Lietuvos ir Kinijos atsisiejimas transatlantinio suartėjimo sąlygomis

Pagrindiniai akcentai:

• Dabartinės Vyriausybės pradėta santykių su Kinija peržiūra jau pasireiškė reikšmingu atsisiejimu nuo Azijos milžinės politiniu – diplomatiniu ir ekonominiu – technologiniu lygmenimis.
• Lietuvos naudai šis procesas vyksta nuo Tiananmeno krizės nematyto Kinijos ir Vakarų tarpusavio santykių nuosmukio ir ES ir JAV transatlantinio suartėjimo sąlygomis.
• Nuo šių metų pavasario kiek netikėtai Lietuva Kinijos klausimu gali save pozicionuoti ne tik kaip vertybiškai nuoseklią ir drąsią, bet ir toliaregišką ir aktyvią Vakarų pasaulio atstovę.
• Atsižvelgiant į tokias globalias tendencijas ir pačios Kinijos elgesį pastarąjį dešimtmetį, jos reakcija į Lietuvos veiksmus kol kas buvo gana korektiška ir pamatuota.
• Kartu su pandemijos poveikiu tai suteikė vertingą progą pasiruošti potencialiam Kinijos atsakui ir atidžiau panagrinėti anksčiau pakankamai dėmesio nesulaukusias sąveikos sritis.
• Trumpuoju laikotarpiu Kinijos atsako pirmiausia galima sulaukti palyginti neskausmingų viešųjų ryšių atakų ir potencialiai žalingesnių ekonominio poveikio priemonių pavidalu.
• Ekonominėms rizikoms atremti būtinos konsultacijos tarp suinteresuotų viešojo ir privačiojo sektorių atstovų ir diplomatinės diversifikacijos Azijoje ekonominiai dividendai.
• Įgyjant atsparumą Kinijai nacionaliniu mastu, privalu atkreipti dėmesį į žemesnius, todėl mažiau matomus sąveikos lygmenis, pirmiausia paradiplomatinį ir akademinį.
• Paradiplomatiniame (miestų ir regionų) bendradarbiavimo lygmenyje būtina lygiavertiškai bendrauti su mažosiomis šalies savivaldybėmis – kiek netikėtu Kinijos dėmesio centru.
• Ne mažiau grėsmių kelia bendradarbiavimas su kinais akademinėje, pirmiausia gamtos mokslų ir technologijų, srityje, todėl šiai sričiai taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį.
• Esminiu papildomu Lietuvos ir Kinijos tarpusavio santykių principu visuose jų lygmenyse, nuo nacionalinio iki akademinio, turi tapti skaidrumas.