Moldovoje vėl grįžta senos baimės dėl galimų Rusijos keliamų politinio destabilizavimo grėsmių. Remdamasi Ukrainos perduota žvalgybos informacija, Moldovos valdžia išreiškė rimtą susirūpinimą dėl tariamų Rusijos planų vykdyti destrukcinius veiksmus, kurių galutinis tikslas – nuversti konstitucinę valdžią Moldovoje. Remiantis Rusijos planais, kuriuos vasario 9 dieną Briuselyje atskleidė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Moldovai gresia Rusijos žvalgybos pajėgų organizuotos demokratinės santvarkos perversmo operacijos.
Atsižvelgdama į Rusijos keliamas grėsmes, praėjus keturioms dienoms po to, kai Moldovos pusė gavo žvalgybos informaciją iš Ukrainos, prezidentė Maia Sandu viešai atskleidė tariamus Rusijos planus nuversti dabartinę vyriausybę. Sandu paaiškino, kad Rusijos ardomaisiais veiksmais buvo siekiama į valdžią atvesti prorusiškas pajėgas vietoje dabartinės pro-ES valdančiosios partijos. Rusijos operacija vyktų prorusiškos opozicijos organizuojamų didžiulių antivyriausybinių protestų fone, o planas apimtų smurtinius veiksmus prieš valstybės institucijas. Ji patikino gyventojus, kad valdžia imasi visų būtinų priemonių viešajai tvarkai ir taikai palaikyti, tačiau nedetalizavo jų.
Budrumo dėl atsinaujinusių Rusijos grėsmių žadinimas sutampa su momentu, kuomet keičiasi šalies vyriausybė. Buvusiai ministrei pirmininkei Natalijai Gavrilițai atsistatydinus (vasario 10 d.), prezidentė Maia Sandu ir valdančioji Veiksmų ir solidarumo partija premjero postą užimti pasiūlė Dorinui Receanui. Nuo 2022 metų vasario D. Receanas buvo prezidentės patarėjas saugumo klausimais ir ėjo Aukščiausiosios saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.
Seni planai žlugo, ar įmanomi nauji?
Rusijos planai nuversti Moldovos vyriausybę ir atvesti į valdžią pro-rusiškas jėgas įtrauktų ir masinius protestus. Kaip ir per 2007 m. jaunimo riaušes, didelio masto protestai 2023 m. gali tapti nekontroliuojami ir lemti kai kurių valstybės institucijų kontrolės praradimą. Tačiau net ir 2007 m. tuometė komunistų kontroliuojama valdžia sugebėjo suvaldyti situaciją. Be to, dėl pasirengimo prieš Rusijos hibridinio karo grėsmes, suintensyvėjusias 2022 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, šiuo metu Moldova yra mažiau pažeidžiama Rusijos grėsmių.
2022 metais Moldovos valdžia baiminosi, kad Rusija nori panaudoti prorusiškas jėgas išprovokuoti protestus ir užgrobti valdžią. Šis bandymas buvo siejamas su rimta energetine krize šalyje. Socialinė-ekonominė padėtis Moldovoje smarkiai pablogėjo dėl energetinės krizės, prasidėjusios 2021 m. spalį ir dar labiau paaštrėjusios dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2022 m. Pagrindiniai Rusijos darbotvarkės politiniai rėmėjai Moldovoje, visų pirma atstovaujami Șor partijos, tikėjosi, kad didelės energijos resursų kainos gali paskatinti žmones išeiti į gatves protestuoti. Nors per visus 2022 metus infliacija buvo didesnė nei 30 proc., opozicinėms jėgoms taip ir nepavyko surengti masinių protestų. Viena vertus, valdžios institucijos pradėjo tyrimus dėl nelegalių pinigų panaudojimo protestams inicijuoti ir saugumo sumetimais apribojo protestų prieš valstybines institucijas galimybes. Kita vertus, valdžios institucijos gavo reikšmingą paramą iš Vakarų partnerių, kad galėtų padengti specialias visuomenei skirtas socialines programas, kurių vertė siekė apie 250 mln. eurų (5 mlrd. Moldovos lėjų). Rusijos ir rusiškos opozicijos planai liko neįgyvendinti.
2023 metais Rusijos ketinimai Moldovos atžvilgiu išliks tokie patys. Kaip vasario 13 d. kalbėjo Moldovos prezidentė, ardomieji veiksmai, kuriuos Rusija planuoja vykdyti Moldovoje 2023 m., iš esmės atkartotų žlugusį 2022 m. scenarijų. Tam vėlgi būtų reikalingi masiniai prorusiškų jėgų organizuojami protestai. Šį kartą, remiantis V. Zelenskio administracijos pateikta informacija, Rusijos piliečiai, turintys karinį pasirengimą, persirengę civiliais, įsiskverbtų į protestus ir perimtų kai kurių valstybės institucijų kontrolę. Vėliau demokratinė vyriausybė turėtų žlugti ir ją pakeistų pro-rusiška valdžia.
