2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pavėluotai paskelbė COVID-19 protrūkį „tarptautinio masto ypatingąja visuomenės sveikatos padėtimi“, kai Kinų naujųjų metų atostogos, per kurias kinai keliauja itin daug, jau buvo sukūrusios prielaidas sparčiai užkrato plėtrai likusiame pasaulyje. Sunku įsivaizduoti simboliškai dar nepalankesnę kinų zodiako Žiurkės metų pradžią, turint omenyje tiek greitą viruso sklaidą KLR viduje bei už jos ribų, tiek ir plačiai paplitusį šio graužiko tapatinimą su epidemijomis, tarp jų ir daugiausia gyvybių rašytinėje žmonijos istorijoje nusinešusiu didžiuliu maro protrūkiu – vad. „Juodąja mirtimi“ XIV amžiuje. PSO galiausiai paskelbė plintantį užkratą pandemija kovo 11 d. – būtent tądien, kai Lietuva šventė trisdešimtąjį savo nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos jubiliejų. Iki to laiko virusas jau buvo įsiskverbęs į šalį ir sukėlė pirmąją ligos bangą. Kaip šiame darbe aiškinama toliau, Žiurkės metai Kinijos ir Lietuvos santykiams tapo beveik tokiu pat išbandymu kaip ir prieš tai buvę kalendoriniai Kiaulės metai. Taigi, analitinėje studijoje siekiama objektyviai atnaujinti anksčiau atliktą Kinijos įtakos mūsų šalyje vertinimą ir bendrai apibūdinti dvišalių santykių būklę 2020 m. pabaigoje. Remiantis atvirais, viešai prieinamais pirminiais ir antriniais šaltiniais lietuvių ir anglų kalbomis, pirmiausia aprašomos dvi pagrindinės su Kinija susijusios tendencijos, kurios Lietuvoje tęsėsi nuo 2019 m. – t. y. tolesnis šios Azijos milžinės „saugumizavimas“ ir, kaip šalutinis to rezultatas, mūsų šalyje suintensyvėjęs žmogaus teisių jos atžvilgiu naratyvas. Tuomet pateikiamas trumpas abiejų valstybių ekonominių santykių prieš pat 2020 m. sveikatos krizę vertinimas, atskirai aptariant itin svarbų ir daug pasakantį 5G klausimą. Toliau nagrinėjamas pačios pandemijos veiksnys ir su ja susijusi išdava – beprecedentis Taivano klausimo iškilimas Lietuvoje. Prieš pereinant prie išvadų, glaustai pristatomas gana netikėtas kinų įžengimas į Lietuvos sporto sferą.