visai tautai“.
VIDAUS POLITIKA IR UŽSIENIO REIKALAI
1. Ilgai lauktas telefono skambutis
Balandžio 26 d. po toli gražu ne vieno ukrainiečių kreipimosi įvyko pirmasis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios telefoninis pokalbis tarp Kinijos prezidento Si Dzinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Šis pokalbis tebuvo moralinės paramos Ukrainai išraiška, nes Si nedavė jokių ženklų, kad Kinija ruoštųsi nutraukti netiesioginę paramą Rusijai.
Kinija. Pasak oficialaus kinų pareiškimo, Si Dzinpingas padėkojo Ukrainai už tvirtą pagalbą evakuojant Kinijos piliečius 2022 m. Kinijos lyderis taip pat pakartojo, kad politinį Kinijos ir Ukrainos santykių pagrindą sudaro abipusė pagarba suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Ypač pažymėtina, kad Kinija paskelbė į Ukrainą ir kitas šalis nusiųsianti specialųjį Kinijos vyriausybės atstovą Eurazijos reikalams Li Hui, kad šis nuodugniai pabendrautų su visomis susijusiomis šalimis, siekiant politinio „Ukrainos krizės“ sureguliavimo.
Ukraina. Pirmoji V. Zelenskio reakcija buvo teigiama. „Turėjau ilgą ir turiningą pokalbį telefonu su [Kinijos] prezidentu Si Dzinpingu, – rašė V. Zelenskis platformoje „Twitter“. – Tikiu, kad šis pokalbis, taip pat Ukrainos ambasadoriaus Kinijoje paskyrimas suteiks stiprų postūmį mūsų dvišalių santykių plėtrai.“
Rusija. Pokalbį pakomentavo ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pareiškė: „Esame pasirengę pritarti visiems veiksmams, kurie galėtų priartinti konflikto Ukrainoje pabaigą ir Rusijos tikslų pasiekimą. Pasveikintume tokį rezultatą. Kalbant apie patį bendravimo faktą, tai yra šių dviejų šalių suverenus reikalas, išimtinai susijęs su jų dvišaliu dialogu.“
Skambučio rezultatas. Praėjus trims savaitėms po šio pokalbio, Ukrainoje apsilankė buvęs Kinijos ambasadorius Rusijoje (šias pareigas ėjęs 10 metų: 2009–2019) Li Hui, kurį Rusijos prezidentas 2019 m. apdovanojo Draugystės ordinu. Pasak kai kurių analitikų, šis dviejų dienų vizitas žymi pirmąjį darbinį dialogą tarp Ukrainos ir Kinijos nuo karo pradžios. Ukrainai akivaizdžiai siekiant atverti komunikacijos kanalus, Li Hui priėmė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Oleksandras Kubrakovas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Vis dėlto netrukus išryškėjo nuomonių skirtumai. Li Hui pakartojo Kinijos poziciją dėl „Ukrainos krizės“ sprendimo, pažymėdamas bendro sprendimo paieškų poreikį ir žadėdamas „Kinijos dalyvavimą siekiant kuo greičiau nutraukti ugnį“; o Ukrainos užsienio reikalų ministro pareiškime pabrėžiama, kad Kyjivas „nesutiks su jokiais pasiūlymais, kurie apimtų [Ukrainos] teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą“. Esminė citata – A. Jermako: „Ukraina yra suinteresuota Kinijos dalyvavimu Ukrainos taikos derybose“, kurias Ukraina pasieks planuojamu kontrpuolimu, o ne „skubiai nutraukdama ugnį“. Taigi Ukraina išties nori palaikyti dialogą su Pekinu dėl taikos, tačiau – tik savo sąlygomis.