Rusijos scenarijaus tikimybė
Informacija apie Rusijos grėsmes Moldovai nėra nauja. Į tai buvo rimtai žiūrima dar praėjusiais metais. Kol kas jokia Vakarų sostinė nepatvirtino Ukrainos žvalgybos informacijos, kuria remdamasi Moldovos valdžia koordinuoja prevencinę veiklą, patikimumo. Net Moldovos valdžia nežinojo apie naujas Rusijos operacijas, kol Ukraina neperdavė savo žvalgybos duomenų. Nepaisant to, Rusijos grėsmės turi būti kruopščiai išanalizuojamos ir padaromos išvados apie blogiausio atvejo scenarijų tikimybę.
Nepaisant agresyvių Rusijos ketinimų ir gebėjimo nustebinti, Moldovoje yra dvi pagrindinės kliūtys įgyvendinti ardomuosius planus:
Pirma, Moldovos valdančioji partija turi tvirtą daugumą parlamente (63 iš 101 vietos). Bet koks vyriausybės nuvertimas reikštų daugybę politinių veiksmų, įskaitant naujų rinkimų organizavimą, siekiant užtikrinti minimalų teisėtumą naujajam valdančiam elitui. Tai reikštų, kad visos valstybės institucijos turėtų pakliūti į prorusiškų jėgų kontrolę. Tam reikėtų įtraukti papildomas pro-rusiškas pajėgas iš Gagauzijos autonomijos ir Padniestrės regiono. Moldovos žvalgyba jau būtų aptikusi tokio masto operacijas, jei jos būtų planuojamos.
Antra, pasiruošimo etape gali kilti rimtų kliūčių. Moldovos specialiosios pajėgos seka Șor partijos ir socialistų veiksmus, siekdamos aptikti ir užkirsti kelią bet kokiems požymiams, jog vyksta veiksmų koordinavimas su Rusijos valdžia. Neseniai vyriausybė uždarė šešis televizijos kanalus, susijusius su šiomis politinėmis jėgomis, remdamasi būtinybe užkirsti kelią Rusijos propagandai. Be to, visus protestus, kurie vykdomi prieš dabartinę valdžią, atidžiai stebi teisėsauga. Dėl to gyventojų motyvacija protestuoti nėra labai didelė, ypač sostinėje, kur pro-europietiška valdžia turi didesnį palaikymą. Kovo pabaigoje pasibaigus šildymo sezonui gyventojų protesto nuotaikos natūraliai nurims. Objektyviai vertinant, vasaris yra paskutinis mėnuo, kai galima tikėtis didelių protestų, susijusių su aukštomis energijos kainomis. O be masinių protestų Rusijos numatytas ardomąsias operacijas būtų sunku įgyvendinti.
Kas toliau?
Moldovos valdžia gali imtis beveik bet kokių būtinų veiksmų dėl galiojančios nepaprastosios padėties, kuri vasario pradžioje buvo pratęsta dar 60 dienų. Tačiau Moldovos žvalgybos ir teisėsaugos pagrindinis dėmesys skiriamas vasario 19 d. planuojamiems Șor partijos protestams, kuriuose bus reikalaujama, kad vyriausybė apmokėtų visas sąskaitas už energiją (elektrą, šildymą ir dujas). Šiuo metu valdžia dalinį apmokėjimą užtikrina laikinomis socialinėmis subsidijomis.
Atsižvelgdama į Rusijos keliamas grėsmes, valdančioji partija bandys konsoliduoti pro-europietišką visuomenę, kad paskatintų palaikymą naujajai vyriausybei, kuriai ėmė vadovauti Dorinas Receanas. Artimiausiomis derybomis, vyksiančiomis Miuncheno saugumo konferencijos metu, Moldovos valdžia sieks papildomos Vakarų partnerių pagalbos, kad būtų sumažinti pažeidžiamumai, kylantis iš Rusijos pusės. Antrasis Europos Politinės Bendrijos susitikimas bus išnaudojamas prašant ES valstybių narių pagalbos saugumo klausimais.
Moldovos valdžios institucijos turi nuolat informuoti, kaip jos užkerta kelią ardomiesiems veiksmams, kuriuose dalyvauja Padniestrės regionas arba Gagauzijos autonomija. Vis dėlto Rusijos remiamos grėsmės labiausiai gali kilti iš vidaus, o ne iš išorės. Be to, turi būti laikomasi proporcingumo ir teisėtumo principų, kad būtų išvengta galimo laisvių ribojimo ir „raganų medžioklės“ persekiojant piliečius, kurie teisėtai kritikuoja valdžios trūkumus.
