Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Rgp 11, 2021

Lietuvos ir Kinijos atsisiejimas transatlantinio suartėjimo sąlygomis

Pagrindiniai akcentai:

  • Dabartinės Vyriausybės pradėta santykių su Kinija peržiūra jau pasireiškė reikšmingu atsisiejimu nuo Azijos milžinės politiniu – diplomatiniu ir ekonominiu – technologiniu lygmenimis.
  • Lietuvos naudai šis procesas vyksta nuo Tiananmeno krizės nematyto Kinijos ir Vakarų tarpusavio santykių nuosmukio ir ES ir JAV transatlantinio suartėjimo sąlygomis.
  • Nuo šių metų pavasario kiek netikėtai Lietuva Kinijos klausimu gali save pozicionuoti ne tik kaip vertybiškai nuoseklią ir drąsią, bet ir toliaregišką ir aktyvią Vakarų pasaulio atstovę.
  • Atsižvelgiant į tokias globalias tendencijas ir pačios Kinijos elgesį pastarąjį dešimtmetį, jos reakcija į Lietuvos veiksmus kol kas buvo gana korektiška ir pamatuota.
  • Kartu su pandemijos poveikiu tai suteikė vertingą progą pasiruošti potencialiam Kinijos atsakui ir atidžiau panagrinėti anksčiau pakankamai dėmesio nesulaukusias sąveikos sritis.
  • Trumpuoju laikotarpiu Kinijos atsako pirmiausia galima sulaukti palyginti neskausmingų viešųjų ryšių atakų ir potencialiai žalingesnių ekonominio poveikio priemonių pavidalu.
  • Ekonominėms rizikoms atremti būtinos konsultacijos tarp suinteresuotų viešojo ir privačiojo sektorių atstovų ir diplomatinės diversifikacijos Azijoje ekonominiai dividendai.
  • Įgyjant atsparumą Kinijai nacionaliniu mastu, privalu atkreipti dėmesį į žemesnius, todėl mažiau matomus sąveikos lygmenis, pirmiausia paradiplomatinį ir akademinį.
  • Paradiplomatiniame (miestų ir regionų) bendradarbiavimo lygmenyje būtina lygiavertiškai bendrauti su mažosiomis šalies savivaldybėmis – kiek netikėtu Kinijos dėmesio centru.
  • Ne mažiau grėsmių kelia bendradarbiavimas su kinais akademinėje, pirmiausia gamtos mokslų ir technologijų, srityje, todėl šiai sričiai taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį.
  • Esminiu papildomu Lietuvos ir Kinijos tarpusavio santykių principu visuose jų lygmenyse, nuo nacionalinio iki akademinio, turi tapti skaidrumas.

Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Vilniaus universitete (Lietuva); buvęs vyresnysis vizituojantis mokslininkas Kinijos Fudan (Šanchajus, 2011) ir Zhejiang (Hangzhou, 2013) universitetuose, taip pat Kolumbijos universitete (Niujorkas, JAV, 2017, Fulbright Scholar programa); dviejų knygų apie šiuolaikinius Kinijos, Rusijos ir Indijos santykius (2016 m.) ir priešmodernistinių neeuropietiškų civilizacijų istorijos (2018 m. bendraautorystė) autorius.