Pagrindiniai akcentai:
- Dėl Kinijos ir JAV interesų technologijų srityje sankirtos ir potencialių grėsmių, kurias kelia nepatikimų Kinijos telekomunikacijų įmonių veikla vykdant 5G ryšio plėtrą Europoje, Vakarų pasaulio valstybėse susiformavo bendra pozicija.
- Pekinui nuo 2013 m. remiant jo prioritetu tapusius 5G ryšio tyrimus ir plėtrą, Kinijos telekomunikacijų įmonės tapo nenuginčijamomis rinkos lyderėmis, turėjusiomis realių galimybių dominuoti Europos 5G ryšio infrastruktūroje.
- Akcentuojant potencialias saugumo grėsmes D. Trumpo administracijos inicijuotas „Švarusis tinklas“ ir aktyvus šios idėjos propagavimas paskatino didžiosios daugumos ES valstybių pozicijos pasikeitimą ir jos ėmė riboti Kinijos įmonių veiklą, susijusią su 5G plėtra Europoje.
- Dėl būtinybės spręsti saugumo iššūkius pritaikant JAV „Švariojo tinklo“ iniciatyvos propaguojamus standartus 5G ryšio plėtra Europoje reikšmingai sulėtėjo. Šis poveikis ypač pastebimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse
- Lietuva, nors ir atlikusi pirminius 5G ryšio bandymus, kartu su Portugalija yra vienintelės ES valstybės, kuriose vis dar nėra siūlomas komercinis 5G ryšys.
- Lietuvos atvejis išsiskiria bendrame ES kontekste: Rusijos karinėms reikmėms Kaliningrado srityje užimti 3,5 GHz dažniai persidengia su Lietuvos 5G ryšio poreikiais. Deryboms su Rusija nutrūkus, dažnių juostos aukcionas vis dar nepradėtas.
- Lietuvos sprendimas paremti JAV poziciją uždraudžiant prie 5G plėtros prisidėti Kinijos telekomunikacijų įmonėms buvo svarbus ir reikalingas saugumo prasme, tačiau turi ir savo kainą – potencialiai didesnes išlaidas diegiant 5G ryšį ir vėlavimus.
