Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Tyrimas Geg 01, 2020

Lietuva ir JAV: strateginės partnerystės realijos ir perspektyvos

Santrauka

Lietuvos ir JAV santykiai yra tvirti ir nuoseklūs. Baltijos valstybių narystė NATO užtikrino ilgalaikį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje; kryptinga integracija į Europos Sąjungą (ES) ir globalią prekybos sistemą, taip pat sėkmingas vakarietiškų ekonomikos taisyklių perėmimas sustiprino Lietuvos patrauklumą ekonominių santykių plotmėje. Nors pasiekimai vystant dvišalį dialogą akivaizdūs, iššūkių spektras nemažėja. Gynybos srityje būtina ir toliau spręsti atgrasymo stiprinimo rytiniame NATO flange klausimą. Be tiesioginio JAV indėlio prielaidos kokybiniam Lietuvos saugumo situacijos gerėjimui yra ribotos. Todėl Lietuva turėtų skirti NATO lyderių sutartą 2 proc. BVP dalį gynybai bei siekti, kad JAV dėmesys regionui išliktų ženklus. Tam gali pasitarnauti geri JAV ir Lenkijos santykiai, kuriantys palankią terpę ir Lietuvai aktualių geopolitinių iššūkių sprendimui. Ateityje papildomų dilemų kels aštrėjanti JAV ir Kinijos priešprieša, taip pat JAV ir ES nesutarimai. JAV santykiai su Rusija išlieka komplikuoti. Viena vertus, tai kuria terpę Lietuvai stiprinti savo kaip patikimo sąjungininko statusą; kita vertus, geopolitinės slinktys bei pandemijos sukelti iššūkiai gali paskatinti JAV politinių prioritetų bei jiems skiriamų resursų peržiūrą. Pagrįstų nuogąstavimų Lietuvai turėtų kelti JAV vykstantys kartų kaitos procesai, sąlygojantys kintantį požiūrį į JAV globalius prioritetus bei menkesnį susidomėjimą klausimais, susijusiais su Baltijos valstybėmis. Šis procesas jau apčiuopiamas ir kiekybiškai: pavyzdžiui, amerikiečių nuomonių apklausos rodo, kad jaunesni JAV gyventojai yra mažiau linkę pritarti karinės jėgos naudojimui Baltijos šalių saugumui užtikrinti nei Šaltojo karo metus menančios kartos. Atsižvelgiant į tai, būtina siekti didesnio Lietuvos girdimumo JAV politinių lyderių, o taip pat būsimųjų sprendimų priėmėjų universitetuose ir analitiniuose centruose, tarpe. Siekiant šių tikslų galimos tiek priemonės, kurioms reikia finansinių investicijų (pvz., kurti akademines pozicijas Baltijos valstybių tyrimams prestižiniuose JAV universitetuose), tiek tokios, kurios reikalauja sąlyginai mažai kaštų (pvz., dažnesni Lietuvos atstovų vizitai į JAV; su vizitais susietos politinių lyderių paskaitos JAV universitetuose; politinių lyderių nuomonių straipsnių rengimas didžiausioms JAV žiniasklaidos priemonėms; efektyvesnis koordinavimas planuojant Lietuvoje aukšto rango konferencijas, į kurias kviečiami JAV sprendimų priėmėjai ir pan.). Palyginti daug nišų išlieka ekonominiame bendradarbiavime. Nors JAV ir Lietuvos santykiai šioje srityje intensyvėja – lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAV apimtys auga, o su JAV kapitalu siejamų darbo vietų Lietuvoje sukuriama vis daugiau – terpių vystymui tebėra. Lietuvai svarbu prioritetizuoti sritis, kuriose veikiantys verslai turi geriausias galimybes įsilieti į JAV rinką, bei kryptingai siekti apčiuopiamų rezultatų; taip pat aktualu aktyviau siekti stambių JAV investicijų Lietuvoje, kurios turėtų ne tik pozityvų ekonominį, bet ir saugumo aspektą.

Linas Kojala RESC direktoriumi paskirtas 2016 metų liepos mėnesį, 2021 m. perrinktas antrai kadencijai. Iki tol dirbo RESC politikos analitiku. Jis taip pat yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas.

2020 m. Kojala buvo Asocijuotas Tyrėjas (Research Fellow) analitiniame centre „Foreign Policy Research Institute“ (JAV). 2019 metais pristatė knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ (Tyto Alba), 2020 m. išleido knygą „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas.“ (Tyto Alba). 2023 m. buvo įtrauktas į Miuncheno jaunųjų lyderių (Munich Young Leaders) grupę, kurią subūrė Miuncheno Saugumo Konferencija ir Korber fondas.

Komentuoja tarptautinės politikos aktualijas, yra parengęs autorinių tekstų CNN, Chicago Tribune, Berlingske leidiniuose, cituotas BBC, Vokietijos, Prancūzijos, ir kitų šalių žiniasklaidoje.

Nuo 2019 m. kasmet DELFI rengiamose apklausose įvardijamas kaip antras arba trečias įtakingiausias visuomenininkas Lietuvoje. 2023 m. buvo apdovanotas DELFI Titanų prizu už tarptautinės politikos komentarus.

Kojala yra baigęs Politikos mokslų bakalauro ir Europos studijų magistro studijas VU TSPMI, diplomines Globalaus verslo studijas Oksfordo niversitete ir Verslo administravimo (MBA) magistro studijas Kembridžo universitete. Gavęs prestižinę Fulbrighto stipendiją mokėsi Harvardo universitete JAV (2017-2018).