Pagrindiniai akcentai:
- 2021 m. Lietuvai pradėjus įgyvendinti savo užsienio politikos diversifikaciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kilo natūralus poreikis įvertinti ne tik ekonomines perspektyvas, bet ir sąlygiškai naujų partnerių požiūrį į mums rūpimus saugumo ir politinius klausimus.
- Visos keturios šalys, kuriose Lietuva nusprendė steigti savo atstovybes – Australija, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas, pasižymi ne tik reikšmingais panašumais politiniu, ekonominiu ir vertybiniu atžvilgiais, bet ir delikačia geostrategine padėtimi tarp Kinijos, kaip didžiausios ekonominės partnerės, ir JAV, kaip svarbiausio saugumo garanto.
- Kita vertus, atlikus šių keturių šalių svarbiausių pastarųjų doktrininių ir apžvalginių užsienio politikos dokumentų lyginamąją analizę atsiskleidžia reikšmingi požiūrio į Rusiją, laikomą didžiausia išorės grėsme Lietuvai, skirtumai.
- Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusija reikšmingai figūruoja abiejų nagrinėjamų vidutinių galių – Australijos ir Pietų Korėjos – dokumentuose, tačiau, nors abi jos yra itin svarbios JAV sąjungininkės, Seulo požiūris į Maskvą daugiausia dėl geostrateginių ypatumų yra pastebimai palankesnis nei Kanberos.
- Nepaisant to, kad kalbant apie Singapūrą ir Taivaną, nebuvo išleista užsienio politiką apibūdinančių dokumentų, apimtimi ir nuodugnumu prilygstančių Australijos ar Pietų Korėjos dokumentams, galima susidaryti pagrįstą įspūdį, kad abi šalys Rusiją vertina pabrėžtinai pragmatiškai (nors Taipėjui ir kelia nerimą didėjanti Maskvos ir Pekino strateginė partnerystė, ypač jos karinis dėmuo).
- Lietuvos užsienio politikos formuotojams komunikuojant „Rusijos problemą“ šių šalių atstovams rekomenduojama deramai atsižvelgti į esamus tarpusavio požiūrio skirtumus, kartu pabrėžiant kiekvienai jų būdingas ir bendras temas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Maskvos keliamoms grėsmėms globaliai (san)tvarkai ir jos vaidmeniui Pekino karinėje modernizacijoje ir galios projektavimo procese.