2. Kinijos ir Vidurinės Azijos viršūnių susitikimas: atėjo naujas vadas?
Gegužės 19–20 d. Kinija surengė įžanginį Kinijos ir Vidurinės Azijos viršūnių susitikimą, kuris vyko itin simbolinėje vietoje – senoviniame mieste Siane, kur prasidėjo Šilko kelias. Viršūnių susitikime dalyvavo Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos, Turkmėnijos ir Uzbekijos prezidentai. Valstybinė Kinijos žiniasklaida renginį nušvietė kaip Kinijos regioninės diplomatijos triumfą, pranešimai apie viršūnių susitikimą atsidūrė pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Svarbus buvo ir susitikimo laikas (Didžiojo septyneto G7 viršūnių susitikimo išvakarės): solidarumo ir Kinijos lyderystės regione demonstravimu siekta sušvelninti neigiamą Pekino įvaizdį, kuris buvo kuriamas viršūnių susitikimo Hirošimoje metu. Kinijos prezidentas, sakydamas pagrindinę kalbą, ragino regioną siekti kurti „bendros ateities, savitarpio pagalbos, bendros plėtros, visuotinio saugumo ir nenutrūkstamos draugystės bendruomenę“.
3. Didžiojo septyneto viršūnių susitikimas Hirošimoje ir į Kiniją orientuota jo darbotvarkė
Gegužės 19–21 d. Japonijoje vyko 49-asis Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimas. Platesnę šių metų viršūnių susitikimo darbotvarkę atspindi dalyvavusių svečių, tarp kurių buvo Indijos, Vietnamo ir Ukrainos lyderiai, skaičius – iš viso buvo 9 svečiai. Artėjant susitikimui, tarptautinėje žiniasklaidoje buvo neabejojama, kad pagrindinės susitikimo temos bus Ukraina ir Kinijos bei Taivano klausimas. Prieš skrydį į Japoniją vykusioje spaudos konferencijojeEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad pagrindinis tikslas – aptarti, „kaip suvaldyti santykius su besikeičiančia Kinija“ ir sukurti „rizikos mažinimu, o ne atsiskyrimu“ (angl. „de-risking, not decoupling“) grįstą „ekonominių santykių su Kinija modelį“. U. von der Leyen savo kalboje taip pat minėjo prieš Lietuvą nukreiptus Kinijos prievartos veiksmus, pabrėždama poreikį mažinti pažeidžiamumą ir didinti atsparumą. G7 vadovai ekonominei prievartai skyrė ypatingą dėmesį ir pateikė bendrą pareiškimą dėl ekonominio atsparumo ir ekonominio saugumo, kuriuoakivaizdžiai mėginama reaguoti į Kinijos pastarojo meto veiksmus prieš Lietuvą ir kitas šalis, nors pareiškimo tekste jokios šalies vardas nebuvo paminėtas.
Netrukus po susitikimo Kinijos užsienio reikalų ministerija užsipuolė G7 dalyvius ir Kinijai nemalonią jų retoriką, aiškindama, kad „tai kenkia tarptautinei taikai, regioniniam stabilumui ir slopina kitų šalių vystymąsi“ ir kad „Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir nepritarimą tam ir tai griežtai deklaruoja viršūnių susitikimo organizatorei Japonijai ir kitoms atitinkamoms šalims“. Pekinas taip pat išsikvietė Japonijos ambasadorių Kinijoje, kad pareikštų diplomatinį protestą dėl kuriamo „ažiotažo dėl klausimų, susijusių su Kinija“. O Kinijos ambasada Jungtinėje Karalystėje (JK) užsipuolė JK ministrą pirmininką Rishi Sunaką dėl šio kalbų per viršūnių susitikimą, kurios, pasak ambasados oficialaus pareiškimo, „dėl neatsižvelgimo į faktus yra piktavališkas šmeižtas“. Tą pačią dieną Kinijos reguliavimo institucija paskelbė, kad JAV atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ kelia pavojų nacionaliniam saugumui, todėl jai draudžiama dalyvauti esminiuose Kinijos infrastruktūros projektuose.
4. Vengrijos užsienio reikalų ministro susidraugavimas su Kinija
Vengrija ir toliau puoselėja santykius su Kinija: šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijarto lankėsi Pekine ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Huawei“. Nors daugybė ES šalių bendrovę „Huawei“ vertina kaip keliančią pavojų kibernetiniam saugumui ir atsisako įpročio naudoti kinų technologijas savo 5G ryšio tinkluose, Vengrija, priešingai, laiko „Huawei“ atliekančia svarbų vaidmenį nuosekliai vystant šalies 5G ryšio tinklus. Vengrija siekia iki 2050 m. pakelti savo ekonomikos technologinį lygį ir, padedama „Huawei“, užtikrinti interneto prieigą daugiau nei 90 proc. šalies namų ūkių.
5. Kinijos ir Vietnamo priešprieša Pietų Kinijos jūroje
Gegužės 14 d. savaitraštis „South China Morning Post“ pranešė apie naują Vietnamo ir Kinijos laivų konfrontaciją Pietų Kinijos jūroje dėl Hanojaus planų joje plėsti naftos gavybos veiklą. Paskutinė didesnio masto konfrontacija tarp šių dviejų šalių šioje vietoje (Tu Chinh pakrantėje) įvyko 2019 m. liepą, kai į šią teritoriją įplaukė kinų tyrimų laivas „Haiyang Dizhi 8“, – taip prasidėjo dviejų mėnesių trukmės akistata, kurioje dalyvavo mažiausiai keturi Kinijos pakrantės apsaugos ir du Vietnamo laivai. 2014 m. šalia Paraselio salų (Kinijoje vadinamų Sišos salynu) vykusi konfrontacija dėl kinų naftos platformos tyrimų Vietname įžiebė masinius protestus prieš Kiniją ir smurto protrūkius.
Agresyvus Kinijos elgesys šioje jūroje suartina kitas šalis. Gegužės 15–16 d. vyko 10-asis Filipinų ir Vietnamo bendros nuolatinės darbo grupės jūros ir vandenyno reikalams (JPWG-MOC) posėdis. Jame šalys sutarė „glaudžiau koordinuoti regioninių ir daugiašalių institucijų veiklą jūrų klausimais“, siekdamos užtikrinti ir apsaugoti savo teises pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir dėti pastangas baigti rengti Elgesio Pietų Kinijos jūroje kodeksą.
SAUGUMAS IR GYNYBA
1. Virš KKP kaupiasi paranojos debesys dėl nacionalinio saugumo
Pasak kinų žiniasklaidos, nacionalinio saugumo sumetimais Kinija neseniai visoje šalyje pradėjo tirti užsienio kapitalo konsultacijų bendrovių veiklą. Gegužės pradžioje buvo pranešta apie Kinijos policijos atliktą kratą JAV konsultacijų bendrovės „Capvision“ biure. Pastaraisiais mėnesiais panašių atvejų Kinijoje įsikūrusiose JAV bendrovėse vis daugėja. Kovo pabaigoje pranešta apie JAV bendrovės „Mintz Group Beijing“ biure atliktą kratą, jo uždarymą ir penkių vietinių darbuotojų sulaikymą. Balandį JAV konsultacijų bendrovė „Bain & Company“ patvirtino, kad Kinijos policija apsilankė jos biure Šanchajuje ir apklausė darbuotojus.
Šios represinės priemonės iš dalies susijusios su neseniai priimtais balandžio 26 d. paskelbto Kinijos kontržvalgybos įstatymo pakeitimais (įstatymas įsigalios liepos 1 d.). Anaiptol neaišku, kiek toli Pekinas ruošiasi eiti, tačiau tikėtina, kad tokie veiksmai dar labiau atgrasys užsienio bendroves nuo veiklos vykdymo ir plėtros Kinijoje. Dėl atnaujinto įstatymo Kinijos valdžios institucijos šiemet atidžiau stebi užsienio piliečių srautus ir užsienio kapitalo verslo veiklą Kinijoje. Gegužę Kinija nuteisė 78 m. amžiaus JAV pilietį laisvės atėmimu iki gyvos galvos už šnipinėjimą. Tą patį mėnesį Kinijoje buvo sulaikytas kyšių ėmimu įtariamas Pietų Korėjos futbolininkas San Dziun-ho. Be to, kovą sulaikytasšnipinėjimu įtariamas bendrovės „Astellas Pharma“ darbuotojas, turintis Japonijos pilietybę.
Nors Kinijos rinka išlieka patraukli ir prioritetizuojama, blogėjanti politinė aplinka daro spaudimą užsienio bendrovėms. Amerikos prekybos rūmų Kinijoje atlikta apklausa atskleidė, kad Kinijoje veikiančios JAV bendrovės vis pesimistiškiau vertina verslo perspektyvas šioje šalyje, o du trečdaliai apklaustųjų nurodo didėjančią įtampą tarp JAV ir Kinijos kaip didžiausią iššūkį norint šioje šalyje vykdyti verslą.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. „LinkedIn“ platformos „InCareer“ dienos Kinijoje – suskaičiuotos
Gegužės 8 d. „LinkedIn“ generalinis direktorius Ryanas Roslansky paskelbė raštą, kuriame pranešama apie didžiulius bendrovės strategijos Kinijoje pokyčius, dėl kurių bus atleisti 716 darbuotojų ir palaipsniui nutraukta platformos „InCareer“ (vietinės „LinkedIn“ programėlės Kinijoje) veikla. Vietoje to bendrovė planuoja sutelkti dėmesį į „pagalbą Kinijoje veikiančioms bendrovėms ieškoti darbuotojų, vykdyti rinkodarą ir rengti mokymus užsienyje“. Šis sprendimas rodo, kad bendrovė ketina nutraukti veiklą Kinijoje. 2021 m. „LinkedIn“ sustabdė savo vietinės versijos veiklą dėl, pasak „LinkedIn“ vyresniojo viceprezidento Mohako Shroffo, „gerokai daugiau iššūkių keliančios veiklos aplinkos ir sugriežtėjusių atitikties reikalavimų Kinijoje“. Jis paaiškino, jog tolesnis „vietinės „LinkedIn“ versijos paslaugos teikimas Kinijoje reikštų, kad reikėtų laikytis Kinijos vyriausybės taikomų reikalavimų interneto platformoms“.
„LinkedIn“, kuri buvo paskutinė iš Kinijos nepasitraukusi didžioji vakarietiška socialinių medijų platforma, jungsis į tokių platformų kaip „Facebook“, „YouTube“, „Google“ ir „Twitter“, kurios Kinijoje veiklos nebevykdo, gretas.
2. Alternatyva doleriui: BRICS šalyse bus nauja bendra valiuta?
Pastarojo meto pokyčiai BRICS šalyse (Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje, Kinijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje), kurių dalis yra nestabilios demokratijos, o likusios – neabejotinos autokratijos, kiekviena turinčios savitą ekonominę struktūrą, rodo, kad atsirado naujų sričių, kuriose jos gali realiai bendradarbiauti. Atsiradus bendros BRICS valiutos perspektyvai, šalys narės jau kurį laiką kalba apie prekybos „dedolerizaciją“ (bendros valiutos galimybė bus aptartaartėjančiame viršūnių susitikime Johanesburge rugpjūtį), leisiančią joms užsiauginti savus finansinius raumenis ir vis aktyviau varžytis su Vakarų institucijomis. Ryškiausias pokytis – tai, kad dėl JAV taikomų sankcijų atsiskaitymams doleriais Rusija sparčiai perėjo prie atsiskaitymų Kinijos juaniais. Per laikotarpį nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. kovo Rusijos eksportuotojų kasmėnesinių atsiskaitymų juaniais vertė išaugo nuo 0,5 mlrd. iki 6,9 mlrd. JAV dolerių, o importuotojų atsiskaitymai padidėjo nuo 1,4 mlrd. iki 7,7 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto dėl riboto konvertuojamumo juanio perspektyvos artimiausiu metu pakeisti dolerį ir tapti bendra BRICS valiuta išlieka itin miglotos.
VISUOMENĖ IR KULTŪRA
1. Mažiau erdvės pilietinei visuomenei: uždarytas Pekino LGBT centras
„Tikiuosi, vieną dieną dar susitiksime ir vėl galėsime vieni kitais didžiuotis“, – tokią slogią žinutę paskelbė vienas kinų internautas platformoje „Weibo“ po sukrečiančio pranešimo apie Pekino LGBT centro uždarymą dėl force majeureaplinkybių. Vasarį 15 metų jubiliejų minėjęs centras buvo viena didžiausių ir paskutinių likusių veikti seksualinių mažumų organizacijų šalyje. Jame buvo organizuojamos švietimo programos apie translyčių žmonių sveikatą, greitųjų pasimatymų renginiai netradicinių pakraipų žmonėms ir renkama informacija apie LGBT asmenims draugiškas klinikas. Vis dėlto dėl stiprėjančio Kinijos priešiškumo LGBT aktyvizmui šis smūgis LGBT bendruomenei jau nieko nenustebino ir atrodo, kad socialinės įtraukties vėjai ateityje Kiniją lenks vis dažniau.
